Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. V. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir jam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. V. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią pradedant skaičiuoti nuo faktinio bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nukentėjusiojo V. H. (V. H.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš D. V. priteistas 70 Eur (septyniasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios K. J. patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš D. V. priteistas 1 140,44 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimties eurų ir keturiasdešimt keturių centų) turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš D. V. priteistas 1 737 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų) turtinės žalos atlyginimas bei iš D. J. (D. J.) ir D. V. solidariai priteistas 34,79 Eur (trisdešimt keturių eurų septyniasdešimt devynių centų) turtinės žalos atlyginimas.

Nuosprendžiu nuteistas ir D. J., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

D. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 20 d., laikotarpiu nuo 20.37 val. iki 20.42 val., restorane „McDonald’s“, esančiame Vilniuje, Gedimino pr. 15, nukentėjusiajai K. J. miegant prie stalo, nuo stalo pagrobė K. J. priklausantį 1 140,44 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 16 Pro“ 128 GB, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), 1 vnt. elektroninę cigaretę, 15 Eur vertės, taip padarydamas K. J. 1 155,44 Eur turtinę žalą.

Be to, D. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 27 d., apie 09.37 val., būdamas sporto klube „Lemon Gym“, esančiame Vilniuje, A. Vienuolio g. 4, vyrų rūbinėje, neteisėtai, neturint savininko leidimo, iš neužrakintos spintelės Nr. 14 pagrobė nukentėjusiajam V. H. priklausančią kuprinę, 40 Eur vertės, kuprinės viduje esantį juodos spalvos korpuso, mobiliojo ryšio telefoną „POCO X5 Pro 5G“, 150 Eur vertės, su skaidriu telefono dėklu, 5 Eur vertės, 30 Eur grynųjų pinigų (1 vnt. 20 Eur kupiūra, likę 10 Eur monetomis), iš viso turto bendrai 225 Eur sumai, taip padarydamas nukentėjusiajam V. H. 225 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, D. V. 2025 m. gruodžio 28 d., apie 21.15 val., būdamas sporto klube „Lemon Gym“, esančiame Vilniuje, A. Vienuolio g. 4, vyrų rūbinėje, neteisėtai, neturint savininko leidimo, iš neužrakintos spintelės Nr. 8 pagrobė nukentėjusiojo A. S. sūnui M. S., gim. 2009 m., priklausančius daiktus: „NIKE“ kuprinę, 15 Eur vertės, striukę „Zara“, 100 Eur vertės, batus „New balance“, 100 Eur vertės, megztinį „PULL&BEAR“, 30 Eur vertės, iš viso svetimo turto bendrai 245 Eur sumai, taip padarydamas nukentėjusiajam A. S. 245 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, D. V. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent: jis 2025 m. gruodžio 29 d., laikotarpiu nuo 11.40 val. iki 12.15 val., būdamas sporto klube „Lemon Gym“, esančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, vyrų rūbinėje, neteisėtai, neturint savininko leidimo, iš neužrakintos spintelės Nr. 77 pagrobė nukentėjusiajam R. M. priklausančius daiktus: „Audimas“ kuprinę, apie 30 Eur vertės, automobilio „Audi RS 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, 512 Eur vertės, automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninį pasą, 30 Eur vertės, piniginę „Louis Vuitton“, 350 Eur vertės, bei piniginėje buvusias kreditines korteles – 2 vnt. lietuviškas banko AB „Swedbank“ korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 vnt. amerikietišką „VISA“ kortelę, 90 Eur vertės, vairuotojo pažymėjimus: lietuvišką, 55 Eur vertės, amerikietišką, 35 Eur vertės, amerikietiško automobilio raktų kortelę, kuri veikia kaip paprastas automobilio raktas, 150 Eur vertės, pasą, 200 Eur vertės, su jame buvusia Jungtinių Amerikos Valstijų viza, 185 Eur vertės, asmens ID kortelę, 100 Eur vertės, iš viso turto bendrai 1 737 Eur sumai, taip padarydamas nukentėjusiajam R. M. 1 737 Eur turtinę žalą.

Be to, D. V. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 29 d., laikotarpiu nuo 11.40 val. iki 12.15 val., būdamas sporto klube „Lemon Gym“, Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, vyrų rūbinėje, neteisėtai, neturint savininko leidimo, iš neužrakintos spintelės Nr. 77 pagrobė nukentėjusiojo R. M. AB „Swedbank“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijęs svetimą R. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, ją tyčia laikė bei realizavo, inicijuodamas finansines operacijas.

Be to, D. V. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 29 d., neteisėtai įgijęs svetimą nukentėjusiojo R. M. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. J., 2025 m. gruodžio 29 d. 12.29 val. PC „Europa“ parduotuvėje „IKI“, esančioje Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, neteisėtai panaudojo šią svetimą mokėjimo priemonę, o būtent: atsiskaitymui pateikę minėtą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), banko sistemoje melagingai prisistatę R. M. vardu, banko operacinę sistemą suklaidinę dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, 2025 m. gruodžio 29 d. 12.29 val. minėtoje parduotuvėje „IKI“ atsiskaitė už prekes 4,79 Eur sumai, po ko 2025 m. gruodžio 29 d. 12.33 val. PC „Europa“ parduotuvėje „Royal smoke“, esančioje Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, neteisėtai panaudojo šią svetimą mokėjimo priemonę, o būtent: D. J., atsiskaitymui pateikęs minėtą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), banko sistemoje melagingai prisistatęs R. M. vardu, banko operacinę sistemą suklaidinęs dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, 2025 m. gruodžio 29 d. 12.32 val. minėtoje parduotuvėje „Royal smoke“ vieną kartą atsiskaitė už prekes 15 Eur sumai, prilietęs banko kortelę prie nuskaitymo aparato, po ko D. J. minėtoje parduotuvėje „Royal smoke“ 12.33 val. antrą kartą atsiskaitė už prekes 15 Eur sumai, prilietęs banko kortelę prie nuskaitymo aparato, po ko D. J. 12.34 val. perdavė nukentėjusiojo R. M. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) jam, po ko jis minėtoje parduotuvėje „Royal smoke“ 12.35 val. vieną kartą bandė atsiskaityti už prekes, prilietęs banko kortelę prie nuskaitymo aparato, bet mokėjimas neįvyko, tokiu būdu neteisėtai panaudodami svetimą mokėjimo priemonę atliko tris finansines operacijas R. M. AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitydami už prekes 34,79 Eur sumai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikto nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalimi, kuria jam paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. spręs, ar pirmosios instancijos teismas, bendrindamas D. V. paskirtas bausmes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą subendrintą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. V. už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrino jas sudėdamas iš dalies, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų (nuosprendyje nenurodyta kurią), pridėdamas švelnesnių bausmių dalis, ir paskyrė D. V. subendrintą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, pirmosios instancijos teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam D. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, iš dalies netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą, todėl nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

BK 63 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis).

BK 63 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko: 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažindamas nuteistąjį D. V. kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip vieną iš šios nusikalstamos veikos epizodų nustatė, jog jis 2025 m. gruodžio 29 d., laikotarpiu nuo 11.40 val. iki 12.15 val., būdamas sporto klube „Lemon Gym“, esančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, vyrų rūbinėje, neteisėtai, neturint savininko leidimo, įsibrovęs į neužrakintą spintelę Nr. 77 pagrobė nukentėjusiajam R. M. priklausančius 1 737 Eur vertės daiktus, tarp kurių ir piniginę „Louis Vuitton“, kurioje buvo banko AB „Swedbank“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu kvalifikuodamas D. V. veiką pagal BK 214 straipsnio 1 dalį teismas nustatė, kad jis 2025 m. gruodžio 29 d., laikotarpiu nuo 11.40 val. iki 12.15 val., būdamas sporto klube „Lemon Gym“, Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, vyrų rūbinėje, neteisėtai, neturint savininko leidimo, iš neužrakintos spintelės Nr. 77 pagrobė nukentėjusiojo R. M. AB „Swedbank“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijęs svetimą R. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, ją tyčia laikė bei realizavo, inicijuodamas finansines operacijas. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tuo pačiu piniginės paėmimo veiksmu D. V. padarė tiek kvalifikuotą vagystę (BK 178 straipsnio 3 dalies), tiek įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (BK 214 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė tą patį abiejų paminėtų nusikalstamų veikų laiką, tą pačią vietą ir tą patį fizinį nuteistojo veiksmą, todėl konstatuotina, kad BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Aplinkybė, kad neteisėtai įgytą banko kortelę D. V. po jos pagrobimo laikė iki panaudojimo, nepaneigia idealios veikų sutapties. Viena vertus banko kortelės laikymo aplinkybės detaliau nuosprendyje neaprašytos, nenurodytas kitoks šios veikos laiko intervalas, be to, kortelės laikymas buvo tiesiogiai susijęs su jos neteisėtu įgijimu ir sudarė tos pačios, BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo elektroninę mokėjimo priemone, tęstinę dalį, kurią apėmė nuteistojo bendra tyčia, kadangi vos po 14 minučių nuteistasis su bendrininkų šią mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo atsiskaitydamas už pirkinius.

Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų D. V. padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių kontekste pažymi, kad BK 214 ir 215 straipsniuose įtvirtinti du savarankiškus objektyviuosius požymius turintys nusikaltimai. BK 214 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė už svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą, o BK 215 straipsnio 1 dalyje – už neteisėtą finansinės operacijos inicijavimą ar atlikimą svetima elektronine mokėjimo priemone. Taigi finansinės operacijos inicijavimas naudojant svetimą banko kortelę yra BK 215 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį įrodyta pripažintos veikos aprašyme nurodė, kad D. V. neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę „tyčia laikė bei realizavo, inicijuodamas finansines operacijas“. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nenustatyta savarankiškų faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų kortelės realizavimą kaip atskirą BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodytą neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone požymį. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytas elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtas realizavimas nėra tapatus šios priemonės panaudojimui inicijuojant ja finansines operacijas. Realizavimas reiškia mokėjimo priemonės perleidimą ar kitokį jos paleidimą į apyvartą, sudarant kitam asmeniui galimybę ja disponuoti, pavyzdžiui, ją parduodant, iškeičiant ar kitaip perleidžiant. Tokios aplinkybės, aprašant BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje neišdėstytos. Tuo metu svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas inicijuojant ar atliekant finansinę operaciją yra BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Nagrinėjamu atveju formuluotė „realizavo, inicijuodamas finansines operacijas“ kortelės realizavimą tiesiogiai susijusi būtent su finansinių operacijų inicijavimu, t. y. tos pačios kortelės panaudojimu atsiskaitant už prekes. Už šiuos veiksmus D. V. atskirai nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Todėl tų pačių atsiskaitymo veiksmų įvardijimas kortelės realizavimu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nepagrįstai dubliuoja pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos veikos faktines aplinkybes. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių iš pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nustatytos nusikalstamos veikos aprašymo šalintinas neteisėto mokėjimo priemonės laikymo realizavimo požymis bei formuluotė „bei realizavo, inicijuodamas finansines operacijas“. Šios formuluotės pašalinimas iš nusikalstamos veikos aprašymo nekeičia nuteistojo D. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis D. V. svetimą banko kortelę neteisėtai įgijo ir po jos įgijimo tyčia laikė iki panaudojimo, o šios aplinkybės savarankiškai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodytus alternatyvius nusikalstamos veikos požymius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas pirmiau aptarta konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visas nuteistajam D. V. paskirtas bausmes subendrinęs vien dalinio sudėjimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė neteisingą galutinę bausmę (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl už jas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta vėlesniais savarankiškais veiksmais, atsiskaitymams panaudojant jau įgytą mokėjimo kortelę, todėl ši veika su BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta veika sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kaip ir savarankiška nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje. Taigi nėra pagrindo visas nuteistajam D. V. paskirtas bausmes bendrinti vien apėmimo būdu, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis – pagal BK 63 straipsnio 6 dalį jos bendrintinos taikant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad D. V. nuteistas už vieno nesunkaus (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir trijų apysunkių (BK 178 straipsnio 3 dalis, 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą. Šios nusikalstamų veikų kategorijos yra gretimos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95-511/2022). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. V. padarė nusikalstamas veikas, kurių objektas yra nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 3 dalis) bei finansų sistema (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Visų nusikalstamų veikų darymo metu D. V. siekė asmeninės finansinės naudos ir sukėlė iš esmės analogiškus padarinius – turtinę žalą. Nagrinėjimu atveju nusikalstamų veikų padarymo būdas, kėsinimosi objektas ir sukelti padariniai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Priešingai, jų pavojingumas yra panašus, todėl nėra pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą bausmių apėmimo pagrindą. Be to, nuteistajam D. V. už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, iš kurių griežčiausios 1 (vienerių) trukmės. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas.

Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau aptartas aplinkybes konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo keistina BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nuteistajam D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos apėmimo būdu, skiriant subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Ši vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su laisvės atėmimo bausmėmis, paskirtomis už BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, prie jos pridedant po tris mėnesius iš kiekvienos iš šių bausmių ir nuteistajam D. V. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu ir nuteistajam D. V. skirtina galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistojo D. V. padarytos BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo pašalinti formuluotę „bei realizavo, inicijuodamas finansines operacijas“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, D. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, prie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po tris mėnesius kiekvienos iš šių bausmių, ir D. V. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.