Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato Gedimino Rezgio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas V. K. skundas ir buvo paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-8452-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Nagrinėjama situacija nėra visiškai pakartotinis vairavimo, kai atimta teisė vairuoti, atvejis, kadangi V. K. po 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo įsiteisėjimo nevairavo transporto priemonės to paties teisės vairuoti atėmimo termino metu. Pakartotinumo požymis atsirado dėl ankstesnio, dar 2024 m. gruodžio 18 d. padaryto nusižengimo ir dėl to, nes teisės aktai pakartotinumo terminą skaičiuoja nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tarp V. K. veikų buvo praėjęs reikšmingas laiko tarpas, o pakartotinumas atsirado dėl formalios pakartotinumo skaičiavimo konstrukcijos, nors tarp veikų buvo praėjęs ANK 40 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas.

Pažymima, kad vien tai, jog V. K. yra nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo, savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Tai, kad nesutinkama su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis taip pat nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone bei prašo kiek įmanoma sutrumpinti jos terminą, dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš gauto apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Iš Institucijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8452-2026 matyti, kad V. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 30 d. iki 2027 m. spalio 29 d. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartimi Institucijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarimas paliktas galioti.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tai, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tai, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar ją sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien tik atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, yra nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į šių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Visų pirma pažymėtina, kad dėl KET pažeidimų V. K. baudžiamas ne pirmą kartą. Kaip yra matyti iš 2026 m. gegužės 1 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo, per paskutinius penkerius metus V. K., be nagrinėjamo atvejo, administracine tvarka baustas dvidešimt aštuonis kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių ūkių, paskirtos baudos yra sumokėtos. Nepaisant to, kad padaryti pažeidimai savo esme nėra šiurkštūs, minėtos aplinkybės rodo, jog V. K. nėra pavyzdingas vairuotojas. Vien tik tai, kad jis sumokėjo jam paskirtas baudas bei teigia, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė (past. – kurios terminas siekia ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta minimumą) neproporcingai apsunkins jo gyvenimą, neleidžia neatsižvelgti į faktą, kad pastovus KET nesilaikymas V. K. apibūdina neigiamai. Nors apeliantas žinojo apie Institucijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 2 mėnesių terminui, minėtą terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 29 d. iki 2026 m. vasario 27 d., tačiau nagrinėjamu atveju V. K. automobilį vairavo 2026 m. vasario 22 d. 9.24 val., t. y. likus penkioms dienoms iki specialiosios teisės atėmimo termino pabaigos. Vis dėlto apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių priežasčių dėl šio V. K. elgesio bei būtinybės vairuoti transporto priemonę.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog V. K., norėdamas atgauti atimtą specialiąją teisę, turėjo atlikti tam tikrus papildomus veiksmus, tačiau to nepadarė, nepriklausomai nuo to, jog buvo įsitikinęs, jog specialiosios teisės atėmimo terminas buvo pasibaigęs. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 3 dalyje yra numatyta tai, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, yra grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Aptariamu atveju negauta jokių duomenų apie tai, jog V. K. būtų įvykdęs šią pareigą, taigi darytina išvada, jog net ir suėjus administracinio poveikio priemonės terminui, V. K. net nebūtų galėjęs iš karto po minėto termino pabaigos vairuoti transporto priemonę. Teiginiai, kad asmuo netinkamai suprato teisės vairuoti atėmimo termino pabaigą ar apsiskaičiavimo, savaime nėra ir negali būti pakankamas pagrindas švelninti kaltininko teisinę padėtį, kadangi nebūdamas tikras dėl specialiosios teisės (ne)turėjimo, V. K. galėjo kreiptis tiek į Instituciją, tiek ir į VĮ „Regitra“, tačiau nedėjo jokių pastangų įsitikinti, ar jis gali vairuoti automobilį. Priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, būtent toks neatidus V. K. elgesys sudaro pagrindą manyti, kad anksčiau jam skirtos poveikio priemonės nebuvo pakankamos siekiant užtikrinti, jog asmuo rūpintųsi ne tik jo turima specialiąja teise, tačiau ir iš jos kylančiomis pareigomis.

Apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju V. K. apibūdinančių aplinkybių visuma nėra pakankama pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą apelianto atžvilgiu. Kaip minėta anksčiau, jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas siekia ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą minimumą, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – pensinis amžius, pavėžėjimo veikla, būtinybė rūpintis ligota sutuoktine – neatsirado staiga ir iš niekur, egzistavo tiek šio, tiek ir ankstesnių administracinių nusižengimų padarymo metu, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti V. K. nuo pakartotinio nusižengimo. Dėl to spręstina, kad apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai ir motyvuotai sprendė, jog nėra pagrindo švelninti V. K. teisinę padėtį. Be to, priešingai nei teigiama skunde, vien tai, kad V. K. automobilį vairavo likus itin trumpam laiko tarpui iki specialiosios teisės atėmimo termino pabaigos, nemažina jo padarytos veikos pavojingumo – ANK 424 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai nereikalauja padarinių, taigi argumentai dėl būtinybės atsižvelgti į tai, kad V. K. savo veiksmais iš esmės nesukėlė realios žalos, atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio.

Dalyje dėl motyvų, susijusių su tuo, jog vertinant V. K. praeityje padarytus administracinius nusižengimus kokybiškai, pabrėžtina, jog ankstesnių asmens administracinių baustumų vertinimas kaip neigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nereiškia, jog visi jo atžvilgiu priimti nutarimai/protokolai administracinio nusižengimo bylose yra iš naujo vertinami. Atsižvelgtina į tai, jog Institucijos priimti procesiniai sprendimai ankstesnėse teisenose yra įsiteisėję ir vykdytini, didžioji dalis jų nebuvo apskųsti, kas suponuoja išvadą, jog V. K. sutiko su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn ir pripažino savo kaltę dėl netinkamo KET laikymosi. Vien tik tai, kad asmuo pats nepasinaudojo jam įstatymo garantuota teise skųsti jo atžvilgiu priimto vienokio ar kitokio sprendimo praeityje, savaime nesuponuoja pakartotinio šių faktų vertinimo aptariamu atveju. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog minėtos aplinkybės yra iš esmės neigiamai charakterizuojančios V. K. kaip neatidų vairuotoją.

Dalyje dėl administracinio nusižengimo pakartotinumo formalumo pažymėtina tai, kad ANK 40 straipsnis numato, jog jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Vien tik tai, jog apeliaciniame skunde nesutinkama su nurodytų terminų skaičiavimo tvarka, savaime nekeičia nei V. K. veiksmų pavojingumo, nei jo padaryto nusižengimo esmės, o tik parodo, kad aptariamu atveju kaltininkas nebuvo pakankamai apdairus.

Pirmiau aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti V. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Apelianto nurodomos su jo darbinėmis funkcijomis bei šeiminiais įsipareigojimais susijusios aplinkybės buvo tinkamai bei išsamiai įvertintos pirmosios instancijos teismo – skundžiamos nutarties motyvai nekelia jokių abejonių apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui, todėl darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visas padarytą nusižengimą bei patį asmenį charakterizuojančias aplinkybes, dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo ją naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato Gedimino Rezgio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.