Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-35890-2026 G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2025 m. rugpjūčio 1 d., 18.02 val., nusižengimo (-ų) tipas (-ai) – Greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Šiais veiksmais G. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda.

Šis Institucijos nutarimas G. K. buvo apskųstas apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartimi skundas atmestas ir Institucijos nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Alternatyviai nurodoma, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad byloje nepakanka duomenų galutiniam sprendimui priimti, prašoma išreikalauti iš Institucijos apeliaciniame skunde nurodytus techninius duomenis ir juos ištyrus bei įvertinus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pažymėta, jog pareiškėjas neginčija, kad UAB „A.“ priklausančia transporto priemone buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pareiškėjas taip pat neginčija, kad, būdamas UAB „A.“ direktoriumi, pagal įstatymą privalėjo pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį. Šiuo apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši pareiga nebuvo įvykdyta dėl pareiškėjo kaltės. Pareiškėjo vertinimu, byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti vieną iš būtinų administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį taikymo sąlygų – kad pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas ir jo gautas reikalavimas pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį. Byloje nėra pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių nustatyti ne tik procesinių dokumentų išsiuntimo faktą, bet ir tai, kad jie faktiškai pasiekė pareiškėją taip, jog jam atsirado ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga per įstatyme nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis.

ANK 611 straipsnio 2 dalis pareigos pateikti duomenis atsiradimą sieja su pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo diena, o ne vien su jo išsiuntimu. Vadinasi, vien procesinio dokumento išsiuntimo aplinkybės konstatavimas savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado pareiga per įstatyme nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis. Nagrinėjant administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį teisėtumą reikšminga ne tik tai, kokiu būdu procesiniai dokumentai buvo siunčiami, bet pirmiausia tai, ar byloje surinkti pakankami objektyvūs duomenys, leidžiantys konstatuoti, kad reikalavimas pateikti duomenis pareiškėją iš tikrųjų pasiekė taip, kad jam atsirado įstatyme nustatyta pareiga jį įvykdyti.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę suteikė aplinkybėms, susijusioms su procesinių dokumentų išsiuntimu bei jų siuntimu Juridinių asmenų registre nurodytais kontaktais, taip pat pareiškėjo pareigai užtikrinti šių kontaktinių duomenų aktualumą. Tačiau net ir įvertinus šias aplinkybes, teismas neatsakė į pagrindinį šios bylos klausimą – ar byloje surinkti pakankami ir patikimi įrodymai leidžia konstatuoti, kad reikalavimas pateikti duomenis buvo pareiškėjui tinkamai įteiktas ir jo gautas taip, kad jam atsirado ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga. Būtent šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė ir tinkamai neįvertino. Pareiškėjo vertinimu, viena iš esminių pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų buvo ta, kad byloje surinkti įrodymai buvo vertinami izoliuotai, neatsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį ir įrodomąją reikšmę vertinant visas bylos aplinkybes.

Šias abejones pagrindžia ne viena atskira aplinkybė, bet jų visuma: Elektroninio pristatymo dėžutė buvo neaktyvi. Ši aplinkybė reiškia, kad procesiniai dokumentai šiuo būdu pareiškėjui nebuvo įteikti. 2. Registruotas laiškas pareiškėjui nebuvo įteiktas ir buvo grąžintas siuntėjui. Ši aplinkybė rodo, kad ir alternatyvus dokumentų įteikimo būdas nesukėlė teisinių pasekmių, susijusių su faktiniu dokumentų gavimu. 3. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad jo naudojamame elektroniniame pašte nėra gauta pranešimų, kuriuos institucija nurodo siuntusi. Ši aplinkybė pati savaime dar nepatvirtina, kad pranešimai nebuvo išsiųsti, tačiau kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą abejoti jų faktiniu pasiekimu pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę atmetė motyvuodamas tuo, kad elektroninio pašto adreso valdymas tenka pačiam pareiškėjui. Tačiau ir ši aplinkybė nepaneigia būtinybės byloje objektyviais įrodymais nustatyti, kad konkretus reikalavimas pareiškėją iš tikrųjų pasiekė. Vien pareigos užtikrinti kontaktinių duomenų aktualumą egzistavimas nepakeičia administracinio nusižengimo byloje taikomo įrodinėjimo standarto. 4. Institucija pati nurodė, kad pranešimai buvo siunčiami automatizuotu būdu. Ši aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados apie sistemos veikimo sutrikimus, tačiau, esant pagrįstoms abejonėms dėl pranešimų pasiekimo, sudaro pagrindą manyti, kad siekiant pašalinti byloje kilusias abejones buvo būtina išreikalauti techninius duomenis apie konkrečių pranešimų suformavimą, išsiuntimą, paskelbimą bei jų prieinamumą pareiškėjui. Pažymima, kad vertinant visas nurodytas aplinkybes sistemiškai, jos kelia pagrįstų abejonių ne dėl pavienių procesinių veiksmų, bet dėl vienos iš esminių administracinės atsakomybės taikymo sąlygų – ar pareiškėjui apskritai buvo tinkamai įteiktas pranešimas apie administracinį nusižengimą ir ar jis jį gavo taip, kad jam atsirado įstatyme nustatyta pareiga pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį. Šių abejonių pirmosios instancijos teismas nepašalino, nors būtent jų pašalinimas buvo būtinas siekiant padaryti pagrįstą išvadą dėl visų administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį taikymo sąlygų buvimo. Priešingai, šios abejonės buvo iš esmės pašalintos prielaidomis, kad procesinių dokumentų siuntimas Juridinių asmenų registre nurodytais kontaktais ir pareiškėjo pareiga užtikrinti jų tinkamą naudojimą savaime leidžia konstatuoti reikalavimo gavimą. Tačiau tokia išvada nėra pagrįsta byloje surinktais objektyviais įrodymais ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės aiškinimo principų dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį taikymo.

Skunde keliamų klausimų kontekste cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 2AT-24-719/2024, SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies, ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatos ir nurodoma, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnį gali būti taikoma tik nustačius, kad reikalavimas pateikti duomenis buvo įteiktas, asmuo jį gavo ir, būdamas tinkamai informuotas apie pareigą, dėl savo kaltės jos neįvykdė. Iš išaiškinimų matyti, kad vien procesinio dokumento išsiuntimo faktas savaime nepatvirtina administracinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo. Institucija turi pateikti pakankamus ir patikimus įrodymus, leidžiančius teismui konstatuoti, kad reikalavimas buvo įteiktas ir pasiekė adresatą taip, jog asmeniui atsirado įstatyme nustatyta pareiga pateikti duomenis. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisės aiškinimo principus, administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį taikymas negali būti grindžiamas vien procesinių dokumentų išsiuntimo faktu ar prielaida, kad pasirinktas dokumentų siuntimo būdas savaime patvirtina jų gavimą. Prieš taikant administracinę atsakomybę byloje pakankamais, patikimais ir tarpusavyje suderintais įrodymais turi būti nustatyta, kad reikalavimas pateikti duomenis buvo įteiktas ir gautas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsirado pareiga pateikti duomenis, o šios pareigos jis neįvykdė dėl savo kaltės.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė prielaidą, kad procesinių dokumentų išsiuntimas Juridinių asmenų registre nurodytais kontaktais yra pakankamas konstatuoti jų gavimą, nors tokios prezumpcijos nenustato nei ANK, nei SEAKĮ, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoti teisės aiškinimo principai. Vien procesinių dokumentų išsiuntimo faktas savaime nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsirado ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga pateikti duomenis. Toks vertinimas iš esmės perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisės aiškinimo principus būtent administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija privalėjo įrodyti visas administracinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant reikalavimo pateikti duomenis įteikimo faktą. Kadangi byloje egzistavo objektyvūs duomenys, keliantys pagrįstų abejonių dėl vienos iš būtinų administracinės atsakomybės taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas negalėjo jų pašalinti prielaidomis ar tikimybinėmis išvadomis. Tokios abejonės turėjo būti pašalintos byloje surinktais objektyviais ir patikimais įrodymais arba, esant jų nepakankamumui, išreikalaujant papildomus įrodymus, leidžiančius nustatyti reikalavimo pateikti duomenis įteikimo ir gavimo faktą.

Pažymima, kad rengiant apeliacinį skundą paaiškėjo, kad pareiškėjui, kaip UAB „A.“ direktoriui, prisijungus prie UAB „A.“ paskyros Elektroninių paslaugų portale (epaslaugos.ird.lt) nėra matomi šioje byloje nagrinėjami pranešimai. Ši aplinkybė nebuvo vertinta pirmosios instancijos teisme, todėl jos patikrinimas apeliacinės instancijos teisme yra reikšmingas siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Pareiškėjas šią aplinkybę nustatė tik rengdamas apeliacinį skundą, todėl objektyviai neturėjo galimybės ja remtis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas neteigia, kad ši aplinkybė savaime paneigia institucijos nurodytą procesinių dokumentų paskelbimo faktą, tačiau ji kelia papildomų abejonių dėl to, ar konkretūs pranešimai iš tikrųjų buvo paskelbti ir tapo prieinami pareiškėjui, todėl sudaro pagrindą išreikalauti techninius duomenis, leidžiančius šias abejones patikrinti. Byloje nėra techninių duomenų, leidžiančių patikrinti, ar konkretūs šioje byloje nagrinėjami pranešimai buvo sėkmingai suformuoti, paskelbti, susieti su UAB „A.“ paskyra, ar apie jų paskelbimą buvo sugeneruoti ir išsiųsti elektroniniai pranešimai.

Pareiškėjo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą išreikalauti iš Institucijos visus techninius duomenis, patvirtinančius šioje byloje nagrinėjamų pranešimų suformavimą, paskelbimą Elektroninių paslaugų portale, automatizuotą išsiuntimą, pranešimų apie paskelbimą išsiuntimą elektroniniu paštu bei kitus techninius duomenis, leidžiančius nustatyti, ar konkretūs procesiniai dokumentai iš tikrųjų tapo prieinami pareiškėjui. Tik ištyrus šiuos duomenis būtų galima pašalinti byloje likusias pagrįstas abejones dėl vienos iš esminių administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį taikymo sąlygų – reikalavimo pateikti duomenis įteikimo ir gavimo fakto. Nepašalinus šių abejonių, nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti visas administracinės atsakomybės taikymo sąlygas. Pareiškėjas prašo išreikalauti: 1. techninius duomenis apie konkrečių pranešimų suformavimo datą ir laiką; 2. duomenis apie šių pranešimų paskelbimą Elektroninių paslaugų portale UAB „A.“ paskyroje, nurodant paskelbimo datą, laiką bei paskelbimo būseną; 3. duomenis apie automatizuotą pranešimų apie paskelbimą išsiuntimą elektroniniu paštu, nurodant išsiuntimo datą, laiką bei gavėją; 4. priimti prie šio apeliacinio skundo pridedamą naują rašytinį įrodymą – Elektroninių paslaugų portalo ekrano kopiją (Priedas Nr. 1), pripažįstant, kad pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės jo pateikti pirmosios instancijos teisme, nes ši aplinkybė paaiškėjo tik rengiant apeliacinį skundą; 5. kitus sistemoje registruojamus techninius duomenis (įrašus, žurnalus (log'us), įskaitant sistemos įvykių žurnalus (event logs), audito įrašus ar kitus techninius duomenis), leidžiančius nustatyti, ar procesiniai dokumentai faktiškai tapo prieinami pareiškėjui. Pažymėta, kad pareiškėjas neprašo teismo daryti išvados apie procesinių dokumentų neįteikimą vien remiantis pateikta ekrano kopija. Šis įrodymas teikiamas siekiant pagrįsti būtinybę išreikalauti papildomus techninius duomenis, kurie leistų objektyviai patikrinti institucijos nurodytas aplinkybes ir pašalinti byloje likusias pagrįstas abejones. Prie skundo taip pat pridėtas papildomas dokumentas: Elektroninių paslaugų portalo ekrano kopiją (1 lapas).

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinis skundas atmestinas

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas neginčija, jog būdamas UAB „A.“ direktoriumi privalėjo pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši pareiga nebuvo įvykdyta dėl jo kaltės. Pareiškėjo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių nustatyti ne tik procesinių dokumentų išsiuntimo faktą, bet ir tai, kad jie faktiškai pasiekė pareiškėją taip, jog jam atsirado ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga per įstatyme nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra nustatytos ANK 569 straipsnio 5 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų, nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams, negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai – duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 416 straipsnyje (nustatyto greičio viršijimas) nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, G. K. administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį taikyta dėl to, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2025 m. rugpjūčio 1 d., 18.02 val., nusižengimo (-ų) tipas (-ai) – Greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas

ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija, nustačiusi, jog transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „A.“, kurios direktorius nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki šiol yra G. K., vadovaujantis ANK 573 straipsniu, 2025 m. rugpjūčio 8 d., 2025 m. rugsėjo 2 d., 2025 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimus transporto priemonės savininkui/valdytojui su reikalavimu pateikti duomenis apie tai, kas vairavo automobilį. Taip pat 2025 m. gruodžio 8 d. UAB „A.“ buveinės adresu – (duomenys neskelbtini) Institucija išsiuntė pranešimą popierine siunta, tačiau 2026 m. sausio 14 d. siunta grąžinta siuntėjui, kadangi nebuvo atsiimta per siuntos saugojimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), kaip ir kiti aptarti duomenys, buvo nustatytas iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro. Atitinkamai apeliaciniame skunde, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, G. K. kelia klausimą dėl šių pranešimo įteikimo, nurodant, jog jų negavo ir jie nebuvo tinkamai įteikti.

Apeliaciniame skunde pateikiamų argumentų kontekste, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iš tiesų vien tai, jog asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. Tokiu atveju reikia nustatyti, jog valstybės informacinėse sistemose ar registruose asmens pateiktas elektroninio pašto adresas yra faktiškai naudojamas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015, 2AT-20-719/2024).

Nagrinėjamu atveju G. K. neginčija, jog jis naudojosi ir naudojasi elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas skunde apylinkės teismui nurodė, jog UAB „A.“ kontaktinis elektroninio pašto adresas, nurodytas VĮ Registrų centre yra (duomenys neskelbtini), ir būtent šiuo adresu turi būti siunčiami oficialūs pranešimai. Taigi, akivaizdu, kad šie duomenys patvirtina ne tik faktą, jog G. K. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi, bet ir tai, jog šis elektroninio pašto adresas yra aktyvus. Tai taip pat sudarė pagrindą G. K., kaip UAB „A.“ vadovui, tikrinti minėtą elektroninio pašto adresą bei imtis atitinkamų veiksmų gavus Institucijos elektroninius laiškus. Tokią poziciją iš esmės formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad pranešimų dėl juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone padarytų administracinių nusižengimų siuntimas juridinio asmens vadovui juridinio asmens elektroniniu paštu, pateiktu Juridinių asmenų registrui ir realiai egzistuojančiu bei naudojamu, atitinka ANK 611 straipsnio 2 dalies ir 573 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2025). Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog G. K. galėjo negauti ir negavo tuo pačiu elektroninio pašto adresu jam siųstų procesinių dokumentų – Institucijos 2025 m. rugpjūčio 8 d., 2025 m. rugsėjo 2 d., 2025 m. gruodžio 8 d. pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir reikalavimo transporto priemonės savininkui ar valdytojui pateikti duomenis apie tai, kas vairavo automobilį. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo vertinimu, G. K., būdamas bendrovės vadovu, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi gaunami pranešimai įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu oficialiame registre, t. y. turėjo būti itin apdairus ir dėmesingas, atidžiai tikrinti minėtą elektroninio pašto dėžutę, o to nedarius, prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje G. K. buvo išsiųsti vienu iš įstatyme numatytų būdų, t. y. elektroniniu paštu, spręstina, jog ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.

Atitinkamai pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo akcentuojama faktinė situacija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 neatitinka šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, konstatavus esant aktyviam ir naudojamam elektroniniam paštui – (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus specialistas pranešimą išsiuntė UAB „E“ nenaudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. išsamiai paaiškino, jog minėtas elektroninio pašto adresas buvo nenaudojamas, įmonė nuo 2015 m. naudojo kitą elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), kuriuo gaudavo laiškus iš valstybės institucijų. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodytoje byloje, UAB „A.“ elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas registruose yra aktyvus ir naudojamas, tą patvirtino ir pats G. K. Akcentuotina, kad G. K. neįvykdžius pareigos pateikti duomenis apie asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę, per įstatymo nustatytą terminą (5 darbo dienas), jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vėliau priimtas ir Institucijos nutarimas. Nors pareiškėjas kritiškai vertina šiuos jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus, tačiau nenustačius kliūčių, kurios būtų galėjusios nulemti Institucijos pranešimų negavimą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad G. K. ANK 431 straipsnio 2 dalyje inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas abejonių nekelia ir asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog iš apeliacinio skundo matyti, kad neginčijamas paskirtos baudos dydis ir šioje byloje nėra keliamas toks klausimas, todėl teismas plačiau šios, apylinkės teismo sprendimo dalies, nevertina, tačiau pažymi, jog G. K. paskirta – 600 Eur dydžio bauda individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka ANK 32, 34 straipsnių reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens asmenybei bei nėra per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti G. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.