Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties, kuria nustatyti ieškovo IES1 ieškinio trūkumai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos nagrinėjimo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ieškinio trūkumų nustatymo, įpareigojant ieškovą primokėti žyminio mokesčio dalį. Ieškovas nesutinka su teismo ieškinio reikalavimo kvalifikavimu turtiniu bei įpareigojimu primokėti žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ginčo kvalifikavimo ir mokėtino žyminio mokesčio

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto dydžio mokestis. Tam, kad būtų galima teisingai išspręsti klausimą, koks žyminis mokestis mokėtinas už ieškinį, teismas turi įvertinti, kokios teisinės pasekmės atsiranda ieškinio patenkinimo ar atmetimo atveju bei pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2268/2011).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

Pirmosios instancijos teismo cituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės bei jų vertinimas skiriasi, todėl ja remtis nėra pagrindo. Nurodytoje kasacinio teismo byloje vertintas ieškinio, kurio dalykas – pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai skaičiavo ieškovo skolą už komunalinių atliekų tvarkymą, įpareigoti atsakovą jos neapskaityti bei nereikalauti pasirašyti skolų suderinimo akto su šia skola, teismingumas. Kasacinis teismas konstatavo, kad išsprendus ginčą dėl turtinės prievolės pripažinimo, nors turtas teismo sprendimu nebūtų priteisiamas, pasikeistų (pagerėtų) asmens turtinė padėtis, nes neliktų pagrindo ieškovui ją vykdyti ir kasatoriui kitoje byloje reikšti pagal tokią prievolę reikalavimo ieškovui. Tokiu sprendimu teisiniai padariniai atsirastų be priverstinio vykdymo, t. y. dėl teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo pobūdžio pagal CPK 18 straipsnį. Taigi, ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad konkreti turtinė prievolė pasibaigusi ar jos neatsirado, reiškia, jog sprendimu siekiama nustatyti asmens turtines teises, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo testatorius išreiškia valią po savo mirties perduoti turtą tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims. Jis yra valios išraiškos, o ne turto perdavimo aktas. Įpėdinis testamentu įgyja tik teisę paveldėti testatoriaus turtą, tačiau paties turto neįgyja. Ieškinio patenkinimas tiesiogiai nelemtų ieškovo turtinės padėties pasikeitimo. Turtines teises sukeltų testamento pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau byloje toks reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nėra reiškiamas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl testamento nuginčijimo, nereiškiant kitų susijusių turtinio pobūdžio reikalavimų, vertintinas kaip neturtinis, todėl už jį mokėtinas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą.

Dėl bylos baigties

Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reiškiamo reikalavimo pobūdį, nepagrįstai jį pripažino turtiniu, dėl ko be pagrindo nustatė ieškinio trūkumus, įpareigojant ieškovą primokėti žyminį mokestį kaip už turtinį ieškinio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.