Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Okuškienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbo įrenginių darbininku (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

D. B. smurtaudamas nesunkiai sutrikdė šeimos nario – partnerės tėvo sveikatą, o būtent: 2025 m. liepos 26 d. apie 19.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievis, Ežero g., ties pastatu pažymėtu Nr. 5, kilusio žodinio konflikto su sugyventinės S. S. tėvu D. S., tyčia ne mažiau kaip vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. S. į veido sritį, padarydamas dvi muštines kiaurymines žaizdas per visus sluoksnius apatinės lūpos kairėje pusėje po maždaug 3 cm ilgio, apatinio žandikaulio sąnarinės galvos lūžį dešinėje pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajam D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo (nesunkus sveikatos sutrikdymas) prisipažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. liepos 26 d. į darbą paskambinusi sugyventinė skundėsi, kad tėvas įkyriai skambinėja į duris, į telefoną. Norėjo su juo išsiaiškinti, todėl paskambino ir pasiūlė pabendrauti. Abu susitiko Vievyje, kažkur prie Bažnyčios, stovėjimo aikštelėje, paaiškino situaciją, dėl ko norėjo pasišnekėti. D. S. įvykio metu buvo išgėręs. Pokalbio metu tarp jų kilo konfliktas, nukentėjusysis neigė, kad grasino atimti iš jų dukrą, grasino. Norėdamas apginti savo šeimą, turbūt iš pykčio, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę veido sritį. Po smūgio apsisuko ir išėjo. Nueinant D. S. šaukė „palaukti“, bet jis jo neklausė ir išvažiavo. Daugiau D. S. nuo įvykio dienos nematė, su juo nebendravo. Po įvykio jis pradėjo rašyti savo dukrai, prašė pinigų, sakė jeigu neduosim jam pinigų jį pasodins. Dėl to, kad panaudojo fizinį smurtą D. S. atžvilgiu nuoširdžiai gailisi. Sutinka D. S. atlyginti civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą, nesutinka atlyginti 7 000 Eur turtinės žalos, jo manymu žalos dydis neadekvatus, per didelis, galėtų sumokėti 500 Eur. Vienas išlaiko šeimą, augina dukrą, kuriai 1 metai ir 5 mėnesiai, nuomoja būstą, sugyventinė nedirba, gauna motinystės išmoką, bet antstoliai nuskaičiuoja. Neprieštarauja su D. S. susitaikyti. Sutinka Valstybinei ligonių kasai atlyginti žalą už D. S. suteiktas medicinos paslaugas, kadangi yra vienintelis materialiai išlaikantis šeimą asmuo, šiuo metu nedirba, žalą galėtų atlyginti dalimis per 5 mėnesius. Valstybinei ligonių kasai dalį sumos yra sumokėjęs.

kitų objektų apžiūros protokolo 2025 m. rugpjūčio 6 d. duomenimis, apžiūros objektas - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų rajono policijos komisariato pareigūnės kūno kamera užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas: Nr. PSS-20250726-195455UTC+0300. Vaizdo įraše, darytame 2025 m. liepos 26 d., užfiksuota, kaip policijos pareigūnės su tarnybiniu automobiliu atvažiuoja į įvykio vietą, kuri yra Liepų g. 12, Vievis, Elektrėnų r. Ant šaligatvio bortelio sėdi vyras, tamsiais plaukais, su tamsia ilgomis rankovėmis striuke, tamsiomis kelnėmis. Prie jo daugiau nieko nėra. Jis sėdi taip, kad matoma jo kairė kūno ir veido pusės. Jis dešine ranka susiėmęs už kairio skruosto ties apatiniu žandikauliu. Pareigūnei pasiteiravus kas atsitiko, D. S. atsako, kad laukia greitosios, skauda visą žandikaulį, negali kalbėti. Alkoholio matuokliu nustatytas 1,77 promilių girtumas. Kas jį sumušė nežino. Atvykę medikai vyrą išsivežė į Žalgirio kliniką.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte (nesunkus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų įrodymų vertinimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas ar susargdinimas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014). Visgi, net ir tokiu atveju turi būti nustatyta, kad asmuo siekia bent jau nežymiai sutrikdyti nukentėjusio asmens sveikatą.

Nors kaltinamasis ir prisipažino kaltu dėl nesunkus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiojo parodymų patikimumą neginčijamai patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, medicininių dokumentų apžiūros, specialisto paaiškinimų protokolų duomenys, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota informacija. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2025 m. liepos 26 d. apie 19.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievis, Ežero g., ties pastatu pažymėtu Nr. 5, kilusio žodinio konflikto su sugyventinės tėvu D. S., tyčia ne mažiau kaip vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas dvi muštines kiaurymines žaizdas per visus sluoksnius apatinės lūpos kairėje pusėje po maždaug 3 cm ilgio, apatinio žandikaulio sąnarinės galvos lūžį dešinėje pusėje, taip sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, D. B. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam) ir tokių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgis į veido sritį suduotas. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju konkretizuoti, noras išsiaiškinti susidariusią situaciją. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Pripažinus kaltinamąjį kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius ir baudžiamosios bylos nutraukimo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius ir kitų klausimų išsprendimo

Teisme gautas nukentėjusiojo D. S. ir kaltinamojo D. B. susitarimas (susitaikymo protokolas), kuriame, nurodoma, jog nukentėjusysis D. S. turtinę ir neturtinę žalą vertina 500 Eur suma, iš kurios 100 Eur nukentėjusiajam jau yra atlyginta. Likusią 400 Eur sumą kaltinamasis D. B. įsipareigoja atlyginti mokėdamas kas mėnesį po 50 Eur. Taip pat pareiškia, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, nukentėjusysis D. S. jam atleido, nukentėjusysis neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis). BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, tai patvirtina pateiktas rašytinis susitarimas (susitaikymo protokolas). Pasisakant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, susitarė dėl civilinio ieškinio atlyginimo. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teistas, teistumas išnykęs, jo atžvilgiu nėra atliekama kitų ikiteisminių tyrimų, taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų nesilaikęs jam paskirtos kardomosios priemonės, per paskutinius 3 metus administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį iki ir po įvykio ir šių aplinkybių visumą, yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2025 m. lapkričio 12 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 41534 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašo iš kalto asmens priteisti 515,49 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad D. S. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 515,49 Eur. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimu informavo, kad su kaltinamuoju D. B. 2026 m. balandžio 23 d. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3690, kurią prašo patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gydymu (BPK 109 ir 115 straipsniai, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.283 straipsniai).

Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 43,96 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisme 2026 m. gegužės 29 d. gautas nukentėjusiojo D. S. ir kaltinamojo D. B. susitarimas, kuriame susitarė, kad nukentėjusysis D. S. turtinę ir neturtinę žalą vertina 500 Eur suma, iš kurios 100 Eur suma nukentėjusiajam yra atlyginta. Likusią 400 Eur sumą kaltinamasis D. B. įsipareigoja atlyginti mokėdamas kas mėnesį po 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. priteistina likusi 400 Eur turtinė ir neturtinė žala, kurią kaltinamasis D. B. įpareigojamas atlyginti kas mėnesį mokėdamas po 50 Eur.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 27 d. pažyma Nr. APD-2026-06197, kurioje prašoma valstybės naudai priteisti 1 227,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas už D. S. teiktą antrinę teisinę pagalbą. BPK 105 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų. Teismui priėmus procesinį sprendimą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą šiuo pagrindu nutraukti, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Nustatyta, kad kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokurorė kardomąją priemonę, skirtą kaltinamajam prašo įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnyje 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir D. B. 2026 m. balandžio 23 d. sudarytą žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3690.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. B. nukentėjusiojo naudai likusią 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įpareigojant žalą atlyginti per 8 (aštuonis) mėnesius, kas mėnesį mokant po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš D. B. už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. B., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.