Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas A. M. skundas ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-5655-2026 paliktas galioti nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad MB „A“ Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, kurios priskiriamos A ir B klasės pajamoms, deklaracija nebuvo pateikta dėl buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei laiku nepateikto banko išrašo, nepaneigia pareigos pateikti deklaraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir neišskiria aptariamo atvejo kaip neatitinkančio ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties. Administracinė atsakomybė pagal šią normą kyla dėl deklaracijos nepateikimo fakto, o šio administracinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė apima pareigos neįvykdymą, neatsižvelgiant į nepateikimo priežastis ar asmens atliktą subjektyvų vertinimą dėl galimų teisinių pasekmių pateikus neišsamius ar netikslius duomenis. Pagal ANK 7 straipsnį, administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo, taigi vien tai, jog deklaracija nebuvo pateikta ne siekiant tyčia pažeisti įstatymą ar išvengti mokestinių prievolių, o dėl to, jog, apelianto teigimu, buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė laiku negavo tam tikrų duomenų, savaime nepaneigia administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės, taip pat neeliminuoja administracinės atsakomybės. Be to, kaip teisingai yra pažymėta ir apylinkės teismo, administracinio nusižengimo byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys teiginius, kad MB „A“ yra sudariusi buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartį su kokia nors pašaline įmone, kas taip pat leidžia abejoti A. M. teiginiais, jog deklaracija nepateikta dėl išorinių aplinkybių, o ne dėl paties vadovo neapdairumo. Nors apeliantas yra pateikęs savo susirašinėjimus su buhalterinės įmones atstove 2026 m. balandžio 21 d., tačiau tai neįrodo, kad jis būtų atlikęs kokią nors kontrolę dėl juridinio asmens pareigų valstybei tinkamo įgyvendinimo. Sutiktina su vertinimu, kad tam tikrų pareigų pavedimas atlikti kitam subjektui nepanaikina MB „A“ vadovo pareigos kontroliuoti, jog įstatyminės pareigos būtų atliekamos tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties atmetami ir A. M. argumentai, jog Institucija turėjo pareigą apie deklaracijos pateikimą priminti iki pateikimo termino pabaigos – pabrėžtina, jog ne Institucija turi pareigą užtikrinti, jog juridiniai asmenys ir (ar) jų vadovai tinkamai laikytųsi įstatymuose numatytų įpareigojimų, o būtent patys subjektai turi užtikrinti tinkamą savo pareigų vykdymą laiku. Dėl to nėra pagrindo abejoti padarytomis išvadomis, jog A. M. kaltė šiuo atveju buvo įvertinta bei kvalifikuota tinkamai.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; ir 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir jos rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 187 straipsnio 2 dalis numato, kad už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų deklaracijų pateikimą, be kita ko, gali būti skiriama bauda nuo 200 Eur iki 390 Eur, kuri skiriama ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems pateikti asmenims.

A. M. buvo paskirta 250 Eur bauda, kuri nežymiai viršija ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą minimumą bei nesiekia sankcijoje nustatytos finansinės nuobaudos vidurkio. Nurodyta aplinkybė reiškia, jog paskirtos administracinės nuobaudos švelninimas iki apelianto nurodomo 100 Eur dydžio iš esmės reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantas už aptariamą administracinį nusižengimą baudžiamas ne pirmą kartą, taigi neabejotina, jog A. M. neabejotinai žinojo apie savo pareigą dėti visas įmanomas pastangas, kad deklaracijos Institucijai būtų pateiktos laiku. Nors sutiktina su A. M. argumentais, kad aptariami duomenys valstybei buvo pateikti, tai nepašalina fakto, jog ši pareiga buvo įvykdyta pavėluotai – ANK 187 straipsnyje numatytas pažeidimas nereikalauja padarinių atsiradimo ir yra laikomas įvykdytu nuo to momento, kai deklaracija yra nepateikiama iki termino pabaigos. Dėl to nesutiktina, jog apelianto nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, ypač įvertinus tai, jog 2025 m. asmeniui skirtas įspėjimas iš esmės nepasiekė įstatyme numatytų tikslų, nes apeliantas ir vėl nusikalto. Dėl to yra visiškai sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, jog A. M. paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ar kaip kitaip neadekvati, bei tiksliai atitinka faktines aplinkybes. Be to, šiuo atveju taip pat atsižvelgtina į tai, jog yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, t. y. tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Vis dėlto pastebėtina, kad nepriklausomai nuo to, jog nenustatytos jokios A. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jam paskirta bauda, kaip minėta pirmiau, nesiekia ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto vidurkio.

Įvertinus pirmiau išdėstytą, spręstina, jog apeliantas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo bei kurios suponuotų būtinybę dar labiau švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą. Vertintina, kad 250 Eur dydžio bauda atitinka tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek ir A. M. asmenybę. Dėl to nėra ir pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti 2026 m. birželio 9 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.