Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Šėžienei, dalyvaujant ieškovo įgaliotam atstovui Dainiui Vinciūnui, viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškinį atsakovui J. G. dėl sandorio, kuriuo palikimas perėjo valstybei, pripažinimo negaliojančiu ir leidimo valstybei suteikimo įregistuorti viešame registre atsakovo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė Airida Aleksonienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2025 m. rugpjūčio 4 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3251 ir leisti ieškovei įregistruoti viešame registre atsakovo J. G. nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26063-391/2015 (el. dok. Nr. CBP-35231/2025, DOK-38440/2026). Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ieškovė, gavusi iš antstolio Dariaus Blizniko pranešimą, pradėjo buto dalies perėjimo valstybės nuosavybėn (nesant mirusios N. G. palikimo įpėdinio) procedūras ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 3251. Ieškovei pradėjus rinkti informaciją apie mirusiosios skolas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26063-391/2015, kuriuo buvo nustatytas juridinis faktas, kad atsakovas J. G. priėmė sutuoktinės N. G. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Tačiau iki šios dienos atsakovas nesikreipė nei į notarų biurą nei į viešą registrą dėl nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimo. Ieškovė prašo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą dėl buto dalies parėjimo valstybei, paaiškėjus, kad ją yra paveldėjęs atsakovas; taip pat prašo leisti ieškovei atsakovo nuosavybės teisę į buto dalį įregistruoti viešame registre, nes atsakovas be teisinio pagrindo to nedaro pats. Atsakovas J. G. atsiliepimo nepateikė. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė Airida Aleksonienė pateikė atsiliepimą, prašydama dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra (el. dok. Nr. DOK-3783/2026). Teismo posėdyje, vykusiame 2026 m. liepos 1 d., žodinius paaiškinimus teikė ieškovės įgaliotas atstovas Dainius Vinciūnas, kuris palaikė ieškinyje išdėstytą rašytinę poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas pripažįsta normą imperatyvia, kai tai akivaizdu iš tos normos gramatinės formuluotės, t. y. kai norma aiškiai įtvirtina tam tikro elgesio draudimą arba nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį. Taip pat teismas gali pripažinti normą imperatyvia ir nesant aptartos gramatinės formuluotės, jei sistemiškai aiškinant šią normą teisės normų hierarchijos kontekste tampa aišku, kad ji formuluoja konkretų draudimą ar paliepimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-1120/2024, 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26063-391/2025 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. G. priėmė sutuoktinės N. G., mirusios 2013 m. rugsėjo 5 d. palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Teismo sprendimo motyvacinėje dalyje buvo nustatyta, kad į palikimo sudėtį įėjo ir N. G. iki mirties nuosavybės teise valdyta 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas 2025 m. rugpjūčio 4 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 3251, kuriuo valstybei perėjo N. G. iki mirties nuosavybės teise valdyta 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), prieštarauja imperatyviai teisės normai, draudžiančiai valstybei paveldėti palikimą, kuris jau yra priimtas kito įpėdinio (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja teisinį pagrindą ieškiniu ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį N. G. iki mirties valdyta buto dalis perėjo valstybės nuosavybėn, pripažinti niekiniu sandoriu, kuris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 4.255 straipsnio 2 punktu viešame registre registruojamas teismo sprendimas, kuris patvirtina juridinių faktų įvykimą. Vadovaujantis CK 4.256 straipsnio 1-2 dalimis asmuo, norintis įregistruoti daiktinę teisę, turi pateikti viešo registro tvarkytuoju prašymą. Registruojant daiktines teises į svetimą daiktą prašymą viešo registro tvarkytojui turi teisę pateikti bet kuris suinteresuotas tos teisės įregistravimu asmuo.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad J. G. daugiau kaip 10 metų nėra įgyvendinęs savo teisės ir kartu pareigos įregistruoti nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, paveldėtą nuo 2015 m., kas suklaidino ieškovę dėl daikto nuosavybės statuso, teismas konstatuoja, kad ieškovė yra suinteresuota 1/2 dalies buto nuosavybės teisės įregistravimo faktu viešame registre tam, kad būtų išviešintas daikto nuosavybės teisės turėtojas.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas leidžia ieškovei kreiptis į viešą registrą su prašymu įregistruoti J. G. nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26063-391/2015, kuriuo buvo konstatuotas juridinis faktas, kad J. G. priėmė sutuoktinės N. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti (CK 4.255 straipsnio 2 punktas, 4.256 straipsnio 1-2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismui ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 22,85 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės Lietuvos valstybė, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ (juridinio asmens kodas 112021042), ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) 2025 m. rugpjūčio 4 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 3251. Leisti ieškovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ (juridinio asmens kodas 112021042), kreiptis į viešą registrą su prašymu įregistruoti atsakovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26063-391/2015, kuriuo buvo konstatuotas juridinis faktas, kad J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,85 Eur (dvidešimt du eurus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 2222. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.