Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autokrautuvo vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną buvo atvažiavęs pernakvoti į motinos būtą. Toje vietoje yra daugiabutis, kur kiekvienas turi savo automobilio statymo vietą, nors jos nėra išpirktos. Jis buvo pastatęs automobilį ne savo vietoje. Pamatė, kad atvažiavo kaimynai, todėl pagalvojo, kad reikia perstatyti savo automobilį. Tai darydamas jis užkabino kito automobilio sparną, sutiko, kad yra kaltas ir nurodė kviesti policiją. Jis pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus. Nurodė, kad jo motina buvo išvažiavusi į užsienį, todėl nusprendė jos bute pavartoti alkoholio. Pradėjo vartoti apie 17.00 val., išgėrė 0,5 l degtinės ir sidro, jautėsi apsvaigęs. Turi 23 metų vairavimo patirtį, anksčiau nėra turėjęs jokių įvykių, pirmą kartą vairavo išgėręs, žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam, tačiau galvojo, kad kieme tik perstatys automobilį ir nieko nenutiks. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Alkoholį vartoja retai, problemų dėl jo vartojimo ir priklausomybės neturi. Vairuotas automobilis priklauso jam, iš viso turi ir naudojasi dviem automobiliais, iš kurių vienas stovi garaže. Jo mėnesio pajamos į rankas yra 940 Eur, tačiau kas mėnesį vaiko išlaikymui moka 300 Eur, kitų finansinių įsipareigojimų neturiu. Savo elgesį vertina blogai. Jo darbo vieta nuo namų nutolusi 10 kilometrų, autobusai važiuoja retai, nori kuo greičiau atgauti teisę vairuoti, dėl automobilio supranta, kad gali jį prarasti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis KAL1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. 2026 m. rugpjūčio 30 d. buvo bute (duomenys neskelbtini), vakare išgėrė apie 0,5 l degtinės, norėjo kieme patraukti automobilį, nes buvo pastatęs į ne savo vietą. Apie 20.00 val. išėjo iš namų ir nuėjo iki jam priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėjo jį patraukti per kelias vietas. Išvažiavęs iš daugiabučio kiemo nebuvo. Jam važiuojant su savo automobiliu pajautė, kad kliudė kitą kieme stovintį automobilį. Jam išlipus iš automobilio prie jo priėjo kaimynas ir pasakė, kad jis apgadino kitą automobilį, jis prisipažino ir neslėpė, kad apgadino automobilį. Po to kaimynė iškvietė policiją (1 t., b. l. 73-76).

Liudytojas LUD1 (LUD1) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. rugpjūčio 30 d. apie 20.15 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), važiuodamas kieme link vietos, kurioje statosi savo automobilį, pastebėjo, kad prie jo namo laiptinės yra sustojęs automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio pastebėjo stovintį vieną žmogų, kuris apžiūrinėja ,BMW markės automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebėjo, kad ,BMW automobilio šonas yra apgadintas, ir nuvažiavo toliau. Prisiparkavo automobilį savo parkavimo vietoje ir išsiėmė vaiką iš kėdutės, kas užtruko apie 3 minutes. Su žmona ir vaiku eidamas link laiptinės apžiūrėjo automobilį, kuris priklauso kaimynei iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad automobilio kairės pusės šonas yra apgadintas, tačiau automobilio ir asmens, kuris stovėjo šalia jau, nebebuvo. Apsidairęs pamatė, kad automobilis buvo priparkuotas aikštelėje, kitoje vietoje, o šalia automobilio stovėjo tas pats vairuotojas. Nuėjęs į buto laiptinę ir priėjęs kaimynės butą Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė apie jos automobilio apgadinimus. Pasidėjęs daiktus savo, nuėjo su kaimyne prie jos automobilio. Apžiūrint automobilį prie kaimynės automobilio priėjo asmuo, prisistatęs A., jis prisipažino, kad įvažiavo į jos automobilį, taip pat sakė, kad susipyko su savo drauge, todėl ir išgėrė alkoholio. A. iš pradžių bandė tartis su kaimyne, sakė, kad gal užteks susipildyti deklaraciją, nes nenorėjo prarasti savo teisų, tačiau kaimynė atsisakė. Iš A. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Kaimynė paskambino pagalbos telefonu ir jie visi laukė policijos pareigūnų (1 t., b. l. 43-46).

Liudytoja LUD2 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. rugpjūčio 30 d. būdama savo bute adresu (duomenys neskelbtini), apie 20.15 val. į jos buto duris pasibeldė jos kaimynas, kuris pranešė, kad į jos automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė eiti prie automobilio, kol asmuo, įvažiavęs į jos automobilį, nepasišalino. Nuėjusi prie savo automobilio jį apžiūrėjo ir pastebėjo, kad jos automobilio kairė pusė yra subraižyta, ant automobilio subraižymo pastebėjo raudonos spalvos dažus. Apsidairiusi aplink automobilių stovėjimo aikštelę pastebėjo aikštelėje stovintį „Mercedes-Benz“ automobilį. Priėjusi prie raudonos spalvos automobilio pastebėjo, kad viduje vairuotojo vietoje sėdi asmuo. Asmuo, sėdėjęs vairuotojo vietoje, išlipo iš savo automobilio. Asmens ji nepažįsta, matė jį pirma kartą. Jis jai pradėjo siūlyti 300 Eur, kad ji neskambintų policijai, siūlė kitą dieną susipildyti eismo įvykio deklaracijas. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmuo prisipažino, kad yra pavartojęs alkoholinių gėrimų, nes susipyko su savo drauge. Ji paprašė savo kaimyno, kad jis pabūtų su ja, nes jai buvo nejauku. Asmuo, įbrėžęs jos automobilį, minėjo, kad anksčiau yra praradęs teises vairuoti, todėl labai nenorėjo jų prarasti vėl. Belaukiant policijos ekipažo, pradėjo pildyti elektroninę eismo įvykio deklaracijas, tačiau jų pildyti nebaigė (1 t., b. l. 49-52).

Liudytoja LUD3 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jų su KAL1 santykiai yra labai geri, yra artimi bendradarbiai, pažįstami apie 5 metus. Ji yra neteista, dirbanti, atsakinga, todėl mano, kad yra nepriekaištingos reputacijos ir yra tinkama būti KAL1 laiduotoja ir ateityje darys jam teigiamą įtaką, todėl yra verta teismo pasitikėjimo (1 t., b. l. 54-55).

2026 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. rugpjūčio 30 d. apie 20.27 val., (duomenys neskelbtini), KAL1, gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3.40 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 6-13).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2026 m. rugpjūčio 30 d. 20.29 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) registruotas LUD2 pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), į jos automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus (1 t., b. l. 14).

2026 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kiemo apžiūra. Kieme prie pirmosios namo laiptinės yra priparkuotas pilkos spalvos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį ant jo kairės pusės sparno ir kairės pusės priekinių durelių matomi apgadinimai, kurių aukštis 0,65 m. Tame pačiame kieme, nuo BMW automobilio atstumu 26,20 m yra raudonos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį ant jo matosi apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, apgadinimo aukštis 0,65 m. Ant minėto automobilio, virš užpakalinio kairės pusės rato, taip pat virš automobilio dešinės pusės rato matomi atsilupę raudonos spalvos dažai bei ant dešinės užpakalinės automobilio dalies kėbulo matomi dažų atsilupimai. Ant automobilio dešinės pusės priekinių durelių matomas baltos spalvos įrėžimas. Ant automobilio priekinio kairės pusės bamperio matomi apgadinimai. Apžiūros metu automobilis „Mercedes-Benz“ yra atrakintas, jo viduje yra įvairūs daiktai. Namo kiemo teritorija nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 15-33).

2026 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos schemoje užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio (1 t., b. l. 34).

2026 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo apžiūra. Nurodyta, kad paskambinusi LUD2 praneša apie tai, jog neblaivus automobilio vairuotojas vyras su savo automobilio „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubraukė prie jos namų adresu J(duomenys neskelbtini), stovinčio jos automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoną, vairuotojas yra vietoje (1 t., b. l. 57-58).

2026 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros protokole, be kita ko, nurodyta, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Vyrui, apsirengusiam juodos spalvos marškinėliais su žalios spalvos užrašais, trumpomis rankovėmis, patikrinamas blaivumas. Pareigūnas vyrui paaiškina, kad draudimas neapmokės eismo įvykio metu apgadinto automobilio, kadangi vyras vairavo išgėręs. Pareigūnė užsirašo vyro asmens duomenis. Kitame vaizdo įraše pareigūnas kalbasi su pirmiau nurodytu vyru. Pareigūnas paaiškina, kad vyrui reikės nuvykti į policijos komisariatą, kai jis bus blaivus. Vyrui pakartotinai patikrinamas blaivumas, leidžiama pasiimti daiktus iš automobilio. Pareigūnas ir vyras prieina prie raudonos spalvos automobilio „Mercedes-Benz“. Vyras parodo, kuria automobilio vieta kliudė kitą automobilį kieme. Kitame vaizdo įraše pareigūnams atvykus į įvykio vietą vyras, vilkintis baltos spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis, paaiškina, kad šalia stovintis vyras, vilkintis juodos spalvos marškinėliais su žalios spalvos užrašais, trumpomis rankovėmis, važiuodamas kieme kliudė kaimynės automobilį. Pareigūnui paklausus, kur vyras planavo važiuoti, jis paaiškina, kad niekur važiuot neplanavo, tik norėjo perstatyti savo automobilį į kitą vietą. Priėjusi moteris, vilkinti baltos spalvos marškinėliais teigia, kad ji yra apgadinto automobilio savininkė. Pareigūnas užsirašo įvykio liudytojų kontaktinius duomenis, kad jie vėliau ateitų ir būtų galima juos apsiklausti. Pareigūnas budėtojui praneša, kad pirmu pūtimu vairuotojui nustatytas 3,40 promilių girtumas. Vyras paaiškina, kad jis gyvena įvykio vietos adresu (1 t., b. l. 60-61).

Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra KAL1 (1 t., b. l. 39).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz S 320 CDI“, 2005 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5562 Eur (1 t., b. l. 40).

2026 m. rugpjūčio 30 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti KAL1 neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamajam pirmu pūtimu 2026 m. rugpjūčio 30 d. 20.48 val. buvo nustatytas 3,40 promilės neblaivumas, o antru pūtimu 2026 m. rugpjūčio 30 d. 21.04 val. – 3,40 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 65). Analogiški KAL1 neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (1 t., b. l. 62-63). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galioja iki 2026 m. gruodžio 28 d. (1 t., b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog KAL1 2026 m. rugpjūčio 30 d. apie 20.27 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,40 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina KAL1 pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad KAL1 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų LUD1, LUD2 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; policijos įvykių registro išrašas; 2026 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; 2026 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė; 2026 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos schema; BPC garso įrašas ir 2026 m. rugsėjo 1 d. jo apžiūros protokolas; policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir 2026 m. rugsėjo 3 d. jų apžiūros protokolas; 2026 m. rugpjūčio 30 d. neblaivumo nustatymo aktas. KAL1 neblaivumo faktą (3,40 promilės) taip pat įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2026 m. gruodžio 28 d.).

Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi KAL1 nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilių, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo KAL1 gynėjas pateikė kaltinamojo ir galimos laiduotojos LUD3 prašymus atleisti kaltinamąjį KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį LUD3 atsakomybei pagal laidavimą be užstato (1 t., b. l. 103, 104).

KAL1 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galima laiduotoja LUD3 yra labai gera jo draugė ir bendradarbė, jie yra pažįstami 4 metai, bendrauja ne tik darbe, bet ir po darbo, dažnai susirašo bei susitinka, vienas kitam padeda, ji yra jam autoritetas, jis klauso jos nuomonės, į ją atsižvelgia, mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui ateityje. Apie tai, kad vairavo automobilį neblaivus LUD3 jis pranešė iš karto po įvykio, ji dėl to jam priekaištavo.

Galima laiduotoja LUD3 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta apie 4 metus, kartu dirba, draugiškai bendrauja, abu atsakingai žiūri į savo darbą. Nors abu darbe praleidžia daugiau laiko, nei namuose, tačiau jų bendravimas neapsiriboja vien darbu, sutampa jų pomėgiai, turi daug bendrų temų, vienas kitam padeda, todėl susitinka ir už darbovietės ribų. Apie tai, kad vairavo neblaivus kaltinamasis jai papasakojo praėjus 1-2 valandoms po įvykio. Iš pradžių ji nepatikėjo, nes jis niekada nesėsdavo prie vairo išgėręs, vėliau jai buvo labai nesmagu, kalbėjo apie tai su kaltinamuoju, paaiškino jam, kad pasielgė blogai, kad problemas reikia spręsti kitaip. Tiki, kad kaltinamasis tokio elgesio nebekartos. Pažymėjo, kad ji yra atsakingas, pareigingas, suprantantis ir užjaučiantis žmogus, teigiamai žiūrinti į gyvenimą, nevartojanti alkoholio. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas ir gali daryti teigiamą įtaką. Kaltinamasis visada atsižvelgia į jos nuomonę, po įvykio stengiasi keistis, tvarkytis, koreguoti elgesį, o ji žada jam padėti.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismo sprendimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis KAL1 padarė vieną nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamosios teisės prasme šia nusikalstama veika žala niekam nepadaryta. Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina jį apibūdinančių duomenų visuma. Bylos duomenimis kaltinamasis yra profesinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autokrautuvo vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 104), yra išsiskyręs, turi nepilnametį vaiką, prisideda prie jo išlaikymo. Jis praeityje neteistas, pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 91-92), paskutinių penkerių metų laikotarpiu 5 kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus – greičio viršijimą, automobilio vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, paskirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 108-111). Byloje nėra duomenų apie KAL1 blogus įpročius ar priklausomybes, nėra jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Taigi nelaikytina, kad jis sistemingai nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir nuolat daro teisės pažeidimus, tuo labiau šiurkščius, priešingai, šioje byloje jo padaryta veika vertintina kaip atsitiktinio pobūdžio. Byloje nustatyta viena KAL1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į KAL1 duotus detalius paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo draugę ir bendradarbę LUD3. Bylos duomenimis LUD3 su kaltinamuoju yra pažįstama 4 metus, kartu su juo dirba toje pačioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuota, darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 105). Nustatyta, kad LUD3 praeityje neteista, paskutinių penkerių metų laikotarpiu tik vieną kartą bausta administracine tvarka už važiavimą troleibusu be bilieto, paskirtą baudą sumokėjusi (1 t., b. l. 112-113). Prašyme perduoti KAL1 jos atsakomybei pagal laidavimą LUD3 nurodė, kad jos santykiai su kaltinamuoju yra artimi, jie nuolat bendrauja, daug laiko praleidžia kartu, yra įsitikinusi, kad kaltinamasis daugiau nenusikals, o ji darys jam teigiamą įtaką bendravimu ir savo pavyzdžiu. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu LUD3 šias aplinkybes patvirtino, papildomai nurodė, kad apie įvykį sužinojo iš paties kaltinamojo, tokį jo poelgį vertina labai blogai, daug kalbėjo su juo apie tai. Pažymėjo, kad yra atsakinga, pareiginga, nevartojanti alkoholio, yra kaltinamajam autoritetas ir gali daryti teigiamą įtaką, kad jis daugiau taip nepasielgtų. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu KAL1 taip pat parodė, kad LUD3 yra jam autoritetas, jis klauso jos nuomonės, į ją atsižvelgia, ir mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui ateityje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad LUD3 atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas ir yra verta teismo pasitikėjimo, nes ją ir kaltinamąjį KAL1 sieja pakankamai artimi santykiai, jie yra draugai ir bendradarbiai, kartu ne tik dirba, bet ir nuolat bendrauja už darbovietės ribų, LUD3 neigiamai vertina kaltinamojo poelgį, pati nevartoja alkoholio, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio nuostatas laidavimas gali būti su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas yra priemonė, kuri sustiprina laiduotojo atsakomybės jausmą. Nagrinėjamoje byloje prašoma taikyti laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu LUD3 nurodė, kad jos gaunamas atlyginimas per mėnesį yra apie 1000 Eur, be to, ji turi finansinių įsipareigojimų, todėl neturėtų galimybės sumokėti užstatą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į LUD3 išreikštą tvirtą pasiryžimą laiduoti už kaltinamąjį KAL1 ir daryti jam realią teigiamą įtaką tam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jos asmenines savybes bei artimą ryšį su kaltinamuoju, sprendžia šiuo atveju užstato neskirti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamąjį KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos LUD3 atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Su tokia proceso baigtimi sutiko ir prokurorė.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti KAL1 tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); ir 3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 72⁵ straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismų praktikoje pažymima, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Šioje byloje nustatyta, kad KAL1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,40 promilių neblaivumas. Toks didelis neblaivumo laipsnis daugiau nei dvigubai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių). Iš bylos medžiagos matyti, kad KAL1 vairavo automobilį vakare (apie 20.27 val.), Vilniuje, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) kieme, be kita ko, vairuodamas padarė eismo įvykį, t. y. savo automobiliu kliudė kieme stovėjusį kitą automobilį bei jį apgadino. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad KAL1 iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Iš liudytojų LUD1, LUD2 parodymų ikiteisminio tyrimo metu taip pat matyti, kad įvykio vietoje kaltinamajam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis prisipažino, kad atsitrenkė į LUD2 automobilį, kad buvo pavartojęs alkoholio, bandė susitarti. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Šių liudytojų parodymus iš esmės patvirtina ir kiti bylos įrodymai: BPC garso įrašas, policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas automobilį daugiabučio namo kieme, aptartais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų savo, kitų asmenų bei turto saugumui. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neslėpė, kad iki įvykio vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 l degtinės ir sidro, vėliau nusprendė kieme perstatyti savo automobilį. Taigi, kaltinamasis, turėdamas ilgametę (jo žodžiais daugiau nei 23 metų) vairavimo patirtį, neabejotinai žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, suvokė galimas to pasekmės ir suprato grėsmę, kurią aplinkiniams kelia jo veiksmai, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Šios aplinkybės rodo KAL1 neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei KET.

Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas uždraudimo naudotis šią teise terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į KAL1 nustatyto neblaivumo laipsnį (daugiau nei dvigubai viršija 1,51 promilių, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nors anksčiau ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau ne už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, už analogišką teisės pažeidimą (vairavimą neblaiviam) anksčiau nebuvo baustas, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju KAL1 padarytas nusikaltimas vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, kita vertus, skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, jog netekus teisės vairuoti transporto priemones ilgesniam laikui būtų apsunkintos kaltinamojo galimybės nuvykti į darbą ir atgal, nesudaro pakankamo pagrindo jam skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam įstatyme nustatytam terminui, kaip to prašė gynėjas. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės kaip ir bausmės yra neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, apie kuriuos asmuo informuojamas baudžiamajame įstatyme nustatant draudžiamas veikas ir sankcijas už jas, todėl, pažeisdamas nustatytus draudimus, pats kaltininkas prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką, taigi, ir atsakomybę už kilsiančias pasekmes. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

Taigi, įvertinus visas pirmiau minėtas aplinkybes, KAL1 skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, skirti KAL1 trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė kaltinamasis ir jo gynėjas, nėra tikslinga.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju KAL1 padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis KAL1 buvo šios transporto priemonės valdytojas-savininkas (1 t., b. l. 39). Kadangi byloje nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Šiame kontekste pažymėtina, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas yra pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Taigi, šiuo atveju automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad automobilio „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė vertė Lietuvoje yra 5562 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 40), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė KAL1 padarytam nusikaltimui ar jo asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo KAL1 akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė netaikyti automobilio „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Nurodė, kad kaltinamasis po įvykio nevengė atsakomybės, nebandė slėptis, laukė policijos. Taip pat pažymėjo, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju turto konfiskavimas nėra privalomai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, todėl šiuo atveju tikslinga automobilį palikti kaltinamajam. Teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į pirmiau aptartus turto konfiskavimo tikslus, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis ir šiuo atveju nesudaro galimybės netaikyti automobilio konfiskavimo. Minėta, kad KAL1, nuspręsdamas vairuoti jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus, turėjo numatyti ir įvertinti galimus tokio priešingo teisei savo elgesio padarinius. Taigi, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamasis privalo prisiimti ir dėl to jam kylančias neigiamas pasekmes. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad turi antrą automobilį ir supranta, kad automobilio „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali nebeatgauti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju KAL1 nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – KAL1 priklausančio automobilio „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 72⁵ straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, tačiau jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją, paskatinti įvertinti savo būklę ir savanoriškai pradėti gydymą, stabdyti alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo vystymąsi, padėti sugrįžti į gyvenimą be psichiką veikiančių medžiagų besaikio ir žalą darančio vartojimo. Šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti asmenis įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir taip ilgalaikėje perspektyvoje padėti sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skaičių. Taigi, BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta šviesti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme bei skatinti savarankišką problemų sprendimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-503-957/2025).

Nagrinėjamu atveju KAL1 nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas sunkus girtumas – 3,40 promilės neblaivumas) ir nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jam nusikalsti. Nors kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, byloje nėra duomenų apie jo priklausomybes ar piktnaudžiavimą alkoholiu, vis dėlto, manytina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju galėtų padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį bei auklėjamąjį poveikį. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslinga KAL1 taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Kiti klausimai

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 77-78; 79-80). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės A. Petrenko 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas KAL1 turtui – automobiliui „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2026 m. rugsėjo 7 d. iki 2027 m. kovo 7 d. (1 t., b. l. 84). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 10 d. pažyma dėl 120,83 Eur priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už KAL1 gynusio advokato M. Girdiušo darbą. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-976/2025). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su disku, kuriame yra BPC garso įrašas ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Ikiteisminio tyrimo metu KAL1 laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos LUD3, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Paskirti KAL1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. rugsėjo 1 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuoti KAL1 priklausantį automobilį „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mercedes-Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Paskirti KAL1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su disku, kuriame yra BPC garso įrašas ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Iš KAL1 nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Išaiškinti KAL1 ir LUD3, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti KAL1, kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.