- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-01
- Bylos Nr.
- e2A-1812-803/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14592-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- ATS2, ATS3, ATS1
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Pardavimų namai“, MB Pardavimų namai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų ATS2 , ATS3 ir ATS1 apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pardavimų namai“ ieškinį atsakovams ATS2 , ATS3 ir ATS1 dėl leidimo atlikti kadastro matavimus be bendraturčių sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo leisti ieškovei ir jos pasirinktam matininkui be atsakovų bendraturčių ATS2 , ATS3 ir ATS1 sutikimo įeiti į visas pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), patalpas ir atlikti namo kadastrinius matavimus. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/16 dalis namo ir 1/16 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros). Atsakovai yra šių statinių bendraturčiai, tačiau naudojimosi turtu tvarka pagal nuosavybės dalis nėra nustatyta. Šiuo metu atsakovai yra užėmę visas namo patalpas ir atsisako spręsti naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą. Pagal viešojo registro duomenis namo kadastro duomenys nustatyti 1997 m. birželio 19 d. Tačiau įregistruoti kadastriniai matavimai neatitinka faktinės situacijos, nes juose nurodoma, kad namas yra vieno aukšto, nors faktiškai jis yra dviejų aukštų (su gyvenama mansarda). Dalis namo patalpų nugriauta, o dalis rekonstruota sujungiant patalpas, taip pat įrengtas mansardos aukštas. Dėl to yra teisinis pagrindas atlikti naujus kadastrinius matavimus.
Atsakovai yra savavališkai užrakinę patalpas, neduoda raktų ieškovės atstovui ir jo pasirinktam matininkui. Dėl to ieškovė neturi galimybės patekti į namo patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus. Ieškovės atstovas visiems atsakovų atstovams 2025 m. liepos 28 d. išsiuntė prašymus informuoti, ar jie sutinka, kad ieškovė inicijuotų namo kadastrinių matavimų atlikimo procedūrą ir dėl to galėtų kartu su matininku patekti į namą. Atsakovai ATS1 ir ATS3 nustatytu terminu jokio atsakymo nepateikė, o atsakovės ATS2 atstovė 2025 m. rugpjūčio 4 d. atsakė, kad nesutinka, jog ieškovės atstovas ir matininkas patektų į jai priklausančią nuosavybę. Atsakovai atsisako spręsti namo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimus, ieškovės teisės yra pažeidžiamos. Ieškovė negali naudotis įsigytomis patalpomis, nusistatyti naudojimosi tvarkos.
Šalies argumentai
Atsakovė ATS2 nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji 2019 m. kovo 8 d. įsigijo 1/4 dalį namo, o 2023 m. rugsėjo 31 d. įsigijo 1/16 dalį namo. Iš viso atsakovei priklauso 5/16 namo dalys, 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato ir 1/4 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių. Aplinkybę, kad ieškovė įsigijo 1/16 namo dalį, atsakovė sužinojo, kai nežinomas asmuo, prisistatęs ieškovės įgaliotu atstovu, atvyko pas ją ir pareikalavo įsileisti jį į jam priklausančią namo dalį, reikalavo namo raktų. Iš pradžių atsakovei ir kitiems namo bendrasavininkams ieškovės įgaliotas asmuo siūlė įsigyti ieškovės nupirktą 1/16 namo dalį už 10 000-15 000 Eur. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas nepagrįstas ir pažeidžia namo bendraturčių teises į nuosavybę, jų privatų gyvenimą. Nei atsakovė, nei kiti namo bendraturčiai nuo 2023 m. liepos 19 d. varžytynių beveik metus laiko nežinojo apie ieškovę, kaip 1/16 namo dalies bendrasavininkę.
Ieškovė nėra linkusi bendradarbiauti su bendraturčiais, derinti visiems priimtiną poziciją ir sudaryti adekvatų susitarimą dėl namo, naudojimosi juo tvarkos ir kitų veiksmų atlikimo. Kadastriniai matavimai galėtų būti atliekami tik tada, kai bus suderinta bendraturčių pozicija dėl namo atkūrimo (rekonstrukcijos), kai namas bus visiškai sutvarkytas. Namo patalpos nėra savavališkai užrakintos, jose gyvena atsakovė ir kitų bendraturčiai, todėl ieškovė neturi teisėto pagrindo į šias patalpas patekti. Atsakovė nežino ieškovės atstovų ir matininko tapatybių, kompetencijos ir įgaliojimų, nes nėra pateikti juos patvirtinantys dokumentai. Ieškovė pateikė tik formalų prašymą dėl kadastrinių matavimų procedūros atlikimo, kuris iš esmės nelaikytinas prašymu dėl sutikimo gavimo atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Ieškovė nesilaikė reikalavimo kooperuotis ir bendradarbiauti su atsakove ir kitais bendraturčiais dėl kadastrinių matavimų procedūros inicijavimo. Ieškovė tik neteisėtais būdais siekia iš atsakovės pasipelnyti, reikalaudama 1/16 namo dalį įsigyti už 16 000 Eur, nors tokia suma neatitinka realios rinkos vertės. Pati ieškovė už 1/16 dalį namo mokėjo tik 2 400 Eur.
Šalies argumentai
Atsakovas ATS3 nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visi bendraturčiai naudojasi tik savo įsigytomis patalpomis, turi atskirus įėjimus į savo patalpas. Jokių laisvų patalpų, kuriomis galėtų naudotis ieškovė, nėra. Ieškovė įsigijo 1/16 dalį namo iš varžytynių, neapžiūrėjusi namo, nesusipažinusi su kadastriniais matavimais, nepakalbėjusi su atsakovais apie laisvas patalpas. Atsakovas raktus turi tik nuo jam priklausančių patalpų. Ieškovės reikalavimas gauti jo buto raktus pažeidžia atsakovo teises. Ieškovės nupirkta namo dalis buvo nugriauta, 2018 m. jos jau nebuvo. Namas yra su mansarda. Su mansarda namo plotas turėtų būti didesnis nei nurodytas registre. Ieškovės atstovai 2023 m. vasario mėnesį prašė 24 000 Eur už patalpas. Po kadastrinių matavimų namas padidėtų nebent nuo 130 kv. m. iki 160 kv. m. Ieškovės dalis padidėtų tik 2 kv. m. Patalpų III-1, III-4, III-5, IV-1, V-1, I-4 nebuvo.
Atsakovė ATS1 nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovų dalys yra fiziškai atskirtos ir funkcionuoja kaip savarankiškos gyvenamosios patalpos. Atsakovai įgijo nuosavybę į tikslią namo dalį ir ja naudojasi bei disponuoja kaip savininkai. Atlikti namo kadastriniai matavimai yra galiojantys ir nenuginčyti. Atsakovai pagrįstai atsisako įleisti ieškovės matininką, nes ieškovė neturi teisinio pagrindo įeiti ir daryti kadastrinius matavimus atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Tokiu būdu būtų pažeidžiamos atsakovų teisės. Ieškovė iki šiol nė karto iš anksto neinformavo atsakovų, kad nustatytą dieną ir laiką ateis matininkas daryti kadastrinių matavimų. Ieškovė, įsigijusi 1/16 dalį namo, neapžiūrėjo namo, nesusipažino su esama situacija, jog nėra jokių laisvų patalpų name. Atsakovai jokių bendrų patalpų neturi. Atsakovė suderintu laiku sutiktų įleisti matininką, bet raktų neduotų. Kadastro matavimų atlikimas nėra reikalingas. Atsakovai nepasitiki ieškovės atstovais, nenori įleisti jų, taip pat išleisti dėl to pinigų. Namas yra senas, prastos būklės, į jį atsitrenkė keli automobiliai. Paskutinis eismo įvykis buvo sausio mėnesį, automobilis įvažiavo į namą, buvo išjudintas langas, pažeista siena.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 4 d. sprendimu tenkino ieškinį ir leido ieškovei MB „Pardavimų namai“ ir jos pasirinktam matininkui be bendraturčių atsakovų ATS2 , ATS3 ir ATS1 sutikimo įeiti į visas pastato – gyvenamojo namo patalpas ir atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Priteisė ieškovei MB „Pardavimų namai“ iš atsakovų ATS2 , ATS3 ir ATS1 lygiomis dalimis po 438,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino ieškovei MB „Pardavimų namai“ 174,00 Eur žyminio mokesčio permoką.
Teismas nustatė, kad namas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovei nuo 2023 m. liepos 19 d. priklauso 1/16 dalis namo ir 1/16 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros), atsakovei ATS2 priklauso 5/16 dalys namo, atsakovei ATS1 priklauso 3/8 dalys namo 2020 m. sausio 20 d. ir atsakovui ATS3 priklauso 1/4 dalis namo. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad namo kadastro duomenų nustatymo data – 1997 m. birželio 19 d. Ieškovė 2025 m. liepos 28 d. kreipėsi į atsakovus su prašymu informuoti, ar atsakovai sutinka, kad ieškovė inicijuotų namo kadastrinių matavimų atlikimo procedūrą ir dėl to galėtų kartu su matininku patekti į namą.
Ieškovei iš varžytynių įsigijus dalį namo, tarp bendraturčių kilo nesutarimas dėl namo naudojimosi tvarkos. Teisme ieškovės ieškinys dėl to buvo atmestas. Šalys teisme iš esmės pripažino aplinkybę, kad 1997 m. atlikti namo kadastriniai matavimai nebeatitinka realių namo savybių, t. y. patalpų išdėstymo ir dydžio, nes dalis patalpų (III-1, III-4, III-5, IV-1, V-1, I-4) yra nugriauta, name yra įrengta mansarda. Atsakovai ATS3 ir ATS2 turi įrengtą įėjimą į mansardą iš savo naudojamos namo dalies, naudojasi ja, nors mansardos plotas nėra apskaičiuotas ir padalintas tarp bendraturčių, t. y. šie atsakovai realiai naudojasi didesne dalimi namo negu yra įregistruota jų nuosavybės teisė. Atsakovė ATS1 pripažįsta, kad naudojasi mažesne dalimi negu jai priklauso, nes jos naudojamoje namo pusėje patalpa Nr. I-4 yra nugriauta. Atsakovas ATS3 teisme patvirtino, kad jo naudojamojo namo dalyje vietoje lango buvo durys, jis įstatė langą, padarė vieną įėjimą iš laiptinės, taip pat įrengė laiptus į antrą aukštą, 1a-5 nugriautą patalpą atstatė, po kadastrinių matavimų atlikimo namo plotas turėtų padidėti.
Ieškovė reiškia reikalavimą dėl bendraturčio teisės be kitų bendraturčių sutikimo įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo teisę. VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad į namą Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos bendraturčių idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Siekiant nustatyti ir įregistruoti pasikeitusius namo kadastro duomenis, būtina atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti, nugriauti ar, jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais. Bylos duomenys patvirtina, kad namo kadastrinių matavimų byloje yra nurodyta, jog tai vieno aukšto pastatas, mansardoje esančios patalpos nėra užfiksuotos ir išmatuotos, nors pateiktos nuotraukos ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad mansarda yra įrengta. Taip pat kadastriniuose matavimuose nurodytos patalpos: Nr.: III-1, III-4, III-5, IV-1, V-1, I-4 faktiškai neegzistuoja, nors yra įregistruotos kaip egzistuojančios. Dėl to ieškovė pagrįstai reikalauja atlikti kadastrinius matavimus, pakeičiant pirminių matavimų duomenis, siekiant nustatyti tikrąjį namo plotą ir jo patalpų išdėstymą tam, kad ateityje būtų galima spręsti ginčą dėl namo patalpų pasidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo.
Nors atsakovai išreiškia pageidavimą, kad su ieškove visi ginčai būtų pabaigti kuo greičiau, taip pat, kad jų naudojamų patalpų niekas neperskirstytų, tačiau teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad tarp bendraturčių kilusį ginčą pradėti spręsti reikia būtent nuo kadastrinių matavimų atlikimo ir namo ploto bei jo patalpų išdėstymo nustatymo. Atsakovų teiginiai apie parduotas nugriautas ir neegzistuojančias patalpas reikštų, kad namo aktualių kadastrinių matavimų neatlikimas ir neįregistravimas prisideda prie prielaidų tokiai situacijai kilti susidarymo.
Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis. Taigi, kiekvienas bendraturtis turi teisę atliktus kadastrinius matavimus įregistruoti, tačiau jų atlikimui, turi būti bendraturčių susitarimas arba teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovai nesutiko duoti sutikimo atlikti namo kadastrinius matavimus iki kreipimosi į teismą dienos, nesutiko ir nagrinėjant bylą teisme. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad namo kadastrinių matavimų atlikimas ir jų tikslinimas pažeis atsakovų interesus. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendraturčių pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir į teismų praktiką, teismas nusprendė, kad atsakovai turėjo įrodyti arba tai, kad ieškovė neturi įstatyminės teisės atlikti kadastrinių matavimų, arba, kad kadastrinių matavimų atlikimas pažeistų jų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, taip pat ir dėl kadastrinių matavimų registracijos, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui, t. y. atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovai neįrodė, kad ieškovė neturi įstatyminės teisės atlikti kadastrinių matavimų (nepaneigta nuosavybės teisė ir kt.), arba, kad kadastrinių matavimų atlikimas pažeistų jų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus. Namo aktualių kadastrinių duomenų nustatymas ir įteisinimas nepažeis atsakovų interesų ir nesukels jiems neigiamų teisinių pasekmių. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai, atsisakydami sutikti atlikti namo kadastrinius matavimus ir tokiu būdu įgyvendinti Kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, kai patys pripažįsta, kad faktiškai duomenys yra pasikeitę, pažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės, teisę atlikti kadastrinius namo matavimus. Atsakovų nuosavybės neliečiamumo teisė negali būti traktuojama, kaip teisė atsisakyti pripažinti kito bendraturčio teisę ar ją neigti, trukdyti įgyvendinti daiktines teises. Vertinant priešingai, būtų pažeisti CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos principai. Atsakovams bendradarbiaujant su ieškovės atstovais, galima rasti sprendimą dėl tinkamiausio jiems laiko kadastriniams matavimams atlikti, taip užtikrinant kuo didesnę privatumo apsaugą.
Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovė nėra teisėta bendraturtė, kad atsakovai nepasitiki ieškovės atstovais, o ieškovė, kaip juridinis asmuo, negali įeiti į patalpas. Ieškovė namo dalį įgijo teisėtu būtu – pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis įsigijimo pagrindas nėra nuginčytas. Tai, kad atsakovams nepatinka ieškovės atstovai ar jais nepasitikima, negali paneigti ieškovės, kaip namo bendraturtės, teisės atlikti kadastrinius matavimus ir riboti jos daiktines teises. Juridiniam asmeniui nėra draudžiama įsigyti nekilnojamojo turto. Ieškovė įgijo namo dalį, todėl turi teisę, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnis). Juridinis asmuo nuosavybės teisę įgyvendina per savo atstovus.
Šalies argumentai
Teismas pripažino, kad atsakovų argumentai, jog ieškovė pateikė tik formalų prašymą dėl kadastrinių matavimų procedūros atlikimo, kuris iš esmės nelaikytinas prašymu dėl sutikimo gavimo atlikti namo kadastrinius matavimus, yra nepagrįsti. Byloje yra pateiktas pasiūlymas dėl kadastrinių matavimų atlikimo, šiame dokumente atsakovams išdėstyta, ko prašoma. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad dėl įvykusių eismo įvykių nėra įmanoma atlikti namo kadastrinių matavimų. Liudytoja S. G. teisme tvirtino, kad po paskutinio eismo įvykio plotas namo viduje nepakito, mano, kad yra galimybė atlikti kadastrinius matavimus. Dėl to ieškovės reikalavimas tenkinamas. Teismas išaiškino, kad atsakovams nevykdant teismo sprendimo, ieškovė turi teisę kreiptis į antstolį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka dėl jo priverstinio vykdymo bei numatytų pasekmių taikymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovė ATS2 apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neatsižvelgė į esmines faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šiuo metu namo kadastrinių matavimų atlikimas nebūtų teisingas. Dėl 2025 m. lapkričio mėnesį įvykusių trijų eismo įvykių namas buvo iš dalies įgriautas. Šiuo metu būtina atlikti namo rekonstrukciją. Tik po to bus galima kelti klausimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Tačiau ieškovė su namo bendrasavininkais nebendradarbiauja ir išskirtinai tik savo valia inicijuoja kadastrinių matavimų procedūrą be bendrasavininkų sutikimo. Ieškovei priklauso 1/16 dalis namo, kuri yra nugriauta, todėl ieškovė jokios veiklos jai priklausančioje namo dalyje nevykdo ir negali vykdyti.
Namo eksplikacijos plane yra patalpos, pažymėtos numeriais IV-1, III-4 ir III-5, bet jos faktiškai neegzistuoja. Ieškovė 2023 m. liepos 19 d. įgydama 1/16 namo dalį, įsigijo kažkurias iš šių nugriautų patalpų: III-5, III-4, IV-1. Jeigu ieškovė siekia šias patalpas atstatyti, tai statybų metu vėl reikėtų inicijuoti kadastrinių matavimų procedūrą, kuri papildomai kainuotų ir užimtų laiko. Dėl to kadastriniai matavimai galėtų būti inicijuojami tik tada, kai bus suderinta bendraturčių pozicija dėl namo atkūrimo (rekonstrukcijos) ir namas bus visiškai sutvarkytas.
Ieškovė tik formaliai kreipėsi į atsakovę dėl kadastrinių matavimų atlikimo procedūros inicijavimo. Iš esmės ieškovė niekada pati, per savo valdymo organą, nesikreipė į atsakovę jokiu klausimu, susijusiu su namu. Bendraturčiai turi pareigą susitarti patys tarpusavyje dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Ieškovė su visais bendraturčiais turėjo ieškoti geriausio visoms šalims sprendimo dėl namo kadastrinių matavimų atlikimo. Ieškovė kartu su atsakovais turėjo išspręsti namo rekonstrukcijos klausimus, o jau po to suderinti bendrų lėšų namo atstatymui skyrimo klausimą, ir, galiausiai, spręsti klausimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo.
Ieškovė neįgyvendina savo, kaip nuosavybės turėtojos, teisių, nes tik formaliai inicijuoja teisminius procesus. Ieškovė, įsigydama 1/16 dalį namo, net neapžiūrėjo šios namo dalies, ja nesirūpino, nemoka jokių komunalinių ar kitų mokesčių. Dėl to turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės namo dalies išlaidų kompensavimo atsakovei. Atlikus kadastrinius matavimus, ieškovė galimai inicijuos teisminį procesą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalinimo pagal netikslius kadastrinius duomenis. Dėl to įvairaus pobūdžio ginčai toliau bus tęsiami, taip pat inicijuojami nauji.
Ieškovė neteisėtais būdais siekia pasipelnyti, iš atsakovų reikalaudama 1/16 dalį namo įsigyti už 16 000 Eur sumą, kuri neatitinka realios rinkos vertės. Pati ieškovė varžytynėse už įgytą 1/16 dalį namo sumokėjo tik 2 400 Eur. Atsakovė ne kartą nurodė, kad šią sumą galėtų sumokėti ieškovei. Tačiau ieškovė nesąžiningai naudojasi teise reikšti reikalavimus, piktnaudžiauja teisminiais procesais, realiai neturėdama tikslo atlikti namo kadastrinių matavimų, bet tik siekdama daryti spaudimą atsakovams tam, kad jie įsigytų neegzistuojančią, nugriautą namo dalį už ieškovės reikalaujamą neadekvačiai didelę kainą.
Ieškovė nepagrįstai nori patekti į atsakovės gyvenamąsias patalpas, taip pažeisdama nuosavybės neliečiamumo teisę. Atsakovė pripažįsta kito teisėto bendraturčio teisę, tačiau pastarosios pripažinimas negali pažeisti atsakovės nuosavybės neliečiamumo teisės ir teisės į privatų gyvenimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai.
Šalies argumentai
Atsakovai ATS3 ir ATS1 apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Namų valdybos techninės apskaitos byloje yra nurodyta, kad 1986 m. sausio 17 d. yra užregistruoti pakitimai, kuriuose, be atsakovų naudojamų patalpų, yra nurodytos trys patalpos: III-5 (1,82 kv. m), III-4 (4,37 kv. m) ir IV-1 (6,30 kv. m), kurios realiai neegzistuoja. Atsakovai, prieš įsigydami patalpas, jas apžiūrėjo, pardavėjas nurodė parduodamas patalpas. Nei vienam iš atsakovų pardavėjas nenurodė, kad yra laisvų, ginčytinų ar bendro naudojimo patalpų. Name patalpų yra tiek, kiek jų įsigijo visi trys atsakovai, kurie naudojasi tik savo patalpomis. Jokių laisvų patalpų, kuriomis galėtų naudotis ieškovė, name nėra.
Ieškovė įsigijo 1/16 dalis namo iš varžytynių, tačiau namo neapžiūrėjo, nesusipažino su namo kadastriniais matavimais, neužklausė atsakovų apie laisvas ar bendras patalpas. Iki 2023 m. vasaros antros pusės jokie asmenys nei namo, nei kiemo neapžiūrėjo, su atsakovais nekalbėjo ir neprašė parodyti laisvų ar bendro naudojimo patalpų. Atsakovai nežinojo nei apie varžytynes, nei apie esamus patalpų ar namo dalies savininkus. Atsakovai daug kartų ieškovei rašė, kad laisvų patalpų name nėra. Tačiau ieškovė vis mėgina paimti kažkurią atsakovų naudojamą ir pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą patalpą. Toks ieškovės elgesys iškart priešiškai ir gynybiškai nuteikia atsakovus. Ieškovės elgesys pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalį (nuosavybė neliečiama).
Atsiliepimas
Atsakovai nesutinka, kad kadastriniai matavimai būtų atliekami dalyvaujant ieškovės atstovui, nes iki šiol teko bendrauti su keliais ieškovės atstovais, kurie iki šiol jokių atstovavimo dokumentų nepateikė. Dėl šių asmenų elgesio atsakovai jaučiasi nesaugūs, nuolat gąsdinami ir bauginami. Teismas neatsižvelgė į atsakovų paaiškinimus apie ieškovės (jos atstovų) pasirinkto gąsdinančio, jėgos elgesio modelio. Atsakovai nenori į savo patalpas įleisti ieškovės atstovo ir jų pasirinkto matininko. Per bylos nagrinėjimą buvo akcentuota, kad atsakovai ne prieš kadastrinių matavimų atlikimą, o prieš ieškovės pasirinktą jėgos taktiką su atsakovais.
Atsakovai nesutinka su ieškinio reikalavimu, kad ieškovė ar jos atstovas be atsakovų sutikimo įeitų į atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančias namo patalpas ir atliktų namo kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų atlikimas yra netikslingas, nes dėl eismo įvykių, kurių metu į namą įvažiavo transporto priemonės, namas bus tvarkomas, galbūt, keisis kadastriniai namo matavimai. Ieškovė jokių naudojamų patalpų name neturi. Ieškovė įsigijo neegzistuojančią 1/16 dalį namo. Teismas neatsižvelgė į atsakovų, kaip silpnosios, labiau pažeidžiamos socialinės grupės interesus, neatkreipė dėmesio į ieškovės netoleruotiną jėgos ir demonstruojamą įžūlų elgesį. Atsakovai visą laiką buvo nusiteikę išspręsti situaciją abipusių nuolaidų būdu: siūlė ieškovei piniginę kompensaciją, ūkinio pastato dalį ir nugriautų patalpų pamatus patalpų atstatymui. Tačiau visi atsakovų pasiūlymai ieškovei netiko.
Atsiliepimu į atsakovų ATS2, ATS3 ir ATS1 apeliacinius skundus ieškovė MB „Pardavimų namai“ nesutinka su skundais, prašo juos atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Ieškovė reiškia reikalavimą dėl bendraturčio teisės be kitų bendraturčių sutikimo įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo kadastro duomenų nustatymo teisę. Namas priklauso ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarka nė viena namo patalpa nėra nustatyta. Tai reiškia, kad kiekvienoje namo patalpoje ieškovė turi nuosavybės teisę į 1/16 dalis patalpos ir turi teisę į šias patalpas patekti. Teismo sprendime nustatytos aplinkybės ir pačių šalių paaiškinimai patvirtina, kad 1997 m. atlikti namo kadastriniai matavimai nebeatitinka realių namo savybių, t. y. patalpų išdėstymo ir dydžio, nes dalis patalpų (III-1, III-4, III-5, IV-1, V-1, I-4) yra nugriauta, name yra įrengta mansarda ir padaryti kiti pakeitimai.
Žemesnės instancijos teismas
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadangi nėra sutarimo dėl atliktų namo rekonstrukcijos darbų užfiksavimo, ieškovė yra priversta teismo prašyti leisti jai atlikti namo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovų ATS3 ir ATS1 apeliaciniame skunde reiškiami tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, ir yra susiję su namo 1/16 dalies įsigijimu varžytynių metu. Teismas įvertino atsakovų atsikirtimus ir pagrįstai nurodė, kad atmestini atsakovų argumentai, jog ieškovė nėra teisėta bendraturtė, kad atsakovai nepasitiki ieškovės atstovais, o ieškovė, kaip juridinis asmuo, negali įeiti į patalpas. Ieškovė namo dalį įgijo teisėtu būtu, namo dalies įgijimo sandoris nėra nuginčytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nėra teisėta namo bendraturtė.
Jokiame teisės akte nėra nustatyta būsimojo pirkėjo pareiga, prieš dalyvaujant varžytynėse, apžiūrėti turtą. Be to, ieškovė nereiškia jokių pretenzijų dėl turto kokybės. Namo naudojimosi tvarka viešajame registre nėra įregistruota, todėl bet koks naudotinų patalpų nurodymas neturėtų teisinės reikšmės.
Šalies argumentai
Teismas įvertino ir kitus atsakovų atsikirtimus nurodydamas, kad argumentai, jog ieškovė pateikė tik formalų prašymą dėl kadastrinių matavimų procedūros atlikimo, kuris iš esmės nelaikytinas prašymu dėl sutikimo gavimo atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, yra nepagrįsti. Į bylą pateikti įrodymai, kad pasiūlymas dėl kadastrinių matavimų atlikimo buvo atsakovams pateiktas, jame yra aiškiai išdėstyta, ko prašoma. Tai, kad atsakovai norėtų ginčą spręsti kitu būdu, tačiau iki šiol tai nepavyko, nereiškia, kad ieškovė pateikė netinkamą pasiūlymą dėl kadastrinių matavimų procedūros atlikimo.
Teismas įvertino ir atsakovų paaiškinimus apie eismo įvykius, nurodydamas, kad nepagrįsti atsakovų argumentai dėl avarijų, kuomet į namą buvo atsitrenkusios kelios transporto priemonės. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad šiuo metu dėl įvykusių avarijų nėra įmanoma atlikti kadastrinių matavimų. Liudytoja S. G. teisme tvirtino, kad po paskutinės avarijos plotas viduje, jos manymu, dėl to nepakito, mano, kad yra galimybė atlikti kadastrinius matavimu. Atsakovų atsisakymas įleisti į namo patalpas ieškovę ir jos pasirinktą matininką yra nepagrįstas, be objektyvių motyvų. Tokiu būdu pažeidžiamos ieškovės, kaip 1/16 dalies namo savininkės, nuosavybės teisės, t. y. namo kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo teisė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės ATS2 apeliacinį skundą atsakovai ATS3 ir ATS1 sutinka su skundu, prašo jį tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Ieškovę atstovauja asmenys, kurie atsakovams jokių atstovavimą patvirtinančių dokumentų iki šiol nėra pateikę. Nurodyti ieškovės atstovai iš atsakovų reikalauja didelės piniginės sumos (15 000 Eur - 16 000 Eur) už savo realiai neegzistuojančią namo dalį, įgytą varžytynėse. Ieškovė už savo 1/16 dalį namo sumokėjo 2 400 Eur. Šią sumą atsakovai siūlė sumokėti ieškovei už jos įsigytą 1/16 dalį namo.
Po eismo įvykių, kurių metu į namą įvažiavo transporto priemonės, namas bus tvarkomas. Dėl to gali keistis ir namo matavimų duomenys. Namo atkūrimo darbams bus naudojamos visų bendraturčių lėšos, prie kurių privalės prisidėti ir ieškovė. Dėl to šiuo metu kadastrinių matavimų atlikimas yra netikslingas. Kadastriniai matavimai galėtų būti inicijuojami tik tada, kai bus suderinta bendraturčių pozicija dėl namo atkūrimo ir namas bus visiškai sutvarkytas. Ieškovė iki šiol nesusisiekė su atsakovais dėl namo atkūrimo klausimų išsprendimo.
Nuo dalies namo įsigijimo iki šiol ieškovė jokių komunalinių mokesčių nemokėjo, prie namo gerbūvio nei darbais, nei fizine pagalba, nei pinigais neprisidėjo. Ieškovė tik reikalauja iš atsakovų patekimo į jų gyvenamąsias patalpas, raktų nuo visų atsakovų nuosavybės teise turimų gyvenamųjų patalpų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė elgėsi nesąžiningai. Teismas patenkino nesąžiningos šalies ieškinį. Teismas nagrinėjo bylą, neatsižvelgdamas į realią situaciją, kad laisvų patalpų name nėra, o ieškovės nupirktos patalpos yra nugriautos. Kadastrinių matavimų atlikimas šiuo metu neišsprendžia ieškovės situacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas patenkino ieškovės reikalavimą įeiti į atsakovų nuosavybes teise įgytas ir naudojamas patalpas, nors nė vienas iš atsakovų nėra matęs ieškovės įgalioto asmens. Asmenys prisistatantys ieškovės atstovais nė karto nepateikė atsakovams atstovavimą patvirtinančių dokumentų. Teismo priimtas sprendimas pažeidžia atsakovų teises, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl bendraturčio teisės be kitų bendraturčių sutikimo įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo teisę.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. Ieškovei priklauso 1/16 dalis namo, atsakovei ATS2 – 5/16 dalys, atsakovui ATS3 – ¼ (4/16) dalis, atsakovei ATS1 – 3/8 (6/16) dalys. VĮ „Registrų centre“ įregistruoti 1997 m. birželio 19 d. nustatyti namo kadastrinių matavimų duomenys. Ieškovė jai priklausančią 1/16 dalį namo įsigijo 2023 m. liepos 19 d. iš varžytynių, atsakovė ATS2 jai priklausančias 5/16 namo dalis įsigijo 2019 m. kovo 8 d. ir 2023 m. rugsėjo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, atsakovas ATS3 jam priklausančią ¼ dalį įsigijo 2019 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, atsakovė ATS1 jai priklausančias 3/8 namo dalis įsigijo 2020 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi.
Bendrasavininkų naudojimosi namu tvarka nebuvo nustatyta, tačiau atsakovai namu naudojosi ir valdė jį bendru sutarimu pagal nusistovėjusį faktinį naudojimąsi. Ieškovei įsigijus 1/16 dalį namo, tarp ieškovės ir atsakovų kilo ginčas dėl namo naudojimosi tvarkos, faktinio namo plano, ploto ir ieškovei tenkančios faktinės namo dalies. Ieškovė 2024 m. sausio 9 d. kreipėsi į atsakovus, prašydama per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išreikšti poziciją ir nuomonę dėl ieškovei priklausančių namo dalių, atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir (arba) naudojimosi tvarkos nustatymo tarp visų bendraturčių. Atsakovai gera valia dėl naudojimosi namu tvarkos nesusitarė. Dėl to ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams, prašydama teismo nustatyti naudojimosi namu tvarką pagal 1973 m. rugpjūčio 10 d. suderintą ir įregistruotą namo planą, ieškovei skiriant naudotis pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis IV-2.
Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16720-955/2025 atmetė ieškovės ieškinį atsakovams dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-52-569/2026 netenkino ieškovės apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad esami kadastriniai matavimai neatitinka faktinės situacijos, nes dalis prašomų priskirti atsakovės ATS2 naudojimui patalpų faktiškai nebeegzistuoja, taip pat, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi namu tvarka pažeidžia bendraturčių nusistovėjusią namo naudojimo tvarką ir negali būti pripažinta teisėta, adekvačia turimoms kitų bendraturčių nuosavybės dalims, racionalia bei proporcinga.
Nurodytos bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2025 m. liepos 28 d. išsiuntė atsakovų atstovams prašymus per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos informuoti, ar jie sutinka, kad ieškovė inicijuotų namo kadastrinių matavimų atlikimo procedūrą ir galėtų kartu su matininku patekti į namą. Atsakymą į šį prašymą pateikė tik atsakovės ATS2 atstovė, kuri 2025 m. rugpjūčio 4 d. raštu nurodė, kad nesutinka, jog ieškovės atstovas ir matininkas patektų į atsakovei priklausančią nuosavybę. Dėl to ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama leisti ieškovei ir jos pasirinktam matininkui be atsakovų sutikimo įeiti į visas namo patalpas ir atlikti namo kadastrinius matavimus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia (be kita ko), reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas yra išplėtoti bei detalizuoti CK normose.
Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami civilinės teisės normų. Civiliniai santykiai reguliuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kitais principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kai nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą kaip daiktą priklauso keliems asmenims, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Jeigu kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys į daiktą yra nustatytos, daiktas bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais į tą patį nuosavybės teisės objektą nukreiptos visų to daikto bendraturčių nuosavybės teisės gali konkuruoti, varžyti viena kitą ir pan. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės ir atsakovų bendrosios dalinės namo nuosavybės dalių dydis yra nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau naudojimosi konkrečia kiekvienam bendrasavininkiui priskirta dalimi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta ir nėra įregistruota. Taigi Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos tik bendrasavininkų idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Byloje esantis 2023 m. liepos 19 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtina, kad antstolis R. S. 2023 m. birželio 28 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) 2 400 Eur pardavė ieškovei 1/16 dalį namo ir 1/16 dalį kiemo statinių, kurie priklausė skolininkui A. K..
Atsakovo ATS3 paaiškinimai ir liudytojos S. G. parodymai patvirtina, kad atsakovai žinojo, jog be jų yra dar vienas namo bendrasavininkas (A. K.), kad jam priklauso 1/16 dalis namo, kad patalpas, kurias jis faktiškai naudojo, nugriovė, ir yra išlikę tik tos namo dalies pamatai. Byloje nėra duomenų, kad tarp atsakovų ir buvusio bendrasavininko būtų kilęs ginčas dėl nugriautos namo dalies, taip pat, kad atsakovai ginčytų 2023 m. liepos 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą. Dėl to pripažintina, kad ieškovė teisėtai įsigijo 1/16 namo dalį ir turi teisę į bendrą namo valdymą ir naudojimąsi juo. Aplinkybė, kad ieškovė, prieš įsigydama dalį nuosavybės, neapžiūrėjo namo, nėra pagrindas riboti jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkės, teises.
Nagrinėjamoje byloje rašytiniai dokumentai, įrodantys, kad ieškovės atstovas advokatas T. R., kuris atstovauja ieškovę ir nagrinėjamoje byloje, 2025 m. liepos 28 d. išsiuntė atsakovams prašymus per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos informuoti, ar jie sutinka, kad ieškovė inicijuotų namo kadastrinių matavimų atlikimo procedūrą ir galėtų kartu su matininku patekti į namą. Atsakymą į šį prašymą pateikė tik atsakovės ATS2 atstovė, kuri nesutiko, jog ieškovės atstovas ir matininkas patektų į atsakovei priklausančią nuosavybę. Minėtame ieškovės prašyme aiškiai buvo suformuluotas ieškovės ketinimas ir prašymas, todėl atsakovė ATS2 nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės prašymas buvo tik formalus ir pažeidžiantis įstatymų reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad namo kadastrinių matavimų byla neatitinka šiuo metu esančio faktinio namo ploto ir jo konstrukcijos: dalis patalpų yra nugriautos, įrengta mansarda. Taigi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 9 straipsnio 1 dalį yra teisėtas pagrindas atlikti namo kadastrinius matavimus. Dėl to pripažintina, kad ieškovės prašymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovų nurodyti motyvai, paremti lėšų ekonomija, suplanuotų darbų eiliškumu, nepaneigia įstatymu nustatytos teisės ir pareigos teisingai ir tvarkingai apskaityti daiktines teises į nuosavybę. Pažymėtina, kad nuo patalpų ploto yra skaičiuojami mokesčiai, nustatoma statinių rinkos vertė valstybės rinkliavai.
Nagrinėjamoje byloje esančios namo nuotraukos ir liudytojos S. G. parodymai patvirtina, kad atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodyti per 2025 m. eismo įvykius padaryti namo apgadinimai nėra tokie, kad dėl jų būtų sumažėjęs namo plotas. Per bylos nagrinėjimą atsakovai taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jau būtų inicijavę namo kapitalinį remontą dėl šių apgadinimų, taip pat duomenų, kada jie ketintų ar galėtų pradėti remonto darbus. Dėl to ši aplinkybė nepripažintina pakankamu pagrindu neleisti ieškovei atlikti namo kadastrinių matavimų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad ieškovė, kaip namo dalies bendrasavininkė, privalo prisidėti prie namo išlaikymo, remonto ir atstatymo darbų. Tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir neturi poveikio ieškovės, kaip namo bendrasavininkės, teisei inicijuoti namo kadastrinius matavimus. Atsakovų ir ieškovės atstovo paaiškinimai labiau tikėtiną patvirtina aplinkybę, kad tikrasis ieškovės ketinimas nuo pat turto dalies įsigijimo pradžios buvo siekis atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, gaunant kompensaciją pinigais. Pažymėtina, kad toks atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės būdas yra nustatytas CK 4.80 straipsnyje. Atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad ir patys atsakovai sutiktų su tokiu sprendimu, tik yra kilęs ginčas dėl šios kompensacijos dydžio, nes ieškovė reikalavo iš atsakovų apie 16 000,00 Eur, tuo tarpu atsakovai sutiktų su faktiškai ieškovės varžytynėse sumokėta suma – 2 400 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog būtent naujų ir tikslių namo kadastrinių matavimų atlikimas leistų aiškiai apibrėžti dabartinę namo inventorinę situaciją, nustatyti jo tikrąją rinkos vertę ir tinkamai visiems bendrasavininkiams, tiek ieškovei, tiek atsakovams, apsispręsti dėl tolesnio namo valdymo bendru sutikimu, realia galimybę nustatyti visų šio turto dalių naudojimosi tvarką, ar atsidalijimo, nustatant adekvačią piniginę kompensaciją ieškovei bendru sutarimu ar kreipiantis į teismą pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia atsakovų dėmesį į tai, kad pagal Kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį matininkas yra fizinis asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, atstatyti žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius. Taigi, vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovai turi teisę reikalauti iš ieškovės pasitelkto matininko pateikti jo kompetenciją patvirtinančius dokumentus, o taip pat ir iš ieškovės atstovo reikalauti pateikti tinkamą atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Dėl to atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodomas išankstinis nepasitikėjimas ieškove ir jos pasirinktu matininku neturi poveikio skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir jo vykdymui.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Kadangi atsakovų apeliaciniai skundai atmesti, jiems bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi patirta bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu pusė Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytos maksimalios už atsiliepimų į apeliacinius skundus mokėtinos sumos, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
netenkinti atsakovų ATS2 , ATS1 ir ATS3 apeliacinių skundų. Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Pardavimų namai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovų ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir ATS3 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 0 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.