Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartimi nutarta pareiškėjo prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukimo nenagrinėti, nes pareiškėjas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepalaikė, žyminio mokesčio nesumokėjo, atskiro prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 510 straipsnio 2 dalis) teismui neteikė. Teismas taip pat konstatavo, jog ginčo varžytynės (duomenys neskelbtini) neįvyko, todėl kai teismas gavo pareiškėjo skundą, pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir varžytynių atšaukimo tapo jau nebeaktualūs.

Žemesnės instancijos teismas

4. Iš byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad ginčo varžytynės (duomenys neskelbtini) neįvyko (duomenys neskelbtini).

Teismo išvados ir jų motyvai

5. Dėl pareiškėjo 2 skundo reikalavimo - atšaukti varžytynes (duomenys neskelbtini) turtui – sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini):

5.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. CPK 510 straipsnis reglamentuoja skundų dėl antstolių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

5.2. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018, 13 punktas). CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka <...>.

5.3. Nagrinėjamai bylai nebeliko aktuali pareiškėjo skundo dalis „2) atšaukti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) turtui – sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“, todėl bylos nagrinėjimas dėl minėto skundo reikalavimo, nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 ir 9 punktai).

6. Dėl skolininko patikslinto skundo (DOK-96999) reikalavimų: 3) nukreipti skolų išieškojimą (pradėti turto dalies nustatymo ir varžytynių procedūrą) į skolininkui PRS1 priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris nėra vienintelė PRS1 gyvenamoji vieta; 4) įvertinti antstolio veiksmų teisėtumą – ar turto įkainojimas, varžytynių paskelbimas ir išieškojimo nukreipimas į konkretų turtą buvo atlikti laikantis CPK nustatytų reikalavimų, užtikrinant skolininko procesines teises, proporcingumo principą ir tinkamą vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą:

Žemesnės instancijos teismas

2) nėra pagrindo nesutikti su antstolio išsamiai išdėstytais argumentais, jog vadovaujantis proporcingumo ir socialinio teisingumo principais, pirmiausia būtų tikslinga realizuoti negyvenamosios paskirties turtą arba kitą turtą, kurio realizavimas mažiau paveiktų skolininko ir jo šeimos socialinius interesus, tačiau šiuo konkrečiu atveju išieškojimo nebuvo galima nukreipti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes nurodytam nekilnojamajam turtui teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta jį perleisti, o pats turtas yra teisminio ginčo objektas dėl nuosavybės teisių (turto dalies) nustatymo. Esant tokiems apribojimams, antstolis neturi teisinės galimybės nukreipti išieškojimo į turtą, dėl kurio ginčo išsprendimo nėra aiški galutinė turto teisinė padėtis bei skolininko nuosavybės teisių apimtis. Pažymėtina ir tai, kad vykdant išieškojimą antstolis įvertino, jog siūlomo realizuoti turto vertės visiems vykdomuosiuose dokumentuose nurodytiems kreditorių reikalavimams patenkinti nepakaktų;

3) teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad jis turi dėti didesnes pastangas siekiant vykdymo proceso metu aktyviau bendradarbiauti. Siekiant sumažinti patiriamus neigiamus padarinius vykdant išieškojimo veiksmus, atitinkamai skolininkas gali: pateikti antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jei skolininkas mano, kad ginčo turtas yra didesnės vertės, jis turi teisę imtis aktyvių veiksmų, siekdamas įrodyti, jog ginčo turto vertė yra daug didesnė (CPK 681 ir 682 straipsniai), arba iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, kuris pirktų turtą už skolininkui priimtiną kainą (CPK 704 straipsnis).