- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-29
- Bylos Nr.
- e2YT-5535-987/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00053-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., Valstybės įmonė Turto bankas, Širvintų rajono savivaldybės administracija, J. K., L. K., D. G.
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Šėžienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, suinteresuotam asmeniui I. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į gyvenamąjį namą ir šilinį įgyjamosios senaties pagrindu nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Širvintų rajono savivaldybė, I. K., J. K., L. K., D. G., I. K., J. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškimo faktiniame pagrinde nurodoma, kad pareiškėjas kartu su tėvais, broliais, seserimis prieš 1990 m. apsigyveno kolūkio jų šeimai paskirtame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kolūkio ūkio knygos duomenimis pareiškėjo tėvas L. K. dirbo Gegužės pirmosios kolūkyje suvirintoju, šėriku, o motina A. D. buvo namų šeimininkė, vėliau – karvių melžėja. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje yra deklaravęs nuo 2001 m. lapkričio 13 d. Pareiškėjas 2025 m. parengė nekilnojamojo turto objektų kadastro bylą bei suteikė namui ir šuliniui unikalius numerius; kadastro byloje nurodyta, kad namas buvo pastatytas 1970 m. Pareiškėjas nurodo daugiau kaip 30 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo, naudojasi turtu, jį remontuoja, moka mokesčius, jame yra pareiškėjo asmeniniai daiktai, niekas kitas į šį turtą nepretenduoja. Pareiškėjo nuomone, yra visos sąlygos pripažinti pareiškėjo nuosavybės teisę į turtą įgyjamosios senaties pagrindu. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą atmesti, nes pareiškėjui nurodžius, kad jo šeima apsigyveno kolūkio priskirtame name, reiškia, kad šis turtas yra valstybės nuosavybė – tai yra sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir iki šiol neprivatizuotas. Širvintų rajono savivaldybė, atstovaujama Širvintų rajono savivaldybės administracijos, pateikė atsiliepimą, prašydama dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. liepos 9 d., metu pareiškėjas A. K. žodžiu paaiškino, kad name gyvena nuo savo gimimo, 1984 m. Pareiškėjas prisiminė, kad šulinį iškasė jo tėtis; pareiškėjas moka už namui tiekiamą elektrą; yra sudaręs elektros vartotojo sutartį. Pareiškėjas iki šiol šiame name gyvena; niekas niekada nebuvo pareiškęs pretenzijų. Suinteresuotas asmuo I. K. paaiškino, kad yra pareiškėjo brolis; prisimena, kad name gyvena nuo tada, kai jam suėjo 4 metai; prisimena, kad šulinį kasė tėvas su kaimynu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iškėlė prielaidą, jog jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir šulinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 3 metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.68 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas nustatomas, jeigu yra šešių sąlygų visuma. Pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Trečia, daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Ketvirta, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Penkta, visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas. Šešta, nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi ne mažiau kaip 10 metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Taigi, teismas, spręsdamas klausimą, ar pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), vertina, ar egzistuoja kasacinio teismo praktikoje suformuotos šešios sąlygos, būtinos minėtam nuosavybės teisės įgijo pagrindui nustatyti.
Dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nustatyta, kad nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ar šulinį įgijimą vienu iš įstatyme įtvirtintų pagrindų; taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs gyvenamojo namo ar šulinio valdymo teisės ar/ir perdavęs ją kitam asmeniui. Priešingai, į bylą gyvenamojo namo ir jį supančios aplinkos nuotraukos bei byloje dalyvaujančių asmenų žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas laikė save vieninteliu gyvenamojo namo ir šulinio valdytoju nuo 2008 m., kuomet jo mama, kuri iki tol kartu su pareiškėju (ir prieš tai mirusiu pareiškėjo tėvu) naudojosi gyvenamuoju namu ir šuliniu, ten gyveno, jį valdė ir laikė save turto savininke. Taigi, byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti pirmosios sąlygos egzistavimą – pareiškėjas nebuvo ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ar šulinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl antrosios ir trečiosios sąlygų egzistavimo nustatyta, kad nei gyvenamasis namas, nei šulinys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai nėra įregistruotas viešame registre ir šio nekilnojamojo turto savininkas ar/ir valdytojas. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ išreiškė poziciją, kad ginčo turtas priklauso valstybei; šią poziciją grindžia pareiškime nurodyta aplinkybe, kad gyvenamąjį namą pareiškėjo tėvų šeimai skyrė kolūkis.
Teismas, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, susijusiais su gyvenamojo namo kaip turto objekto sukūrimu, nustatė, kad iš pareiškėjo užvestos kadastrinių matavimų bylos duomenų gyvenamojo namo statybos metai yra 1970 m. Iš pareiškėjo pateiktų archyvinių dokumentų ištraukų matyti, kad pareiškėjo tėvai su vaikais laikotarpyje nuo 1983 m. iki 1985 m. gyveno ūkyje (duomenys neskelbtini) kaime; buvo įvardinta ūkiui priklausanti žemė, ūkio gyvuliai, tačiau lentelėje, kurioje turėjo būti įvardinti ūkiui priklausantis gyvenamasis namas ir kiti pastatai, joks namas neįvardintas. Tuo tarpu pastabose ranka įrašyta, kad šeima gyvena (duomenys neskelbtini) name. Pareiškėjas taip pat pateikė ranka rašytą 1983 m. rugsėjo 22 d. Gegužės pirmosios kolūkio valdybos posėdžio Protokolą Nr. 12, kuriame buvo svarstytas klausimas Nr. 6 dėl buto pakeitimo K., nes nėra ūkinio pastato; o namas kooperatyvo, jį reikia parduoti.
Teismas, susipažinęs su turimų rašytinių įrodymų visetu, sprendžia, kad jie nėra išsamūs ir vienareikšmiai, tačiau teismas iš šių įrodymų mato labiausiai tikėtiną tokią įvykių seką: 1983 m. kolūkiui priklausiusį gyvenamąjį namą buvo nuspręsta parduoti ir jo savininku tapo K.; būtent todėl 1983-1985 m. kolūkio apskaitos dokumentuose ginčo gyvenamasis namas nebėra įvardintas kaip ūkio dalis, o pastabose savininku/valdytoju nurodytas K. Dėl kokių priežasčių ir kokiais teisiniais pagrindai pareiškėjo tėvai ir toliau liko gyventi šiame name neaišku. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad (priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“) byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamasis namas buvo likęs kolūkio nuosavybe iki kolūkio likvidavimo bei atitinkamai turi būti laikomas neprivatizuotu valstybės turtu. Priešingai, byloje esančių rašytinių įrodymų visetas leidžia daryti labiausiai tikėtiną prielaidą, kad ginčo gyvenamasis namas buvo perduotas valdyti/perleistas privačiam asmeniui – K.
Teismas, susipažinęs su turimų rašytinių įrodymų visetu, sprendžia, kad duomenų apie tai, kad šulinys priklausė kolūkiui, apskritai nėra; suinteresuotas asmuo paliudijo, kad jį iškasė jo tėvas.
Taigi, byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti antrosios ir trečiosios sąlygų egzistavimą – gyvenamasis namas ir šulinys nėra įregistruoti viešame registre kito asmens vardu bei labiausiai tikėtina, kad šie nekilnojamojo turto objektai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimo nustatyta, kad gyvenamąjį namą ir šulinį pareiškėjas valdo, jais naudojasi bei prižiūri vienas pats nuo (duomenys neskelbtini), kuomet mirė jo mama A. D.. Pareiškėjas iki pareiškimo teismui padavimo dienos ginčo turtą valdė atvirai daugiau kaip 10 metų, ką patvirtina Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-48-880/2013; šiuo teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po savo tėvo mirties 1997 m., pareiškėjas priėmė savo tėvo L. K. palikimą, į kurio sudėtį įėjo ir ginčo gyvenamojo namo nepertraukiamas valdymas. Pareiškėjas iki pareiškimo teismui padavimo ginčo patalpą valdė nepertraukiamai; niekas pretenzijų pareiškėjui nereiškė; teismui viešai paskelbus apie bylos nagrinėjimą, į teismą jokie kiti potencialūs patalpų savininkai nesikreipė. Taigi, byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimą – pareiškėjas, sąžiningai įgijęs gyvenamąjį namą ir šulinį, šį turtą sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė ir toliau valdo visą valdymo laiką, kuris tęsiasi ilgiau nei 10 metų (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 7-16 punktus), teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina egzistuojant visas šešias sąlygas, būtinas pareiškėjo nuosavybės teisei į ginčo gyvenamąjį namą ir šulinį įgyjamosios senaties pagrindu nustatyti (CK 4.68 straipsnis). Dėl šios priežasties pareiškimas tenkinamas ir nustatomas pareiškėjo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir šulinį įgijimas pagal įgyjamąją senatį faktas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, (duomenys neskelbtini) straipsnis, 533 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendė:
patenkinti pareiškėjo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nustatyti, kad pareiškėjas A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.