Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų dėl baudžiamojoje byloje teiktos antrinės teisinės pagalbos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NUT1 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1984-716/2026 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, paskiriant teismo įpareigojimus. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: turto (automobilio) konfiskavimas ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauta (teisme gauta 2026 m. birželio 8 d., dėl LITEKO 2 sutrikimų registruota tik 2026 m. liepos 15 d.) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediacija mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 20 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo NUT1 priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 91,67 Eur.

Vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju NUT1 gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Pats kaltinamasis gynėjo paskyrimo neinicijavo, gynėjo paskyrimą lėmė ikiteisminio tyrimo subjektų pasirinkta baudžiamojo proceso forma.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nepriteisti iš nuteistojo NUT1 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl teiktos antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1-1984-716/2026.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.