Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. (D. P.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas D. P. skundas ir paliktas galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-156-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

D. P. Institucijos 2026 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-156-2026 patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 291 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 400 Eur bauda, priteistas 970 Eur dydžio aplinkai padarytos žalos atlyginimas bei konfiskuotas mėgėjų žvejybos įrankis – dviejų dalių spiningas „Mojobass“ su rite „Shimano“ (1 vnt.). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi atmestas D. P. skundas ir Institucijos 2026 m. sausio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-156-2026 paliktas galioti nepakeistas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Pažymima tai, kad įstatymai neįtvirtina reikalavimo žuvį paleisti būtent identiškame kranto taške, o oficialiai nurodoma pareiga žuvį paleisti atgal į tą patį vandens telkinį. Be to, pati Aplinkos apsaugos departamento oficiali atmintinė dėl lašišų ir šlakių paleidimo numato, kad jeigu paleidimo vietoje vanduo drumstas, geriau paeiti iki švaresnio vandens. Dėl to yra vertintina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės sukūrė papildomą, teisės aktuose net nenumatytą pareigą žuvį paleisti toje pačioje vietoje, kurioje ji ištraukta. Teismų konstatuota asmens pareiga turi aiškiai išplaukti iš konkrečių teisės aktų, o ne būti išvedama iš bendro pobūdžio samprotavimų arba abstrakčių elgesio normų.

Be to, teismas pripažino, kad vaizdo medžiagoje nematyti paties momento, kaip žuvis būtų užmušama, o iš pareigūnų parodymų seka, jog ji galėjo prarasti jėgas priešinantis traukimo atveju. Taigi, teismas pats nurodė alternatyvią galimybę, tačiau jos nepaneigė, o iš esmės padarė kategorišką išvadą, paremtą tuo, jog traukiama žuvis blaškėsi, o vėliau rankose buvo nejudri, vandens paviršiuje nesimatė ratilų. Vien tai, kad žuvis po kurio laiko rasta negyva, savaime neįrodo, kad apeliantas jos nepaleido ar tyčia laikė paslėpęs. Pažymėtina, kad šioje byloje pareigūnai veikė iš kito kranto ir tik po apvažiavimo per tiltą priėjo prie nurodytos vietos. Taip pat nėra jokio ekspertinio vertinimo dėl žuvies būklės nustatymo.

Nurodoma, kad Institucija teigia, kad vaizdo metaduomenys rodo 15.26 val., tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad Institucijos nutarime nurodytas 15.40 val., o teismo nutartyje nurodyta, jog nusižengimas padarytas 15.30 val. Tačiau iš apelianto turimų ir teikiamų vaizdo įrašo peržiūros ekrano kopijų matyti 18.26 val. ir 19.13 val. laikai. Taigi teismas turėjo nustatyti, kokie konkretūs duomenys laikytini originaliais, kuo remiantis nustatyta, kad būtent jie yra patikimi. Deklaratyvios skundžiamos nutarties išvados neatsako į esminį klausimą, kodėl vaizdo įrašų peržiūroje matyti skirtingi laikai, nei yra nurodomi Institucijos. Matyti tai, jog esminiai prieštaravimai dėl vaizdo įrašo laiko, kilmės ir vertinimo yra nepašalinti.

Manytina, kad liudytojų parodymai apie jų turimas žinias, kad įvykio vietoje žvejai gaudo žuvis ir jų nepaleidžia, negali būti naudojami kaip kaltės įrodymai. Šie duomenys nesusiję su konkrečia byla, o yra vertinamojo pobūdžio – iš neidentifikuotų asmenų gauta tam tikra informacija apie tariamą reputaciją ar ankstesnį elgesį, kuri nebuvo patikrinta teisme, nes nurodomi liudytojai nebuvo apklausti. Be to, teiginiai apie ankstesnį D. P. elgesį yra ne faktinių aplinkybių, o galutinio teisinio vertinimo pobūdžio pasisakymas, kurie iš esmės yra tik subjektyvūs liudytojo įsitikinimai, o ne objektyvus faktas.

970 Eur dydžio žalos aplinkai atlyginimas ir mėgėjų žvejybos įrankio konfiskavimas šioje byloje yra išvestiniai padariniai, kurių taikymas priklauso nuo to, ar patikimai nustatyta D. P. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo. Akivaizdu, jog teismas dalį savo sprendimo motyvų grindė ne nustatytais faktais ir neabejotinais įrodymais, o tik sankcijos paskirties samprotavimais, kas neatitinka ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Nesant pakankamų ir neabejotinų įrodymų, kad sugauta žuvis nebuvo paleista atgal, nėra ir teisinio pagrindo pirmiau nurodytas priemones palikti galioti. Be to, manytina, kad teismas neatliko pareigos tiksliai motyvuoti, kodėl konfiskuotinas daiktas yra laikytinas šio administracinio nusižengimo padarymo įrankiu ir kodėl taikytos ANK 29 straipsnio nuostatos.

Akcentuojama, kad šiuo atveju ginčijamas pagrindinio įrodymo – vaizdinės medžiagos – patikimumas, taip pat ir apelianto kaltė, kas sudaro pagrindą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tik tiesiogiai ištyrus visą originalią vaizdinę medžiagą, įskaitant pilnus vaizdo įrašus ir jų metaduomenis, taip pat įvertinus apelianto turimas ekrano kopijas, bus galima pašalinti pirmosios instancijos teismo nepašalintas abejones dėl šių vaizdo įrašų.

Šioje byloje nėra būtina nustatyti, kad D. P. žuvį užmušė tyčia. Reikšminga tai, ar ši žuvis buvo paleista atgal į vandens telkinį – tai, jog žuvis galėjo nusilpti traukiama taip pat nepaneigia aplinkybės, kad ji nebuvo tinkamai paleista. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl vaizdo medžiagos laiko, pažymima, jog šie klausimai buvo nagrinėjami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti vaizdo medžiagos patikimumu.

D. P. bylos nagrinėjimo metu pats patvirtino, kad žvejojo su meškere, kurią vėliau iš jo paėmė pareigūnai. Dėl to nėra pagrindo abejoti dėl konfiskuoto žvejybos įrankio sąsajos su padarytu administraciniu nusižengimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniame skunde nesutinkama su sprendimu patraukti D. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį bei teigiama, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamų bei neabejotinų įrodymų dėl nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš gauto apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinio pobūdžio apeliacinio skundo prašymų

Apeliaciniame skunde, be kita ko, prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skunde nurodytos aplinkybės bei pateikiamas situacijos vertinimas nesudaro pagrindo tenkinti minėtą prašymą.

ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus ANK 651 straipsnio 3 bei 4 dalyse nustatytus atvejus. Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog D. P. teiginiai, susiję su vaizdo įrašų metaduomenų neatitikimu kitai bylos medžiagai bei Institucijos pareigūnų parodymams, laikytini naujomis aplinkybėmis arba naujais įrodymais ANK 651 straipsnio 3 dalies kontekste, nes apie minėtus duomenis D. P. savo atsikirtimuose buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui. Be nurodytų teiginių, skunde iš esmės nenurodytos kitos reikšmingos priežastys, dėl kurių būtų būtina šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įvertinus apeliacinio skundo išsamumą bei detalumą, spręstina, kad nenustatyta pagrindų D. P. skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dėl ko prašymas atmetamas.

Apeliantas taip pat prašo išsireikalauti papildomą medžiagą iš Institucijos bei atlikti kokybinį ir išsamų jos tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šiuo metu bylos medžiagoje esanti vaizdinė medžiaga yra pakankama, siekiant nustatyti esmines nagrinėjamo nusižengimo faktines aplinkybes, be to, minėti vaizdo įrašai buvo išsamiai ištirti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – apeliantas turėjo teisę atvykti į teismo posėdį bei teikti pastabas dėl minėtos vaizdinės medžiagos, tačiau to nepadarė, taigi vien tai, kad jis nesutinka su minėtų duomenų turiniu bei kelia abejones dėl jų teisėtumo, nesuponuoja būtinybės išsireikalauti papildomos medžiagos, kai esminės jos dalys yra pateiktos skundo nagrinėjimui. Dėl to minėtas prašymas yra atmetamas kaip perteklinis ir nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde taip pat pateiktas prašymas priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju D. P. apeliacinis skundas yra atmetamas ir administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama. Be to, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų iš esmės pagrįsti jo tariamai patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to šis prašymas atmetamas.

Dėl D. P. kaltės pagal ANK 291 straipsnio 9 dalį

ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

ANK 291 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (past. – aptariamu atveju – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 patvirtintame Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas)).

Kaip matyti iš Institucijos 2026 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-156-2026, D. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Taisyklių 10.14 punkto bei Aprašo 17 punkto ir 1 priedo 1 punkto nuostatų pažeidimą.

Taisyklių 10.14 punktas draudžia žvejybą nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti.

Aprašo 17 punktas numato, kad teisė limituotai žvejybai įgyjama: 1) valstybiniame vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba – Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka įsigijus žvejo mėgėjo kortelę arba turint nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą; 2) valstybiniame vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, – Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka įsigijus mėgėjų žvejybos leidimą limituotai žvejybai arba turint nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą; 3) privačiame vandens telkinyje, kuriuose organizuota limituota žvejyba – įsigijus mėgėjų žvejybos leidimą limituotai žvejybai arba turint nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą.

Aprašo 1 priedo 1 punktas numato, kad draudžiama žvejoti žuvų praplaukimo takuose, t. y. specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką, ir arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų). Nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d. lašišas ir šlakius žvejoti leidžiama nuo saulės patekėjimo iki laidos (pagal įrašus kalendoriuje). Nuo rugsėjo 6 d. iki spalio 15 d. žvejoti leidžiama nuo saulės patekėjimo iki laidos (pagal įrašus kalendoriuje). Nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. žvejoti leidžiama paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius. Nemokamą žvejybos teisė turintys asmenys gali vykdyti lašišų ir šlakių žvejybą paleidžiant žuvis, o nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. 2-oje lentelėje išvardintų upių ruožuose turi teisę žvejoti tiktais įrankiais ir masalais, kurie nenaudojami plėšriųjų ir lašišinių žuvų žvejybai, išskyrus Nemuną ir Nerį žemiau Jonavos J. Ralio gatvės tilto, kur nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, neįsigiję žvejo mėgėjo kortelių, gali žvejoti laikydamiesi Taisyklių.

Pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas neabejotinai įrodo, jog D. P., sugavęs lašišinių žuvų šeimai priklausančią žuvį (šlakio patelę), įvertinus nusižengimo padarymo dieną (rugsėjo 30 d.), turėjo ją paleisti pagal Aprašo 1 priedo 1 punkto nuostatas. Kaip matyti iš 2025 m. lapkričio 18 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_P-4104-2025, D. P. yra nurodęs, jog paleidęs žuvį nuvažiavo namo. Vis dėlto, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią vaizdinę medžiagą, nėra pagrindo sutikti su šiais D. P. argumentais, kadangi jie yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Iš vaizdo įrašo pavadinimu „D. pagauna žuvį.MOV“ matyti, jog nuo momento, kai D. P. pagauna žuvį, iki jos ištraukimo iš vandens praeina kiek daugiau nei dvi minutės. Vaizdo įrašo pabaigoje matyti kaip D. P. lipa į krantą su žuvimi rankoje. Vaizdo įraše pavadinimu „D.P. slepia žuvį.MOV“ užfiksuota, kaip D. P. vizualiai skirtingoje vietoje, nei buvo sugauta aptariama žuvis, eina link kranto linijos ir nusileidęs į prie kranto esančias žoles, pritūpęs ten padeda sugautą žuvį. Po to jis iš minėtos vietos pasišalina. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „R. K. randa žuvį (2).MOV“ matyti, kad Institucijos pareigūnas ir tos pačios vietos, kurioje D. P. įdėjo ankstesniame vaizdo įraše matytą žuvį, ištraukia vizualiai tapataus pobūdžio, bet dumbliną, žuvį. Vaizdo įraše pavadinimu „R. K. randa žuvį.MOV“ iš esmės užfiksuotos tapačios aplinkybės, susijusios su žuvies radimu.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Institucijos pareigūnai galimai į tą pačią vietą, kurioje D. P. tariamai paleido sugautą žuvį, įdėjo kitą, nugaišusią žuvį, taip siekdami neteisėtai apsunkinti jo teisinę padėtį – pirmiau aptarta vaizdinė medžiaga įrodo, jog asmuo pakankamai stambią žuvį įdėjo ne į vietą, kurioje gyvūnas būtų galėjęs lengvai išplaukti į vandens telkinį, o tarp tankiai augančių aukštų žolių. Dėl to nėra pagrindo netikėti gautais pareigūnų paaiškinimais, jog surasta nugaišusi žuvis užduso padėta į dumblą. Nors iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad vaizdinėje medžiagoje nėra užfiksuotas tikslus šio gyvūno nugaišimo momentas, tačiau aiškiai matyti, kad D. P. šią žuvį ištraukus iš vandens ji dar judėjo, o ją radus pareigūnams – nebejudėjo. Taigi akivaizdu, jog žuvis nugaišo išimtinai dėl D. P. veiksmų. Nors teigiama, jog D. P. vadovavosi pačios Institucijos pateiktomis rekomendacijomis dėl žuvų paleidimo, tačiau matyti, jog jis iš esmės elgėsi priešingai – žuvį įdėjo į vietą, kurioje yra nepalyginamai sunkiau išplaukti atgal į vandens telkinį, nors turėjo visas galimybes įmesti sugautą žuvį į vandenį toje pačioje vietoje, kur ją sugavo. Dėl to vertintina, jog apelianto argumentai yra ne tik nepagrįsti, bet ir prieštaraujantys elementariai logikai, dėl to vertintini kaip deklaratyvūs.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog vaizdo įrašų metaduomenys aiškiai paneigia jų patikimumą, kadangi jų sukūrimo data nurodoma kaip 2025 m. rugsėjo 30 d. 18.26 val. ir 19.13 val., nors Institucija teigia, kad pažeidimas buvo fiksuojamas apie 15.30 val. Vis dėlto, susipažinus su apelianto pateiktomis ekrano nuotraukomis bei 2026 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio protokolu, matyti, kad D. P. žuvį pagavo apie 15.26 val., o paslepia apie 15.32 val. Žuvies radimo momentas nurodomas apie 16.13 val., kas atitinka pateiktus paaiškinimus, kad Institucijos pareigūnas į įvykio vietą 20 minučių po D. P. išėjimo. Vien tai, kad šiuo atveju nurodytas apytikslis nusižengimo padarymo laikas yra 15.40 val., savaime nepanaikina Institucijos 2026 m. sausio 29 d. teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikiama versija, jog vaizdo įrašų metaduomenys akivaizdžiai įrodo jų sukūrimo laiką, yra visiškai nepagrįsta, nes tokiu atveju vaizdo įrašas, kuriame D. P. užfiksuotas sugaunantis žuvį, turėjo būti sukurtas įvykio dieną 18.26 val., nors apeliantas nėra nurodęs, kad žvejojo vakare, o ne dienos metu. Dėl to spręstina, kad šie argumentai yra tik apelianto pateikta gynybinė versija.

Įvertinus pirmiau išdėstytą, matyti, kad apeliaciniame skunde keliamos abejonės iš esmės nėra pakankamos vertinti skundžiamą 2026 m. gegužės 14 d. nutartį kaip neteisėtą, priimtą tinkamai neįsigilinus į administracinio nusižengimo tyrime surinktų duomenų visumą. Šiuo atveju darytina išvada, jog apelianto pateikiami argumentai yra subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas, kuris yra iš esmės neparemtas jokiais objektyviais duomenimis.

Taip pat nesutiktina su argumentais, jog nenustatytų liudytojų parodymai buvo neteisėtai naudoti kaip apelianto kaltės įrodymas. Kaip matyti iš 2026 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio protokolo, liudytojas R. K. nurodė, kad žmonės yra skundęsi, jog ne visi žvejai paleidžia žuvis. Šie duomenys vertintini, kaip pagrindas Institucijos pareigūnams patikrinti galimą žvejybą, kuri nevykdyta pagal teisinį reglamentavimą, tačiau jie niekaip nepatvirtina ar nepaneigia apelianto kaltės nagrinėjamu atveju. Vis dėlto, darant išvadą, jog apelianto kaltė yra neginčijamai įrodyta pirmiau aptarta vaizdine medžiaga, bei nenustačius to, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė nenustatytų ir pakartotinai neapklaustų liudytojų parodymais, nėra pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais bei vertinti, jog jo kaltė pagrįsta neištirtais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog D. P. kaltė pagal ANK 291 straipsnio 9 dalį yra neabejotinai įrodyta objektyviais ir visapusiškais įrodymais. Vien tik tai, jog D. P. nesutinka su jam nepalankiu procesiniu sprendimu nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti ir tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo.

Dėl kitų klausimų

ANK 291 straipsnio 11 dalyje, be kita ko, yra numatyta, kad už ANK 291 straipsnio 4-10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Taigi aptariamu atveju, jeigu būtų nustatyta, jog konfiskuoti daiktai (past. – mėgėjų žvejybos įrankis – dviejų dalių spiningas „Mojobass“ su rite „Shimano“) buvo panaudoti padarant įstatymo draudžiamą veiką, jie turėjo būti konfiskuoti.

Turto konfiskavimas – administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali paskirti teismas. Tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotinas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, t. y. jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai arba artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Be to, ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Pirmiau aptarta vaizdinė medžiaga neginčijamai įrodo, kad aptariamą žuvį apeliantas pagavo su meškere. Šiuo atveju nėra ginčo ir dėl to, kad minėti daiktai priklauso D. P.. Taigi nustačius, jog ANK 29 straipsnyje numatytos turto konfiskavimo sąlygos yra patenkintos, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad turto konfiskavimas taikytas netinkamai. Taip pat atmestini D. P. teiginiai, jog nepagrįstai laikyta, kad konfiskuotini daiktai buvo nusižengimo padarymo įrankis – akivaizdu, kad be nurodytų daiktų D. P. nebūtų galėjęs pagauti žuvies, dėl ko ji vėliau ir nebūtų nugaišusi. Dėl to spręstina, jog šiuo atveju turto konfiskavimas pritaikytas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant įstatymo ar nesilaikant teismų praktikos. Tas pats pasakytina ir dalyje dėl 970 Eur dydžio žalos aplinkai atlyginimo – žuvis nugaišo išimtinai dėl apelianto D. P. veiksmų, taigi žalą aplinkai sukėlė būtent apeliantas. Dėl to, nesant kitų aplinkybių, kurios galėtų paneigti D. P. kaltę šioje dalyje, nėra ir jokio teisinio ar faktinio pagrindo išvadai, jog žalos aplinkai atlyginimas buvo nepagrįstai priteistas iš apelianto.

Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas yra paduotas prašant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dalyje dėl D. P. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos. Pažymėtina, kad apeliantui paskirta finansinė nuobauda yra lygi ANK 291 straipsnio 9 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui, o įvertinus tai, kad šiuo atveju nėra nustatytos jokios jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, vertintina, kad šis dydis iš esmės nepažeidžia ANK 34 straipsnio nuostatų. Darytina išvada, jog apeliantui bauda paskirta tinkamai įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei nėra per griežta ar kaip kitaip neadekvati nustatytų reikšmingų aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutarties. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.