Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo valstybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. D. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Taisyklių nustatyta tvarka kreipėsi dėl piniginių lėšų – 40,43 Eur, pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuosavybėn.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad anksčiau nurodytos piniginės lėšos (3 JAV doleriai ir 160 Baltarusijos rublių) 2024 m. spalio 21 d. buvo įtrauktos į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apskaitą (kvitas B, Nr. B009342; kvitas B, Nr. B009341). Šios lėšos 2025 m. kovo 17 d. valiutos keitykloje Valiuta24.lt buvo konvertuotos į eurus, gauta 40,43 Eur suma.

Siekdama informuoti minėtų piniginių lėšų savininką, pareiškėja 2025 m. kovo 3 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai išsiuntė raštą Nr. 21-14-412, kuriame, be kita ko, V. D. buvo nurodytos grąžintinų lėšų atsiėmimo galimybės. Minėta suma 2025 m. kovo 20 d. pagal V. D. 2025 m. kovo 5 d. prašymą buvo pervesta į jo nurodytą banko sąskaitą, kuri priklauso Lietuvos kalėjimų tarnybai, tačiau pastaroji 2025 m. kovo 21 d. 40,43 Eur sumą grąžino pareiškėjai, nes V. D. 2025 m. kovo 20 d. buvo paleistas į laisvę ir išvyko į savo kilmės šalį (Baltarusijos Respubliką; dėl ko nebėra galimybės jam grąžinti minėtos sumos). Kaip pažymi pareiškėja, nuo 2022 m. pašto korespondencijos siuntimas į Baltarusijos Respubliką yra laikinai sustabdytas, dėl ko šiuo atveju nėra jokių kitų galimybių susisiekti su V. D. bei dar kartą jį informuoti ir/ar grąžinti minėtą sumą; remiantis byloje pateiktais duomenimis, po 2025 m. kovo 20 d. minimų lėšų niekas neieškojo.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, jog ginčo piniginių lėšų savininkas būtų informuotas. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo šio turto įtraukimo į apskaitą nustatyta tvarka dienos ir per šį laikotarpį anksčiau nurodytų piniginių lėstų savininkas dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, jų neieškojo, todėl laikytina, kad šių piniginių lėšų savininkas yra nežinomas. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad ginčo turto (piniginių lėšų) savininkas, sąžiningas įgijėjas ar teisėtas valdytojas nežinomas, jis pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58, 4.57 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu turtu pinigines lėšas 40,43 Eur (keturiasdešimt eurų 43 ct) ir perduoti jas valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, nuosavybėn.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.