Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Paužaitės ir Julitos Dabulskytės-Raizgienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio bauda ir L. S. skirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) dydžio baudą nuspręsta vykdyti atskirai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje e1-1607-1057/2024.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. S. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, nuspręsta realios bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti L. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. kovo 26 d. 21.50 val. iki 2026 m. kovo 27 d. 11.33 val. 1 (vieną) parą, vieną laikino sulaikymo parą, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš L. S. nukentėjusiojo naudai priteistas 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimas. Kita nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. D. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš L. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nuspręsta nepriteisti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2026 m. kovo 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

L. S. nuteistas už tai, kad 2026 m. kovo 26 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,36 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje ‒ aikštelėje ties įėjimu į Širvintų sporto centro, esančio Kalnalaukio g. 41, Širvintos, patalpas, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad priėjęs prie aikštelėje su savo tėvais bei draugais stovinčio I. D., visų akivaizdoje, tyčia, be jokios priežasties kumščiu sudavė į veidą, tuo padarydamas nosies, viršutinės lūpos odos nubrozdinimus ir nosikaulių lūžį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokiais veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašo jam sušvelninti laisvės atėmimo bausmę ir piniginę baudą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas L. S. bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę. Todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį ar sumažinti jos dydį.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat ir į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022).

Šioje byloje L. S. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir viešosios tvarkos pažeidimu, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir apysunkį nusikaltimą, numatytą 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio, padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama išimtinai tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kurios dydis negali viršyti penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu L. S. skyrė subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nagrinėjamoje byloje padarytas dvi nusikalstamas veikas (BK 284 straipsni ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, pridėjo ankstesniu nuosprendžiu neatliktą bausmę, t. y. 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) dydžio baudą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. S. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Spręsdamas dėl L. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytos dvi tyčinės baigtos nusikalstamos, t. y. apeliantas iš chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą), nuteistojo asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog buvo nustatyta viena L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,36 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamos veikos padarytos neišnykus ankstesniam teistumui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad asmuo nedaro išvadų dėl ankstesnių nusikalstamų veikų darymo.

Apygardos teismas, įvertinęs L. S. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių visumą, sutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendyje konstatuota sąlyga, kad bausmės tikslus galima pasiekti neizoliavus L. S. nuo visuomenės, t. y. nuteistojo atžvilgiu netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, todėl pritartina, kad nuteistajam paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagrįstai atidėtas 2 (dvejų) metų terminui su intensyvia priežiūra, taikant aukščiau paminėtas intensyvios priežiūros sąlygas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis turi vaiką, pareigūnui nenori aiškinti, kur buvo išvykęs, ieškosi naktinio darbo, teisėjų kolegija pažymi, jog intensyvios priežiūros sąlygų laikymasis nuteistajam yra privalomas. Priešingu atveju, L. S. pažeidinėjant nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas gali būti panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis privalės atlikti jam paskirtą visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Suprantama, kad intensyvios priežiūros sąlygų laikymasis suteikia tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra paties nuteistojo nusikalstamų veiksmų pasekmė.

Skunde L. S. taip pat prašo sumažinti jam paskirtą baudos bausmę, tačiau tokio prašymo taip pat nėra pagrindo tenkinti. Kaip jau paminėta, 50 MGL (2 500 Eur) baudos bausmė buvo paskirta ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 311 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismai nagrinėja baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį teisinį reglamentavimą, bei į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu subendrinant bausmes nebuvo padaryta teisinių klaidų dėl bausmių bendrinimo, L. S. prašymo dėl paskirtos baudos sumažinimo netenkina.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. S. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesas ir pageidavimas sušvelninti paskirtą bausmę akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.