- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- e2YT-20258-984/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11268-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 2.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. liepos 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu, suinteresuoti asmenys D. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas pripažinti bešeimininkiais ir perduoti valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuosavybėn pinigines lėšas – 24,26 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. liepos 7 d. gautas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis (baudžiamosios bylos Nr. 1-284-992/2020, teisminio proceso Nr. 1-01-1-51585-2018-8), dėl pinigų – 24,26 Eur, kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje grąžinimo D. S.. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, 2025 m. kovo 6 d. buvo išsiųstas raštas dėl lėšų grąžinimo, tačiau atsakymas nebuvo gautas. 2026 m. vasario 18 d. pakartotinai buvo išsiųstas raštas dėl lėšų grąžinimo, tačiau taip pat jokio atsakymo negauta. 2026 m. balandžio 16 d. vidiniuose registruose nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu ((duomenys neskelbtini)) nepavyko susisiekti su D. S..
Teigia, jog šiuo atveju jis atliko visus būtinus veiksmus, siekiant pripažinti minėtą turtą bešeimininkiu, t. y. nuo turto (piniginių lėšų) įtraukimo į jo apskaitą iki šios dienos dėl pinigų atsiėmimo nei suinteresuotas asmuo, nei niekas kitas nesikreipė ir nepranešė apie savo teises į šį turtą. Kaip minėta, buvo išsiųstas raštas į asmens galimą gyvenamąją vietą, tačiau niekas neišreiškė noro pinigines lėšas susigrąžinti, todėl darytina išvada, kad depozitinėje sąskaitoje saugomos piniginės lėšos neturi savininko, kito sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nežinomi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo D. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Taisyklių nustatyta tvarka kreipėsi dėl piniginių lėšų – 24,26 Eur, pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuosavybėn.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad anksčiau nurodytos piniginės lėšos 2019 m. Rugpjūčio 2 d. buvo įtrauktos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apskaitą (kvitas A, serija AAC Nr. 005041).
Siekdamas informuoti minėtų piniginių lėšų savininką pareiškėjas 2025 m. kovo 6 d. išsiuntė raštą dėl lėšų grąžinimo (01-1-51585-18), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta. 2026 m. vasario 18 d. pakartotinai buvo išsiųstas raštas dėl lėšų grąžinimo (01-1-51585-18), tačiau taip pat jokio atsakymo negauta.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas visais įmanomais būdais stengėsi, jog ginčo piniginių lėšų savininkas būtų informuotas. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo šio turto įtraukimo į apskaitą nustatyta tvarka dienos ir per šį laikotarpį anksčiau nurodytų piniginių lėstų savininkas dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, jo neieškojo, todėl laikytina, kad šių piniginių lėšų savininkas yra nežinomas. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad ginčo turto (piniginių lėšų) savininkas, sąžiningas įgijėjas ar teisėtas valdytojas nežinomas, jis pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58, 4.57 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Pripažinti bešeimininkiu turtu pinigines lėšas – 24,26 Eur, ir perduoti jas Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, nuosavybėn. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.