- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- II-1124-486/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18733-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pareiškėjas
- O. A.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1124-486/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18733-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3.; 16.11.3 (S)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Milanai Matkevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos O. A. (toliau – ir pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13824-2026 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas), panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bylos esmė
Institucijos 2026 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13824-2026 administracinio nusižengimo byloje O. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 60 Eur dydžio bauda. Minėta nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad ji 2026 m. balandžio 9 d., 06.35 val., Vilniaus miesto sav., pastatė ir paliko stovėti automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) draudžiama sustoti ir stovėti, taip pažeisdama KET 150.5 punkto reikalavimus.
Pareiškėjos skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
O. A. nesutinka su Institucijos 2026 m. birželio 8 d. nutarimu ir skundu prašo jį panaikinti, arba taikyti jos atžvilgiu kuo švelnesnį sprendimą. Skunde pareiškėja nurodo, kad automobilį nurodytoje vietoje paliko ne siekdama pažeisti teisės aktų reikalavimus ar sukelti nepatogumų kitiems asmenims. Ji gyvena daugiabučių gyvenamajame rajone, kuriame jau ilgą laiką egzistuoja akivaizdus automobilių stovėjimo vietų trūkumas. Į namus dažnai grįžta vėlai vakare, kai visos teisėtos parkavimo vietos būna užimtos. Jos šeima turi tik vieną automobilį. Tuo tarpu daugelyje aplinkinių butų naudojami du ar daugiau automobilių, todėl esamų stovėjimo vietų nepakanka gyventojų poreikiams. Dėl šios priežasties susidaro situacijos, kai gyventojai neturi realios galimybės palikti transporto priemonės teisėtoje vietoje net ir elgdamiesi rūpestingai. Transporto priemonę ji paliko vietoje, kurioje tuo metu nebuvo augančios žolės ar kitų akivaizdžių požymių, kad būtų daroma reikšminga žala aplinkai. Jos veiksmai nebuvo piktybiniai, nebuvo sukeltas pavojus eismo saugumui, netrukdyta transporto ar pėsčiųjų eismui. Ji viena augina (duomenys neskelbtini) vaikus, sūnus dabar (duomenys neskelbtini), dukra (duomenys neskelbtini). Jos pajamos per mėnesį sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, pažymą prideda. Nuo 2026 m. pradžios tai jau penktas kartas, kai jai išrašo baudą už automobilio statymą prie savo namų. Jeigu anksčiau bausdavo apie 10 val., tai dabar policijos pareigūnai atvažiuoja 6 val. ryto, kai žmonės dar neišvažiavo į darbą. Labai geras ir pelningas būdas surinkti pinigus į valstybės biudžetą. Taip mūsų Valstybė rūpinasi savo piliečiais. Jeigu jos finansinė padėtis leistų, ji išsinuomotų parkingą arba nusipirktų garažą, bet deja. Per paskutinius mėnesius ji turėjo labai daug darbų ir asmeninių reikalų, todėl praleido baudos apmokėjimo ir nutarimo apskundimo terminus. Prašo teismo įvertinti faktines aplinkybes, pažeidimo pobūdį, jos asmenybę, kaltės formą ir tai, kad susidariusi situacija iš esmės susijusi su nepakankama parkavimo infrastruktūra gyvenamajame rajone. Institucijos atstovas M. L. atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Institucija atsiliepime nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinti visi byloje esantys duomenys, įskaitant pažeidimo vietos fotofiksaciją, iš kurios aiškiai matyti, jog pareiškėjos transporto priemonė „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikta už važiuojamosios dalies ribos, už kelio borto, ne transporto priemonių eismui ar stovėjimui skirtoje vietoje. Todėl administracinio nusižengimo aplinkybės nustatytos tinkamai, byloje esančių įrodymų pakanka pareiškėjos kaltei pagrįsti, o jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad gyvenamajame rajone trūksta automobilių stovėjimo vietų, transporto priemonė nekėlė pavojaus eismo saugumui, netrukdė transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei stovėjimo vietoje nebuvo akivaizdžių žalos aplinkai požymių, nepaneigia nustatyto KET pažeidimo ir neatleidžia nuo pareigos transporto priemonę statyti tam skirtoje vietoje. Institucijos vertinimu, vien tai, kad konkrečiu metu stovėjimo vietų nebuvo, nesuteikia teisės pasirinkti KET neatitinkančios stovėjimo vietos. Aplinkybė, kad pažeidimo fiksavimo metu vietoje nebuvo augančios žolės, taip pat nepaneigia to, kad transporto priemonė buvo pastatyta ne tam skirtoje vietoje. Institucija taip pat atkreipia dėmesį į pačios pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybę, kad nuo 2026 m. pradžios jai tai jau penktas atvejis, kai skiriama bauda už automobilio statymą prie gyvenamosios vietos. Tai, Institucijos vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjai yra žinomi transporto priemonių statymo reikalavimai, todėl stovėjimo vietų trūkumas gali paaiškinti jos pasirinkto elgesio priežastis, tačiau jo nepateisina. Pareiškėjos nurodoma šeiminė ir finansinė padėtis – tai, kad ji viena augina (duomenys neskelbtini) vaikus ir gauna (duomenys neskelbtini) Eur mėnesines pajamas, Institucijos vertinimu, nepaneigia administracinio nusižengimo fakto ir savaime nesudaro pagrindo naikinti ar keisti nutarimą. Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į ANK 34 straipsnyje nustatytas aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, Institucija mano, kad administracinio nusižengimo faktas nustatytas tinkamai, pareiškėjos kaltė įrodyta, o priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Institucija pateiktu atsiliepimu, be kita ko, prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Institucijos atstovui. Pareiškėja apie 2026 m. rugpjūčio 12 d. 10.30 val. vykusio teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuota tinkamai, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla išnagrinėta pareiškėjai bei Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjos O. A. skundas netenkinamas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Patikrinęs byloje surinktus administracinėn atsakomybėn traukiamos O. A. kaltės įrodymus, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra įrodyta, jog O. A. 2026 m. balandžio 9 d., 06.35 val., Vilniaus miesto sav., pastatė ir paliko stovėti automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje, kurioje pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, taip pažeisdama KET 150.5 punkto reikalavimus. Už tai ji pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. KET 150.5 punkte numatytas imperatyvus draudimas sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Pareiškėja neginčija esminės faktinės aplinkybės, kad transporto priemonę nurodytoje vietoje paliko, tačiau savo elgesį iš esmės pateisina automobilių stovėjimo vietų trūkumu gyvenamajame rajone, aplinkybe, kad transporto priemonė nekėlė pavojaus eismo saugumui, netrukdė transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir nepadarė akivaizdžios žalos aplinkai. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad šie argumentai nepaneigia pareiškėjos padaryto administracinio nusižengimo fakto. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios fotofiksacijos matyti, kad transporto priemonė buvo pastatyta už važiuojamosios dalies ribos, už kelio borto, t. y. vietoje, kuri nėra skirta transporto priemonių eismui ar stovėjimui. Taigi byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti tiek objektyviąją administracinio nusižengimo pusę, tiek pareiškėjos kaltę. Duomenų, kurie leistų abejoti fotofiksacijoje užfiksuotomis aplinkybėmis ar teiktų pagrindą spręsti, kad transporto priemonė buvo pastatyta KET reikalavimus atitinkančioje vietoje, byloje nėra.
Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad gyvenamajame rajone trūksta automobilių stovėjimo vietų, gali paaiškinti jos pasirinkto elgesio priežastis, tačiau savaime nepateisina KET reikalavimų nesilaikymo. Transporto priemonės vairuotojas, pasirinkdamas jos stovėjimo vietą, privalo laikytis KET nustatytų reikalavimų, todėl laisvų stovėjimo vietų trūkumas nesuteikia teisės transporto priemonę palikti vietoje, kurioje sustoti ir stovėti draudžiama. Priešingas aiškinimas reikštų, kad subjektyvus stovėjimo vietų trūkumas leistų nepaisyti visiems eismo dalyviams privalomų KET reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas, kad automobilio stovėjimo vietoje nebuvo augančios žolės ar kitų akivaizdžių aplinkai daromos žalos požymių. Sprendžiant dėl KET pažeidimo buvimo, esminę reikšmę turi ne tai, ar konkrečiu atveju buvo nustatyta faktinė žala aplinkai, tačiau tai, ar transporto priemonė buvo pastatyta KET reikalavimus atitinkančioje vietoje. Byloje nustatyta, kad pareiškėja transporto priemonę paliko už važiuojamosios dalies ribų, ne transporto priemonių stovėjimui skirtoje vietoje. Todėl aplinkybė, kad pažeidimo fiksavimo metu konkrečioje vietoje nebuvo akivaizdžių vejos ar grunto pažeidimo požymių, nepanaikina padaryto KET pažeidimo.
Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, kad transporto priemonė nekėlė pavojaus eismo saugumui ir netrukdė transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Šios aplinkybės savaime nepaneigia pareiškėjos pareigos laikytis KET nustatytų sustojimo ir stovėjimo reikalavimų. Administracinė atsakomybė šiuo atveju kyla už patį draudžiamoje vietoje transporto priemonės pastatymo faktą, todėl faktinio trukdymo eismui ar konkretaus pavojaus kilimo nustatymas nėra būtina sąlyga pareiškėjos veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
Vertinant pareiškėjos nurodomas stovėjimo vietų trūkumo aplinkybes, reikšminga ir tai, kad pati pareiškėja skunde nurodė, jog nuo 2026 m. pradžios tai jau penktas atvejis, kai jai skiriama bauda už automobilio statymą prie gyvenamosios vietos. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad pareiškėjai buvo žinomi transporto priemonių statymui keliami reikalavimai ir ankstesnės nuobaudos nebuvo pakankamos paskatinti ją jų laikytis. Todėl jos nurodomos objektyvios aplinkybės, susijusios su automobilių stovėjimo vietų trūkumu, gali būti vertinamos kaip paaiškinančios pasirinkto elgesio motyvus, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti tokį elgesį teisėtu.
Pareiškėjos nurodoma šeiminė ir finansinė padėtis taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Teismas atsižvelgia į pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad ji viena augina (duomenys neskelbtini) vaikus ir jos mėnesinės pajamos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau šios aplinkybės nepaneigia nei administracinio nusižengimo fakto, nei pareiškėjos kaltės. Be to, jos asmeninė ir turtinė padėtis yra reikšminga pirmiausia individualizuojant skiriamą administracinę nuobaudą, o ne sprendžiant dėl paties administracinio nusižengimo buvimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta 60 Eur dydžio bauda. Įvertinus pareiškėjos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jos kaltę, nusižengimo padarymo aplinkybes bei pareiškėjos asmenybę, nėra pagrindo konstatuoti, kad paskirta nuobauda būtų aiškiai neproporcinga ar neatitiktų administracinės atsakomybės tikslų. Minėta, pareiškėjos nurodoma finansinė padėtis savaime nesudaro pagrindo panaikinti teisėtai paskirtą nuobaudą.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad dėl didelio darbų ir asmeninių reikalų krūvio praleido baudos apmokėjimo ir nutarimo apskundimo terminus. Tačiau šios aplinkybės, net jeigu būtų vertinamos kaip svarbios sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą, savaime nepaneigia skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, vien bendro pobūdžio teiginiai apie didelį darbų ir asmeninių reikalų krūvį nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės laiku įvykdyti procesinių veiksmų. Teismas taip pat neturi pagrindo vertinti pareiškėjos teiginių apie tai, kad policijos pareigūnų vykdomas pažeidimų fiksavimas ankstyvu paros metu yra susijęs su siekiu surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali turėti reikšmės sprendžiant dėl konkretaus administracinio nusižengimo fakto, pareiškėjos kaltės ar skundžiamo nutarimo teisėtumo.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, tinkamai nustatė administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, pagrįstai pripažino pareiškėją kalta padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jai administracinę nuobaudą. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigia nustatyto administracinio nusižengimo fakto ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą.
KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Teismas pabrėžia, kad kiekvienos transporto priemonės vairuotojui keliami didesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl O. A., kaip atidi ir rūpestinga eismo dalyvė, turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kurioje pagal KET reikalavimus leidžiama tai daryti. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patraukta O. A. to nepadarė, ir vairuodama automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje. Apibendrinus išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pareiškėja nutarime nurodytomis aplinkybėmis pastatydama transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus, todėl Institucijos išvada, kad O. A. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįsta.
O. A. nuobauda skirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nenustatyta O. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamu atveju tinkamai kvalifikavo pareiškėjos veiksmus ir surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo padarymo faktą. O. A. administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK reikalavimų, nėra per griežta, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos priimtą nutarimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti O. A. skundą, o skundžiamą nutarimą panaikinti ar keisti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjos O. A. skundas netenkinamas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-13824-2026 administracinio nusižengimo byloje paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 8 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13824-2026, palikti nepakeistą ir pareiškėjos O. A. skundo netenkinti. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.