- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-04
- Bylos Nr.
- e2YT-10153-1089/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04054-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- S. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareikštų reikalavimų esmė
Pareiškėjas S. D. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė N. (taip pat žinoma kaip N., N., C., C.) M. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareikštą prašymą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:
Pareiškėjas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad jo pateiktų dokumentų nepakanka nustatyti, jog pareiškėjo senelė N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas išdavė pažymas, kad (duomenys neskelbtini) Žagarėje gime S. ir E. M. duktė C., o (duomenys neskelbtini) sūnus N. A. Pareiškėjo motinos gimimo liudijime, senelių santuokos liudijime ir senelės pranešime apie mirtį nurodyta, kad pareiškėjo senelė gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Pranešime apie mirtį, be kita ko, įrašyta, kad pareiškėjo senelės tėvai buvo S. M. ir E. M. Senelės laidojimo paraiškoje nurodyta, kad jos hebrajiškas vardas – N., S. duktė, mergautinė pavardė – M. Pareiškėjo prosenelio S. M. pranešime apie mirtį nurodyta, kad jo sutuoktinė A. M., o vienas iš vaikų – N. B. (pareiškėjo senelė).
Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos patvirtina, kad 1925 m. užsienio pasas buvo išduotas Š. N. M., o 1926 m. – E. M. Keiptauno universiteto Kaplan centro išduotame 1924–1926 m. į Pietų Afriką imigravusių asmenų sąraše įrašytas pareiškėjo prosenelis S. M., 33 metų, iš Žagarės. Pareiškėjo prosenelis įrašytas ir laivo „Grantully Castle“ keleivių sąraše. Laivo „Edinburh Castle“ 1926 m. rugsėjo 24 d. keleivių sąraše įrašyta E. M., jos vaikai C., N. ir C. Pareiškėjo prosenelė Pietų Afrikoje buvo žinoma kaip A.
Šalies argumentai
Pareiškėjo senelės brolis N. Pietų Afrikoje buvo žinomas kaip N. Jis nurodyta ir pareiškėjo prosenelio pranešime apie mirtį. Pareiškėjo senelės sesuo C. Pietų Afrikoje buvo žinoma kaip T. Ji įrašyta ne tik pareiškėjo prosenelio pranešime apie mirtį, bet apie ją duomenys patalpinti ir archyvinių duomenų bazėje MyHeritage. Pareiškėjo senelės sesuo S. gimė Pietų Afrikoje (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas S. D. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo turimus dokumentus, turinčius patvirtinti, kad pareiškėjo senelė N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, 2025 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti, jog pareiškėjo senelė N. M. gimė ir gyveno Lietuvoje, taip pat kad ji išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje apibrėžta tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).
Pareiškėjo nurodyto juridinio fakto nustatymas yra betarpiškai susijęs su šiomis kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, ar pareiškėjo senelė N. M. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ir antra, ar tuo atveju, jeigu N. M. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ar Lietuvos Respublikos pilietybę ji turėjo iki 1940 m. birželio 15 d.
Nustatyta, kad pareiškėjo mamos I. J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime įrašyta, jog jos motina 27 m. amžiaus N. M. gimė Lietuvoje. N. M. pranešime apie mirtį atlikti įrašai, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, jos tėvai: S. M., E. M. Tokie patys duomenys apie N. M. gimimo datą, vietą nurodyti ir N. M. santuokos liudijime. ChevrahKadisha 2024 m. kovo 8 d. pažyma, parengta paraiškos laidojimui duomenų pagrindu, patvirtina, kad N. M. hebrajiškas vardas buvo N. B. (S. dukra).
S. M. pranešime apie mirtį įrašyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, jo sutuoktinė buvo A. M., vaikai: N. M., N. M., T. M., W. M. ir S. M. Žydų Depatutų Tarybos mėnesinėje imigracijos ataskaitoje nuo 1924 m. birželio mėn. iki 1926 m. gegužės mėn. fiksuota, kad į Pietų Afriką iš Žagarės atvyko S. M., 33 metų. 1925 m. gegužės 21 d. laivo „Grantully Castle“ keleivių sąraše atliktas įrašas, kad laivu iš Londono į Johanesburgą, be kita ko, plaukė 32 m. amžiaus Lietuvos Respublikos pilietis S. M. 1920 m. Žagarės miesto valdybos duotųjų vidaus pasų žinių bylos lapas, taip pat Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų alfabetinės 1925 m. knygos patvirtina, kad pasai buvo išduoti Š. M., gyvenusiam Šiaulių apskrityje, kuriam 1925 m. buvo 32 metai.
1922 m. Žagarės mieto valdybos duotųjų pasų žinių lapas įrodo, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusiai Šiaulių apskrityje, 1922 m. buvo išduotas pasas. 1926 m. rugsėjo 24 d. laivo „Edinburgh Castle“ keleivių sąraše atlikti įrašai, kad iš Sautamptono į Pietų Afriką, be kita ko, plaukė E. M. su vaikais: 4 m. amžiaus C., 3 m. – N., 2 m. – C. Ištraukoje iš Pietų Afrikos Vyriausybės leidinio fiksuota, kad E. (ar A.) M., gimusiai Lietuvoje ir turėjusiai Lietuvos pilietybę, 1952 m. sausio 12 d. buvo išduotas Pietų Afrikos natūralizacijos pažymėjimas. Taigi E. M., apsigyvenusi Pietų Afrikoje, savo vardą turėjo pakeisti iš E. į A.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2025 m. gegužės 27 d. pažyma įrodo, kad Žagarės žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje buvo įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) Žagarėje gimė S. ir E. M. duktė C. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2025 m. gegužės 27 d. pažymoje nurodyta, kad Žydų bendruomenių archyviniame fonde, Žagarės žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) Žagarėje gimė Š. ir E. M. sūnus N. A.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2025 m. liepos 31 d. raštuose nurodyta, kad: 1) M., M., M., M. yra tos pačios šeimos pavardės; 2) F. ir F. gali būti laikomos tos pačios šeimos pavardėmis; 3) S., Š., S., Š. ir S. yra to paties vyriško vardo variantai skirtingų kalbų vardyne. Įvertinus šiuos duomenis kartu su aplinkybėmis, išskirtomis šio sprendimo 8–11 punktuose, darytina išvada, kad S. M. ir E. M. yra tie patys asmenys, kurie Žagarės žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyti kaip S. (Š.) ir E. (E.) M. (M.).
Prie šios išvados pirmiausia prieitina remiantis tuo, kad sutampa asmenų vardai, pavardės, išvykimo iš Lietuvos aplinkybės, gyvenamoji vieta Lietuvoje. Laivo „Edinburgh Castle“ keleivių sąrašo įrašai iš esmės atitinka Žagarės žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje atliktus įrašus, kad S. M. ir E. M. susilaukė dviejų vaikų: dukros C. (sąraše įrašyta kaip C.) ir sūnaus N. (sąraše įrašytas kaip N.). Vardų rašymo neatitikimai – ypač įvertinus keleivių sąrašo neformalų pobūdį ir jo parengimo laikotarpį, negali būti suabsoliutinti. Sutampa esminiai duomenys, kad iš Lietuvos į Pietų Afriką su vaikais išvyko E. M. Aplinkybė, kad archyvuose saugomuose fonduose nėra dokumentų, patvirtinančių, jog S. M. ir E. M., gyvendami Lietuvoje, susilaukė dukros C., yra nereikšminga.
Šio sprendimo 9 punkte nurodyta, kad S. M. ir E. M. susilaukė penkių vaikų: N. M., N. M., T. M., W. M. ir S. M.. W. M. antkapio įrašai, S. M. gimimo liudijimas patvirtina, kad jie gimė po to, kai S. M. ir E. M. emigravo iš Lietuvos. T. M. pirminio santuokos registro dublikate įrašyta, kad ji gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2025 m. lapkričio 25 d. rašte išskirta, kad C. (C.) yra moteriškas vardas iš jidiš kalbos vardyno, kuris emigracijos šalyje pagal turimus paliudijimus keista populiaresniu, siekiant lengviau prisitaikyti anglakalbėje visuomenėje. Iš esmės ta pati situacija dėl vardo keitimo turėjo susiklostyti ir kitų S. M. bei E. M. vaikų atveju. Atsižvelgiant į istorinį ir faktinį kontekstą, galima pagrįstai manyti, kad neatitikimai yra arba klaidų pasekmė, arba vardai, jog vaikai, gimę Lietuvoje, galėtų lengviau integruotis anglakalbėje visuomenėje, buvo pakeisti.
Apibendrinant nurodytus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjo pateiktuose įrodymuose fiksuoti tiesioginiai ir netiesioginiai duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę (CPK 185 straipsnis). Tai yra, N. M. gimė Lietuvoje, jai gimimo metu turėjo būti suteiktas C. vardas. Jos tėvai buvo Lietuvoje gyvenę S. M. ir E. M., kurie su vaikais iš Lietuvos emigravo į Pietų Afriką. Faktą, kad prieš išvykdyma į Pietų Afriką, N. M. turėjo būti Lietuvos pilietė, įrodo ne tik aplinkybė, kad piliečiai buvo jos tėvai (1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 1 ir 4 punktai), bet ir laivo „Edinburgh Castle“ keleivių sąrašas. Aplinkybė, kad N. M. nebuvo įrašyta į tėvams išduotus vidaus pasus, gali būti paaiškinama tuo, jog pasai išduoti iki jos gimimo. Atskirų gimimo datų nesutapimai yra antraeilės reikšmės. Nurodant datas galėjo būti padarytos klaidos. Kita vertus, duomenys apie S. M. ir E. M. šeimą iš esmės yra neprieštaringi, tarpusavyje susiję aiškiais ir nedviprasmiškais faktiniais ryšiais. Nėra jokių duomenų, jog N. M. Lietuvos Respublikos pilietybės galėjo netekti iki 1940 m. birželio 15 d.
Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo S. D. senelė N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo S. D. senelė N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.