- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-01
- Bylos Nr.
- eAN2-369-1121/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00779-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A. M. atstovės advokatės Renatos Janušytės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą G. A. M. atstovės advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundui paduoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2026 m. kovo 16 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4967-2026 (ROIK: 26294410530).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
G. A. M. Institucijos nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-4967-2026 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 220 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 25 d., išnagrinėjęs G. A. M. atstovės advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundą, priėmė sprendimą atsisakyti atnaujinti terminą skundui dėl Institucijos nutarimo, paduoti, motyvuodamas tuo, kad Institucijos pateiktais duomenimis G. A. M. yra išviešinęs savo elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), todėl teismo vertinimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tinkamai ir laiku buvo išsiųstas bei įteiktas nutarimas, kurio apskundimo terminą jis praleido ne dėl svarbių priežasčių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. M. atstovė advokatė Renata Janušytė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį. Taip pat skundu prašoma priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato G. A. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad G. A. M. užsienietis, kuris lietuvių kalbos nesupranta, į tai, kad valdžios vartai ir prisijungimas į juos galimas tik tol, kol asmuo turi galiojanti leidimą gyventi Lietuvoje. Pažymėta, kad G. A. M. gyventojų registre nėra išviešinęs savo elektroninio pašto ir sutikimo visus dokumentus gauti tik juo. Atstovės vertinimu, priimant sprendimą buvo formaliai įvertinta situacija, neįsigilinus į konkretų atvejį. G. A. M. pateikė įrodymus, kad tuo metu, kai automobilis buvo paliktas automobilių stovėjimo aikštelėje jis negalėjo jo iš ten pasiimti, kadangi tuo metu jam buvo pasibaigęs leidimas laikinai gyventi ir jis turėjo išvykti iš Lietuvos. G. A. M. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelė buvo pagaminta 2025 m. gruodžio 15 d., todėl kai tik gavo kortelę greitu metu jis atvyko į Lietuvą ir pašalino automobilį iš aikštelės. Šiuo metu automobilis yra įregistruotas ir gali dalyvauti viešajame eisme. G. A. M. pirmos instancijos teismui įrodė, kad jis ilgą laiką nebuvo Lietuvoje (kadangi laukė migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo), todėl neturėjo jokios galimybės nei pašalinti automobilio, nei tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą. Pažymėta, kad nutarimas G. A. M. buvo įteiktas lietuvių kalba, kurios jis nesupranta, todėl tai taip pat apsunkino jo galimybę pasinaudoti teise į teismą. G. A. M. savo veiksmais išreiškė nesutikimą su nutarimu, kadangi automobilį iš aikštelės pašalino, ji įregistravo Regitra, todėl savo veiksmai jis įrodė, kad nesutinka, jog jis būtų konfiskuotas, bei apie nutarimą nieko nežinojo. Pažymėta, kad pirmos instancijos teismas spęsdamas skundo priėmimo klausimą visiškai neatsižvelgė į tai, kad G. A. M. atžvilgiu yra priimtas visiškai nepagrįstas nutarimas, kuris lieka galioti teismui neatnaujinus termino skundui paduoti. Institucija atsiliepimu prašo G. A. M. atstovės advokatės Renatos Janušytės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį. Esminis ginčas šioje administracinio nusižengimo byloje, kad Institucijos nutarimas nebuvo tinkamai įteiktas, kadangi buvo apsiribojama tik įteikimu elektroniniu paštu, nebuvo panaudotos kitos įteikimo priemonės. Atsiliepime pažymėta, jog ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Administracinių nusižengimų registre, kuris asmenų elektroninių paštų adresus gauna iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, G. A. M. nurodytas elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Tai Institucijos vertinimu, reiškia, kad šį elektroninio pašto adresą G. A. M. yra nurodęs Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo elektroniniu paštu ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai. ANK neįpareigoja Institucijos procesinius dokumentus siųsti visais įmanomais būdais ir tikinti, ar asmuo tikrai juos perskaitė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. M. atstovės advokatės Renatos Janušytės atskirasis skundas tenkintinas
ANK 623 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Pagal ANK 626 straipsnio 5 dalį, dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti paduotas atskirasis skundas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 637 straipsnio 2 dalies nuostatas, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (nutartis) priimtas, ir nukentėjusiajam išduodamos nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašai). Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nutarimą (nutartį), nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašai) jiems išsiunčiamos ANK 573 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. A. M. elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 15 d. buvo išsiųstas 2026 m. sausio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-4918-2026 (ROIK: 26294410530) su administraciniu nurodymu, siūlant iki 2026 m. vasario 14 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 140 Eur baudą, 2026 m. kovo 16 d. Institucijos nutarimas, o 2026 m. gegužės 6 d. VMI tuo pačiu elektroniniu paštu ir gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą dėl konfiskuotos transporto priemonės pristatymo. Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad G. A. M. elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į Valstybės informacinę sistemą (registrą), kaip to reikalauja ANK 573 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog Institucija G. A. M. tinkamu būdu t. y. elektroniniu paštu, išsiuntė aukščiau paminėtus sprendimus ir pranešimą.
Tačiau, atskirajame skunde apygardos teismui, nurodoma, kad nutarimas G. A. M. buvo įteiktas lietuvių kalba, kurios jis nesupranta. Pagal ANK 568 straipsnį, Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kurios 7 punkte yra įtvirtinta šio asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui yra būtina, nes jo nesuteikus asmens konstitucinė teisė į gynybą būtų pažeista. Procesinės kalbos užtikrinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir – Konstitucija) garantuojamos teisės į gynybą, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, sudedamoji dalis. Ši Konstitucijos garantuojama teisė yra susijusi su Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įvirtintu sąžiningo bylos nagrinėjimo proceso užtikrinimo reikalavimu, kai Konstitucijos 31 straipsnis nėra straipsnis sietinas išimtinai tik su baudžiamuoju procesu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalimi, procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o pagal to paties straipsnio 3 dalį asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Tokia teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte, pagal kurį kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba, siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2015). Pažymėtina, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime nurodoma, kad G. A. M. yra Indijos pilietis, o duomenų, kad jis supranta lietuvių kalbą ar, kad Institucijos protokolas, nutarimas, ar VMI dokumentai jam buvo siųsti suprantama kalba, nėra. Įvertinus tai, jog dokumentai asmeniui turi būti pateikiami suprantama kalba, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nutarimo išsiuntimo asmeniui nesuprantama kalba nepakanka jo teisės apskųsti šį nutarimą nustatytu terminu įgyvendinimui. Visgi, asmuo, gavęs elektroniniu laišku jam siųstą nutarimą, neturi pats imtis veiksmų tam, kad suprastų jo turinį. Taigi konstatuotina, kad Institucija, priimdama nutarimą, privalo asmeniui pateikti jį suprantama kalba. Iš to seka, jog terminas kalbos nesuprantančiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turi būti skaičiuotinas nuo nutarimo vertimo į jam suprantamą kalbą išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Pažymėtina, kad teisingumas negali būti vykdomas formaliai, nes formalus įstatymo taikymas gali pažeisti asmens teises ir interesus. Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad terminas skundui paduoti, kai proceso dalyvis nekalba lietuviškai, turi būti skaičiuojamas nuo nuorašo vertimo jam suprantama kalba išsiuntimo dienos. Apygardos teismo vertinimu, nėra teisinga spręsti, jog lietuvių kalba surašyto nutarimo išsiuntimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra tinkamai užtikrinama jo teisė nustatytu terminu paduoti skundą. Nubausto asmens teisės apskųsti jam nepalankų procesinį sprendimą garantavimas turi užtikrinti asmens konstitucinę teisę, jog jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, bei pašalinti bet kokias abejones dėl priimto tokio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo apskundimo teisė yra viena iš esminių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui skundui dėl Institucijos nutarimo nagrinėti iš esmės.
Skunde taip pat prašoma priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato G. A. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, matyti, jog prie atskirojo skundo Vilniaus apygardos teismui nėra pateikta duomenų patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau prie skundo apylinkės teismui buvo pateikta 2026 m. gegužės 13 d. sąskaita už teisines paslaugas (už skundo dėl 2026 m. kovo 17 d. administracinio nusižengimo protokolo parengimą; kaina 250 Eur) bei 2026 m. gegužės 13 d. pavedimo kopija Nr. 347 advokato padėjėjai Lolitai Tarasevičiūtei – 250 Eur sumai. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo byla nėra nagrinėjama iš esmės, o vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis G. A. M. turėtų teisę į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą administracinio nusižengimo byloje tik tokiu atveju, jeigu jam administracinio nusižengimo teisena būtų nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, todėl prašymas G. A. M. priteisti jo patirtas išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. M. atstovės advokatės Renatos Janušytės atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui G. A. M. atstovės advokatės padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2026 m. kovo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4967-2026 (ROIK: 26294410530) nagrinėti iš esmės. Nepriteisti G. A. M. patirtų išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.