Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

jo nuomone, nusižengimo padarymo metu egzistavo itin svarbios aplinkybės, t. y. nusižengimas buvo užfiksuotas 2026 m. vasario 18 d., o naktis iš 2026 m. vasario 17 d. į 2026 m. vasario 18 d. buvo viena šalčiausių Lietuvoje per apytiksliai dešimtmetį. Pažeidimo padarymo metu vyravo speigas. Pažeidimo padarymo metu buvo apie -17 laipsnių. Tad joks rašiklis, paliktas automobilyje tokioje temperatūroje per naktį nerašo. Rašiklis būtina priemonė įgyvendinti ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą – aiškiai pažymėti atvykimo ir sustojimo laiką ant popieriaus. Šiuo atveju pareiškėjas, pamatęs, jog rašiklis nerašo, nuėjo į šalimais buvusią įstaigą, t. y. VĮ Registrų centrą pasiskolinti rašančios priemonės. Ten rašiklio negavo, tad užtrukęs apie 5 min., pareiškėjas grįžo prie savo automobilio ir jį patraukė iš stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo zonos. Pareiškėjas matė tariamą pažeidimą fiksavusį asmenį ir jam pasakė, jog patrauks automobilį, tačiau asmuo į tai neatsižvelgė. Pareiškėjo manymu, tai patvirtina, jog užfiksuotose nuotraukose matosi pats pareiškėjas, grįžtantis prie automobilio;

pažymi, kad institucija neatsižvelgė ir nevertino objektyvių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, motyvų ir pritaikė neadekvačiai dideles padarytam pažeidimui poveikio priemones bei taip pažeidė proporcingumo principą, nes administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, skirdama nuobaudą net formaliai nenurodė, jog atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas užfiksuotas fotonuotraukose ir pan. Pareiškėjo manymu, skundžiamas nutarimas priimtas nevertinant konkrečios situacijos individualiai, kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai gali būti užtikrinti tik individualizuojant bausmes, t. y. už konkretų nusižengimą konkrečiam asmeniui parenkant bausmę, kad kaltam asmeniui skiriama nuobauda būtų adekvati padarytam nusižengimui;

taip pat atkreipia dėmesį, kad institucija visiškai nevertino pareiškėjo nurodytų ekstremalių oro sąlygų ir dėl to kilusių problemų bei tai, kad ir pats pareiškėjas užfiksuotas fotonuotraukose prie automobilio;

akcentuoja, kad pareiškėjas privalės sumokėti didelę baudą, o jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, todėl baudos sumokėjimas jam savaime sukels suvaržymų ir nepatogumų. Bausmę dėl padaryto nusižengimo pareiškėjas jaučia ir dėl to, kad tenka patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad pareiškėjas nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Cituoja Konstitucinio teismo praktiką.

Institucija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, versiją apie jam KET reikalavimus sutrukdžiusias įvykdyti aplinkybes kelia tik teikdamas skundą teismui. Nei administracinio nusižengimo tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu E. G. jokių rašytinių paaiškinimų neteikė, į paskirtą bylos nagrinėjimą neatvyko. Skunde nurodomos aplinkybės dėl ekstremalių oro sąlygų niekaip nešalina pareiškėjo administracinės atsakomybės, o jo keliama versija yra neįtikinama, nes priešingai nei teigia pareiškėjas, naktį iš 2026 m. vasario 17 d. į 2026 m. vasario 18 d. Vilniuje nebuvo fiksuojami rekordiniai šalčiai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos archyvo duomenimis, 2026 m. vasario 17 d. Vilniuje maksimali fiksuota oro temperatūra buvo -15,7 °C (naktį tik -9,7 °C), o 2026 m vasario 18 d. buvo -10,2 °C. Taip pat institucijos nuomone, kad važiuojant automobilis vis tiek įšyla ir, jeigu lauke yra šalta, važiuojant automobilyje neabejotinai būna įjungiamas šildymas, atitinkamai ir rašiklis per važiavimo laiką sušyla. Taip pat pažymi, kad rašiklis nėra vienintelė priemonė įgyvendinti KET 149 punkto reikalavimą palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką, o ši informacija ne karta skelbta ir viešai. O atvažiavęs į „Stovėjimo ribotą laiką“ automobilių stovėjimo vietą ir suprasdamas, kad negalės įgyvendinti KET reikalavimų visu pirma pareiškėjas neturėjo palikti transporto priemonės tokioje stovėjimo vietoje, o privalėjo pasirinkti kitą stovėjimo vietą, siekiant nepažeisti KET. Institucija taip pat atkreipia dėmesį, kad nelogiškas pareiškėjo argumentas, kad jis nuėjo į VĮ Registrų centrą ieškoti rašiklio, nes jis automobilį tiesiai prie Savivaldybės pastato, kai iki VĮ Registrų centro yra pakankamas atstumas ir pareiškėjas vien nueiti ten paprašyti rašiklio tikrai būtų užtrūkęs ilgiau nei jo nurodomos 5 min.

Taip pat institucija pažymi, kad reikšmės neturi ir teiginiai, jog pažeidimą fiksavęs asmuo, pažeidimo faktą galimai užregistravo planšetiniame kompiuteryje jam jau išvažiavus iš stovėjimo vietos, kur pažeidimas buvo fiksuojamas.

Institucija nesutinka su pareiškėjo prašymu skirti jam mažesnę nuobaudą arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes priimant skundžiamą nutarimą ir parenkant skirtinos baudos dydį buvo vadovaujamasi ANK nuostatomis. E. G. surašytu administracinio nusižengimo protokolu už fiksuotą administracinį nusižengimą buvo siūloma iki 2026 m. kovo 26 d. sumokėti 30 Eur administracinį nurodymą, kuris atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalią baudą. Per administracinio nusižengimo protokole nurodytą terminą E. G. administracinio nurodymo neįvykdė. Be to šiuo atveju nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, kas vadovaujantis ANK nesudaro pagrindo skirti minimalios ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą. Priimant skundžiamą nutarimą, buvo įvertintas tiek nusižengimo pobūdis, jo pavojingumas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tiek E. G. asmenybė. Vertintina ir tai, kad Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, Pareiškėjas yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, kas neleidžia jo apibūdinti kaip išskirtinai pavyzdingo vairuotojo.

Teisme E. G. savo skundą palaikė bei prašė tenkinti skundą visiškai ir jeigu teismas savo nuožiūra spręstų, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, vertintų, kad tai būtų teisinga, 10 Eur būtų adekvati bauda. Taip pat paaiškino, kad ši byla yra ne tiek dėl baudos, o dėl teisybės. Tuo metu buvo dvi labai šaltos naktys. Tušinukas nėra išimamas ir parsinešamas namo, jis guli automobilyje. Natūralu, kad jis įšąla ir paskui nerašo. Jis atvažiavo, pasistatė automobilį, bandė nurodyti laiką, nepavyko, tad nuėjo pasiskolinti tušinuko. Grįžo ir pamatė, kad pareigūnas fotografuoja jo automobilį. Jis (pareiškėjas) yra užfiksuotas nuotraukose, tai nežino, kodėl neatsižvelgta į šią aplinkybę. Iš karto nuvažiavo. Pikčiausia dėl to, kad pareigūnas automatiškai surašė tą pažeidimą, nors jis pareigūnui sakė, kad jau išvažiuoja. Tada savivaldybės darbuotojai surašė protokolą ir viskas ėjo automatu, nors nėra taip. Dėl to, kad skunde pateikė naujas aplinkybes, tai institucija puikiai žino, kad turi teisę gavusi skundą savo sprendimą pakeisti. Jeigu savivaldybei tik tada tapo žinomos tos aplinkybės, tai nesuprantami tie argumentai. Jie galėjo pasinaudoti galimybe ir pakeisti savo sprendimą. Mato daug priežasčių, kodėl būtų teisinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes tikrai pažeidimas nebuvo piktybinis, institucija savo atsiliepime rašo, kad iš kažkur atsirado 5 minutės, bet niekur neužfiksuota, kad jis buvo ilgiau 5 minučių. Jis sustojo prie savivaldybės įėjimo iš šono, kur yra Kalvarijų g. Ėjo į VĮ Registrų centrą, nes dažnai ten lankosi, tai žinojo, kad jam galės paskolinti tušinuką. Nežino, kodėl nepastatė automobilio leistinoje stovėjimo vietoje. Tą dieną jis važiavo į VĮ Registrų centrą. Per kelias minutes nesusitvarkė reikalų, nes negavo rašiklio, tad teko išvažiuoti. Nepamena, kur po to važiavo.

Visų pirma, kaip teisingai nurodė institucija atsiliepime, pareiškėjo minimu laikotarpiu, t. y. naktį iš 2026 m. vasario 17 d. į 2026 m. vasario 18 d. Vilniuje nebuvo fiksuoti rekordiniai šalčiai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos archyvo duomenimis, 2026 m. vasario 17 d. Vilniuje maksimali fiksuota oro temperatūra buvo -15,7 °C (naktį tik -9,7 °C), o 2026 m vasario 18 d. buvo -10,2 °C (Šaltinis. https://archyvas.meteo.lt/?station=vilniaus-ams&start_date=2026-02-17&end_date=2026-02-18&meteo-form=Rodyti). Tačiau net ir esant dideliam speigui, nerašant rašikliui, neturėdamas specialaus laikroduko ir pan., t. y. neturėdamas galimybės įgyvendinti KET 149 punkto reikalavimų, pareiškėjas privalėjo automobilio pažeidimo esmėje nurodytoje vietoje nepalikti ir pasirinkti kitą vietą transporto priemonei pastatyti (kur taikoma vietinė rinkliava, daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę šalia PC „Europa“ ar pan.).

Be to, stokoja logikos ir pareiškėjo paaiškinimas, kad jis tušinuko ėjo skolintis į VĮ Registrų centrą (į kurį ir planuotas vizitas), o ne į gretą buvusį Vilniaus savivaldybės pastatą. Automobilis buvo pastatytas prie Vilniaus savivaldybės pastato (Konstitucijos pr. 3), o artimiausias VĮ Registrų centro klientų padalinys yra nutolęs maždaug 250 m atstumu (Lvivo g. 25). Todėl vien nuėjimui, kreipimuisi į įstaigos darbuotojus ir sugrįžimui objektyviai reikalingas reikšmingai ilgesnis laiko tarpas nei pareiškėjo deklaruojamos 5 minutės. Todėl šie pareiškėjo argumentai vertinami kaip gynybiniai, siekiant pašalinti savo atsakomybę ar ją sušvelninti.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis užfiksuotas grįžtantis prie automobilio ar pranešė kontrolieriui apie ketinimą išvažiuoti, neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui ir nepaneigia jau padaryto ir baigto formaliojo nusižengimo fakto.

Pareiškėjas skunde taip pat akcentavo, jog institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, visiškai neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes. Šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip pirmiau minėta, pareiškėjas nedalyvavo administracinio nusižengimo nagrinėjime, taip pat nepateikė institucijai iki bylos nagrinėjimo jokių paaiškinimų ar papildomų duomenų, patvirtinančių jo teiginius. Be to, vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos padarytomis išvadomis, nedaro Institucijos priimto nutarimo neteisėtu. Taip pat ANK nėra numatyta, kad Institucija, nesutikdama su paduotu skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, privalėtų paaiškinti pareiškėjui nesutikimo priežastis. Nesutikdama su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, institucija per penkias darbo dienas privalo skundą kartu su byla persiųsti atitinkamam apylinkės teismui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta (ANK 622 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, savo poziciją, kodėl nesutinka su pateiktu skundu, institucijos atstovė išdėstė atsiliepime. Taigi institucija, nesutikdama su skunde nurodytais argumentais, neprivalo keisti ar naikinti priimto nutarimo vien dėl to, kad pareiškėjas mano priešingai.

Pareiškėjas šioje byloje taip pat kelia ir nuobaudos individualizavimo klausimą ir iš jo prašymo matyti, kad jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teisme nurodė, kad jo manymu, jam turėtų būti skirta 10 Eur bauda.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad baudos sumokėjimas sukels suvaržymų, nes jo darbo užmokestis nėra didelis, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes.