Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovei IES1 ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Černiauskui, atsakovui ATS1, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė IES1 teismui pateiktu ieškiniu atsakovui ATS1 prašo: 1) neskirti termino susitaikyti ir nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 125, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – J., o atsakovui – B.;

Teismo posėdžio metu ieškovė IES1 palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Prieš santuoką kartu gyveno apie metus laiko, po santuokos kartu gyveno apie 3 mėnesius. Bendrų vaikų nesusilaukė. Akcentavo, kad sutuoktinių charakteriai nesutapo. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės.

Teismo posėdžio metu atsakovas ATS1 paaiškino, kad jų santuoka iširo, kadangi nesutapo charakteriai. Jis sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu, nutraukti jų santuoką dėl jų abiejų kaltės, sutiko.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.27 straipsnyje, CK 3.30 straipsnyje, CK 3.35 – CK 3.36 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.27 straipsnyje, CK. 3.30 straipsnyje, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

Teismas, įvertinęs šioje byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės rašytinius bei žodinius paaiškinimus, atsakovo poziciją bei jo paaiškinimus teismo posėdžio metu sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi tiek ieškovė, tiek ir atsakovas sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl jų abiejų kaltės bei prašė nenurodyti, kaip pasireiškė kiekvieno iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas tik konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje esančius duomenis, tai, kad sutuoktiniai beveik metus kartu nebegyvena, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nurodė, kad nemato galimybės išsaugoti santuokos, pageidauja santuoką nutraukti, darytina išvada, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai pavardę – „J.“, atsakovui jo pavardę – „.B.“. Atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškinio reikalavimo nereiškė.

Ieškovei prašant bei atsakovui nereiškiant prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė „J.“, o atsakovui – jo prigimtinė pavardė „B.“ (CPK 385 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ginčo šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymo klausimas nespręstinas.

Dėl dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio paveldėtas turtas, o pagal to paties straipsnio 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys santuokos metu jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei prievolių-kreditorinių įsipareigojimų neįgijo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir tai, kad bylos duomenimis šalys santuokos metu turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir bendrų kreditorinių įsipareigojimų neįgijo, turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimai nutraukiant šalių santuoką nespręstini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Santuoką, sudarytą tarp ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 125) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo IES1 palikti pavardę – „J.“, ATS1 – „B.“. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.