- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- 1S-581-1035/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20527-2017-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- V. K.
- Prokuroras
- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria nuteistajam subendrintos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimą, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu V. K. paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, taikant bausmių apėmimą, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitytos bausmės dalys, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžius, bei šiais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 16 d. Išnagrinėjus nuteistojo V. K. prašymą dėl bausmių subendrinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios pradžią nutarta skaičiuoti nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2026 m. rugpjūčio 4 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaitytos bausmės dalys, V. K. atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nuosprendį ir 2026 m. balandžio 7 d. nutartį, taip pat šiais procesiniais sprendimais įskaityti laikotarpiai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir bausmes subendrinti visiško apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę. Nurodo, kad teismas atsižvelgė tik į tai, kas blogina jo (nuteistojo) padėtį, tačiau neatsižvelgė, jog jis turi sūnų, su kuriuo palaiko labai stiprų ryšį. Jis (V. K.) keičia gyvenimo būdą, gydosi nuo priklausomybių, kad galėtų grįžti į šeimą. Kalėjime yra jau dvejus metus, neturi nuobaudų. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis baudžiamąja tvarka buvo persekiojimas devynerius metus. Visą šį laiką blogai jautėsi, nes buvo paimti asmens dokumentai, kartą per savaitę turėjo lankytis (atsižymėti) policijoje. Dėl šių priežasčių buvo sudėtinga susirasti pastovų darbą, dirbti užsienyje. Visus devynerius metus jautėsi nubaustas. Nepaistant to, nuosprendžiu buvo paskirta dar ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Buvo jaunas ir kvailas, nesuvokė, ką darė. Nors ir padarė labai sunkų nusikaltimą, neteisina savęs, tačiau tai padarė dėl sunkios turtinės padėties ir priklausomybės. Nuoširdžiai gailisi, stengiasi pasikeisti ir ateityje nebenusikalsti. Nuteistasis aukštesniajam teismui pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodo, kad kai padarė BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo teistas apie 10 kartų. Tuo metu nebuvo pripažintas recidyvistu, tačiau teismas, bendrindamas bausmes, pažymėjo, kad jis (V. K.) yra pripažintas recidyvistu, todėl pridėjo didesnę bausmės dalį. Jam turėjo būti paskirta švelnesnė galutinė subendrinta bausmė. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnyje nustatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.
Pagal BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad dėl V. K. tarpusavyje nesubendrintos tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi paskirtos bausmės, jas subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, t. y. BK 63 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje numatyti trys bausmių subendrinimo būdai: 1) kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei; 2) kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės; 3) kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.
Iš nuteistojo V. K. skundo matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pasirinktu bausmių bendrinimo būdu, t. y. bausmes iš dalies sudedant, nes mano, jog jos turėjo būti subendrintos taikant bausmių apėmimą, t. y. BK 63 straipsnio 5 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmių apėmimą teismas taiko tik konkrečiais baudžiamajame įstatyme nurodytais atvejais (BK 63 straipsnio 5 dalies 1–3 punktai): 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, už kurias V. K. paskirtos bausmės minėtais nuosprendžiu ir nutartimi, nėra padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, be to, nei už vieną iš jų nėra paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas galimybę taikyti bausmių apėmimą teisingai nagrinėjo BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu V. K. yra paskirtos dvi nesubendrintos laisvės atėmimo bausmės, vieną iš jų už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyke, o kita – už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, kad nagrinėjimu atveju nėra pagrindo išvadai, jog minėtos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, kadangi jos priskiriamos gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Nuteistojo skunde nurodytos jį charakterizuojančios aplinkybės nėra aktualios sprendžiant dėl bausmių bendrinimo būdo pasirinkimo. Kita vertus, jos reikšmingos taikant kitą bausmių bendrinimo būdą, t. y. jas iš dalies sudedant.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pridedamos bausmės dalį, atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias V. K. yra nurodęs ir savo skunde. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo šias aplinkybes vertinti kitaip. Iš tiesų, V. K. yra daug kartų teistas (net 29 kartus), ne kartą teismo pripažintas recidyvistu, jam ne kartą buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmė vykdymas, tačiau nei paskirtos griežtos bausmės, nei jų vykdymo atidėjimas, nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Nuteistojo skunde akcentuojama aplinkybė, kad vienas iš baudžiamųjų procesų truko net devynerius metus, visų pirma, buvo įvertinta skiriant jam bausmę. Antra, galimybės dirbti praradimas, emocinė būsena ir kiti nepatogumai, susiję su tam tikrų įpareigojimų vykstančio baudžiamojo proceso metu vykdymu, yra natūrali V. K. sąmoningai pasirinkto nusikalstamo elgesio pasekmė, kuri nesudaro pagrindo nustatyti mažesnį pridėtinos bausmės dalį.
Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.