Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2026-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1867-1269/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-06-30
Bylos Nr.
1-1867-1269/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43675-2025-7
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Giedrius Purvys
Kaltinamasis
KAL1
Nukentėjusysis
NKA1
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1867-1269/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43675-2025-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 30 d. Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Purvys,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,kaltinamajam KAL1, jo gynėjui advokatui Žydrūnui Anilioniui,nukentėjusiajam NKA1 (NKA1),vertėjai Anai Rastenienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, jo žodžiais (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, studentas, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

KAL1 viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2025 m. gruodžio 8 d. apie 13.50 val., būdamas savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), buto balkone, tyčia, įžūliai elgdamasis, matant pašaliniams asmenis, mėtydamas pro balkoną į viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)-o namo kieme stovintį automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvairius objektus – medinį pagalį, bulves, pataikė į minėto automobilio stogą, jį įlenkdamas, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino jam svetimą, nukentėjusiajam NKA1 priklausantį 350 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Bylai reikšmingu laiku buvo vienas namuose, ruošėsi atsiskaitymams, kai kieme išgirdo garsiai leidžiamą muziką, išėjęs į balkoną, pamatė, kad kieme triukšmauja kaimynas. Nuėjęs pasiėmė kelias bulves ir jas numetė. Po to apimtas emocijų paėmė iš gėlių vazono pagaliuką ir jį numetė, o šis pataikė į automobilio stogą. Tada jis nuėjo namo. Tuo metu prie automobilio buvo nukentėjusiojo sūnus ir dar keli jauni žmonės. Paaiškino, kad metė daiktus iš nevilties, nes kieme yra nuolat triukšmaujama. Jis neprašė, patildyti muzikos, nors svarstė kviesti policiją, bet nesiryžo. Kai pagaliukas pataikė į stogą, nukentėjusiojo sūnus jį apžiūrėjo ir pasakė, kad dabar jam bus blogai, nes pamatė, kad stogas įlenktas. Sutiko, kad dėl jo veiksmų automobilio stogas galėjo būti įlenktas. Nurodė, kad akmens nemetė ir nesutiko su tuo, kad įskėlė automobilio stiklą bei įlenkė variklio dangtį, taip pat su nurodyta sugadinto turto verte. Kai metė pagaliuką suprato, kad negerai padarė ir kad bus problemų, todėl nusipirko traukinio bilietą ir išvažiavo prasiblaškyti į (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę, nes žala buvo daug didesnė, negu padaryta iš tikrųjų, todėl bijojo, kad jeigu kažką pripažins, visi kaltinimai bus jam. Nežinojo, kad automobilis priklauso nukentėjusiajam NKA1, nes su automobiliu visada važinėja jo sūnus. Savo veiksmus vertina neigiamai, pasidavė emocijoms, nes jautė įtampą dėl mokslų, sveikatos, o muzika jį išprovokavo. Negalėjo tiksliai pasakyti, į kur pataikė bulvės, bet galėjo pataikyti į automobilį. Akmenų balkone nebuvo, galvojo, ką mesti, kad nieko nesužalotų ir nesugadintų. Paaiškino, kad nukentėjusysis sutiko, jog jis atlygintų žalą, padarytą automobilio stogui, ir sutarė su nukentėjusiuoju, kad jis atlygins 350 Eur žalą ir kitų reikalavimų nebus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis NKA1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gruodžio 8 d. apie 13.50 val. jis atėjo prie jam priklausančio automobilio „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas adresu (duomenys neskelbtini). Įsėdęs į automobilį išgirdo garsą, lyg kažkas būtų numesta ant automobilio stogo. Išlipęs iš automobilio ir apsidairęs pamatė, kad iš gretimo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto jam iš matymo pažįstamas vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mėtė bulves, medinį pagalį, akmenį. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad jo stogas yra apgadintas, yra matomi du įdubimai. Įtarė, kad vaikinas, mesdamas pagalį, pataikė į automobilio stogą ir tokiu būdu jį apgadino. Šalia automobilio rado medinį pagalį, o ant šaligatvio pastebėjo numestą akmenį ir šviežią bulvę. Įvykio liudytojai LUD1, LUD2, LUD4. Dėl įvykio jam padaryta apie 1000 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 43-46) Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2025 m. gruodžio 8 d. apie 13.50 val. atėjo prie jam priklausančio automobilio „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas adresu (duomenys neskelbtini). Įsėdęs į automobilį išgirdo garsą, lyg kažkas būtų numesta ant automobilio stogo. Išlipęs iš automobilio ir apsidairęs pamatė, kad iš gretimo namo adresu (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto jam iš matymo pažįstamas vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mėto į jo automobilį daiktus. Tuo metu prie automobilio buvo ir jo sūnus LUD5 su savo draugais ir jų giminaite. Manė, kad į stogą buvo pataikyta su mediniu pagaliu, o jam stovint į automobilį vaikinas metė akmenį, bulvę, kurie pataikė į automobilio stiklą ar variklio dangtį. Sūnus sušuko vaikinui, ką jis daro. Vėliau apžiūrėjus automobilį pastebėjo, kad automobilio stogas yra apgadintas, yra matomi du įdubimai, stikle buvo įskilimas, o ant variklio dangčio atsirado įdubimas. Buvo įsitikinęs, kad būtent dėl minėto vaikino veiksmų metant pagalį, akmenį, bulves į automobilio stogą, stiklą buvo apgadintas jo automobilis. Šalia automobilio rado medinį pagalį, o ant šaligatvio pastebėjo numestą akmenį ir šviežią bulvę. Dėl įvykio jam padaryta apie 1500 Eur turtinė žala. Nors pirmoje apklausoje nurodė, kad apgadintas tik stogas, tačiau paaiškėjo, kad apgadintas ir stiklas, variklio dangtis. Jeigu pažeidėjas atsiprašys, atlygins žalą, linkęs su juo susitaikyti (1 t., b. l. 67-69).

Liudytojas LUD3 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gruodžio 8 d. apie 13.50 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas NKA1 priklausantis automobilis „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. automobilio stogas, dėl to padaryta apie 1000 Eur turtinė žala. Atvykus minėtu adresu, daugiabučių kieme rado pranešime minėtą automobilį. Susisiekus su pareiškėju, jis priėjo prie savo automobilio ir paaiškino detaliau apie įvykį bei parodė aplink automobilį gulinčius objektus, kuriais buvo apmėtytas automobilis. Jis nurodė, kad automobilis buvo apmėtytas įvairiais objektais – bulvėmis, mediniu pagaliu, akmenimis, kurie gulėjo už minėto automobilio. Pakalbėjus su pareiškėju, ar jis žino, kas mėtė į jo automobilio objektus, jis nurodė, kad tai buvo jam iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris gyvena šalia esančiame daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Apžiūrint apgadintą automobilį kartu su savininku ant priekinio stiklo matėsi baltos spalvos išdžiūvusi dėmė, prie valytuvo gulintis bulvių gabaliukas. Paklausus savininko, su kuo pataikė į priekinį langą, jis nurodė, kad su bulvėmis, o į automobilio stogą pataikė su mediniu pagaliu ir akmeniu (1 t., b. l. 79-81).

Liudytoja LUD4 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gruodžio 8 d. apie 13.50 val. ji buvo su savo pusbroliais LUD2 ir LUD1 kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Jie buvo atvykę pas draugą LUD5, kartu buvo ir jo tėtis. Visiems kartu stovint kieme šalia automobilio „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendraujant ji pajuto, kad į jos dešinę koją kažkas atsitrenkė, ir pamatė, kad tai buvo bulvė, dėl to ji pajuto nedidelį skausmą. Atsisukusi pamatė, kad iš gretimo namo ketvirto aukšto balkono kažkoks vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ilgų juodų ar rudų plaukų mėtė įvairius daiktus, metė pagalį, kuris pataikė į automobilio „Mercedes“ stogą. Ji matė ir girdėjo, kad į automobilį buvo pataikyta ne vieną kartą. Vienam iš kartu buvusių vaikinų, galimai LUD5 sušukus balkone buvusiam vaikinui ką jis daro, šis jiems parodė vidurinį pirštą ir iš balkono nuėjo į namus. Ji matė, kad buvo apgadintas automobilio „Mercedes“ stogas, variklio dangtis ir girdėjo smūgį į automobilio priekinį langą. Po to kažkuris iš su ja buvusių vaikinų iškvietė policiją (b. l. 71-73).

Liudytojas LUD2 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gruodžio 8 d. apie 13.30 val. jis buvo su savo broliu LUD1, pussesere LUD4, draugu LUD5 bei jo tėvu NKA1 kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra (duomenys neskelbtini), visi kartu norėjo vykti automobiliu „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems stovint prie automobilio, LUD4 pasakė, kad kažkas jai atsitrenkė į koją. Pamatė, kad iš šalia esančio namo ketvirto aukšto jiems nepažįstamas vaikinas, kuris buvo jaunas, ilgų tamsių plaukų, lieso kūno sudėjimo, mėtė įvairius daiktus. Minėtas vaikinas metė pagalį, kuris atsitrenkė į automobilio „Mercedes“ stogą, ir dar kažką metė, galimai plytos gabaliuką, nuo kurio smūgio įskilo priekinis automobilio stiklas. Vaikinas į automobilio bei jų pusę kažką metė tris kartus. LUD5 jam sušuko, kad nusiramintų, tuo metu vaikinas jiems parodė vidurinį pirštą ir neištaręs nė žodžio uždarė balkono duris bei nuėjo į kambarį, daugiau į balkoną nebeišėjo. Apžiūrėję automobilį matė, kad įskilęs stiklas, taip pat apgadintas stogas. Po to NKA1 iškvietė policiją (1 t., b. l. 75-77).

Liudytojas LUD1 ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas LUD2 (1 t., b. l. 83-86).

Liudytojas LUD5 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gruodžio 8 d. apie 13.30 val. jis buvo kieme (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), su draugu LUD1, jo broliu LUD2, jų pussesere LUD4 ir savo tėvu NKA1, kurio jis norėjo paprašyti leisti pasiimti jam priklausantį automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems stovint prie šio automobilio ir bendraujant LUD4 pasakė, kad kažkas jai atsitrenkė į koją, pamatė, kad tai buvo bulvė. Pakėlęs galvą pamatė, kad iš šalia esančio namo ketvirto aukšto jam pažįstamas vaikinas, namo gyventojas, iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ilgų tamsių plaukų, lieso kūno sudėjimo, mėtė įvairius daiktus. Minėtas vaikinas metė pagalį, kuris atsitrenkė į automobilio „Mercedes“ stogą, ir dar kažką, galimai plytos gabaliuką, nuo kurio smūgio įskilo priekinis automobilio stiklas. Vaikinas į automobilio bei jų pusę kažką metė tris kartus. Jis vaikinui sušuko nusiraminti, o šis jiems parodė vidurinį pirštą ir neištaręs nė žodžio uždarė balkono duris bei nuėjo į kambarį, daugiau į balkoną nebeišėjo. Apžiūrėję automobilį matė, kad yra įskilęs priekinis stiklas, taip pat apgadintas stogas. Po to jo tėvas NKA1 iškvietė policiją (1 t., b. l. 88-91)

2025 m. gruodžio 8 d. NKA1 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 8 d. apie 13.50 val. prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apgadintas automobilio stogas. Dėl įvykio jam padaryta apie 1000 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 1-7).

2025 m. gruodžio 8 d. apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėtas juodos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini). Ant automobilio stogo matomos dvi apvalios žymės su įlenkimais. Taip pat už automobilio matomas rudas pagaliukas, šalia kurio guli gabalai bulvės. Apžiūros metu nieko nepaimta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 16-21).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2025 m. gruodžio 8 d. 13.35 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) gautas NKA1 pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas iš 4 aukšto mėto pagalius, plytas pro langą, pataikė į jo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino (1 t., b. l. 25-27).

2026 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo perklausyti BPC garso įrašai, kuriuose girdima, jog paskambinęs NKA1 praneša, jog į (duomenys neskelbtini) skubiai reikia pagalbos, nes kaimynas iš 4 aukšto mėto pro langą į mašinas, pataikė į jo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28-30).

2026 m. vasario 9-13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Nurodyta, kad policijos pareigūnai vyksta į įvykio vietą, perklauso BPC įrašą. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnai suranda apgadintą automobilį. Kalbamasi tarpusavyje, kad ant žemės yra matomos bulvės ir pagalys. Taip pat policijos pareigūnai apžiūri automobilio stogą, mato du įlenkimus ant stogo, kitų apgadinimų kol kas nemato. Automobilis nufotografuojamas. Vėliau ateina pranešėjas. Jis pasakoja, kad kaimynas iš ketvirto aukšto mėtė daiktus ir apgadino jo automobilį. Policijos pareigūnai kartu su pranešėju patenka į laiptinę, ieško galimo įtariamojo, kuris yra jaunas vaikinas, buto. Sutikta kaimynė pasakoja, kad ketvirtame aukšte gali gyventi jaunas vaikinas. Patekus į ketvirtą aukštą matomos dviejų butų durys. Vieno buto duris atidaro moteris, kuri pateikia kaimyno, kuris atitinka apibūdinimą, telefono numerį (1 t., b. l. 31-34).

2025 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodyta, kad tikslinant aplinkybes kartu su NKA1 nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į namo laiptinę, palikus į 4 aukštą, bendrauta su buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja, kuri nurodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena su savo motina vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino, nurodė jo telefono numerį. Moteris nurodė, kad minėtas vaikinas galėjo išmesti daiktus iš savo balkono (1 t., b. l. 38).

2025 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl el. paštu atsiųstos nuotraukos nurodyta, kad pareiškėjas NKA1 atsiuntė nuotrauką asmens, kuris mesdavo įvairius daiktus (bulves, akmenį, pagalį) pro savo buto balkoną (1 t., b. l. 49-51).

2025 m. gruodžio 12 d. UAB „AUTOEMIKA“ remonto darbų pasiūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta automobilio „Mercedes Benz 350 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų suma 1506,45 Eur (1 t., b. l. 52).

2025 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo įtariamojo nustatymo nurodyta, kad pareiškėjas NKA1 pateikė asmens nuotrauką, kuris apgadino jam priklausantį automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šią nuotrauką patalpinus į HDR gautas 0,757 proc. sutapimas su asmeniu KAL1, gim. (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėjas nurodė, kad įvykio kaltininkas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto nežino. Patikrinus policijos CDB turimus KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), duomenis, nustatyta, kad jis registruotas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 92-93).

2025 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatytas asmuo, kuriam yra pakankamas pagrindas teikti pranešimą apie įtarimą (1. Pareiškėjas pateikė įtariamojo asmens nuotrauką; 2) 2025 m. vasario 16 d. vyr. tyrėja A. N. tarnybiniu pranešimu informavo dėl nustatyto galimo įtariamojo) – KAL1, gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. sausio 27 d. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 94).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog KAL1 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje KAL1 kaltinant pagal BK 284 straipsnį tuo, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2025 m. gruodžio 8 d. apie 13.50 val., būdamas savo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buto balkone, tyčia, įžūliai elgdamasis, matant pašaliniams asmenis, mėtydamas pro balkoną į viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)-o namo, (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme stovintį automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvairius objektus – medinį pagalį, bulves ir akmenį, pataikė į automobilio „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogą, jį įlenkdamas, į priekinį stiklą, jį įskeldamas, ir į variklio dangtį, jį įlenkdamas, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino jam svetimą, nukentėjusiajam NKA1 priklausantį 1506,45 Eur vertės turtą. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, teisiamojo posėdžio metu prokuroras iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikė prašymą KAL1 kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, t. y. nurodant, kad KAL1 viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2025 m. gruodžio 8 d. apie 13.50 val., būdamas savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), buto balkone, tyčia, įžūliai elgdamasis, matant pašaliniams asmenis, mėtydamas pro balkoną į viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)-o namo kieme stovintį automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvairius objektus – medinį pagalį, bulves, pataikė į minėto automobilio stogą, jį įlenkdamas, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino jam svetimą, nukentėjusiajam NKA1 priklausantį 350 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu pagal pakeistą kaltinimą visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje metė pro savo buto balkoną bulves ir medinį pagalį į (duomenys neskelbtini)-o namo kieme stovintį nukentėjusiajam NKA1 priklausantį automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pataikė į šio automobilio stogą. Taip pat kaltinamasis pripažino, kad tokiais savo veiksmais sugadino minėtą automobilį, t. y. įlenkė jo stogą. Be paties kaltinamojo KAL1 prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y nukentėjusiojo NKA1, liudytojų LUD5, LUD4, LUD2, LUD1, kurie tiesiogiai matė nagrinėjamą įvykį, parodymai, taip pat liudytojo policijos pareigūno LUD3 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kartu KAL1 kaltę patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai: 2025 m. gruodžio 8 d. NKA1 protokole-pareiškime, policijos įvykių registro išraše, 2025 m. gruodžio 8 d. apžiūros protokole ir fotolentelėje, 2026 m. sausio 28 d., 2026 m. vasario 9-13 d. kitų objektų apžiūros protokoluose, 2025 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių, 2025 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl el. paštu atsiųstos nuotraukos, 2025 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo įtariamojo nustatymo, 2025 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodytos aplinkybės ir kita rašytinė bylos medžiaga, taip pat byloje esantys vaizdo ir garso įrašai. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam NKA1 priklausantis automobilis „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įlenktas automobilio stogas). Tai patvirtina 2025 m. gruodžio 8 d. minėto automobilio apžiūros protokolas ir fotolentelė, taip pat 2025 m. gruodžio 12 d. UAB „AUTOEMIKA“ remonto darbų pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio taip pat matyti, kad automobilio „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų kaina 350 Eur.

Taigi KAL1 viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)-o daugiabučio namo kieme sugadino svetimą, nukentėjusiajam NKA1 priklausantį turtą – automobilį (jo stogą). Konstatuotina, kad kaltinamasis tai padarė be jokios svarios priežasties. Tai, kad kaltinamojo žodžiais vidurdienį jam trukdė namo kieme kaimyno garsiai leidžiama muzika ir keliamas triukšmas, nesuteikė jokio pagrindo spręsti problemą neteisėtais būdais ir gadinti svetimą turtą. Akivaizdu, kad kaltinamasis į keliamą triukšmą galėjo ir turėjo reaguoti civilizuotai, esant reikalui, pasitelkti ir policijos pagalbą, o ne elgtis neteisėtai. Minėti KAL1 veiksmai, kuomet jis pro savo buto balkoną metė į kieme stovintį nukentėjusiojo automobilį bulves bei medinį pagalį ir taip jį apgadino, laikytini įžūliu elgesiu. Byloje taip pat nustatyta, kad tokį kaltinamojo elgesį stebėjo nukentėjusysis NKA1 ir dar keturi kartu su juo namo kieme buvę asmenys – liudytojai LUD4, LUD2, LUD1 ir LUD5, kuriems kaltinamojo elgesys buvo nepriimtinas ir juos papiktino, jie prašė kaltinamojo nutraukti tokį elgesį ir kvietė policiją. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo ne tik sugadintas svetimas turtas, bet ir nutrauktas minėtų asmenų bendravimas, poilsis, jiems teko skambinti į policiją. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad KAL1 sukėlė BK 284 straipsnyje nustatytus padarinius – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o kaltinamojo veiksmais sutrikdant viešąją tvarką taip pat buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 284 straipsnis apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-648/2020). Todėl šiuo atveju KAL1 veiksmai, kuriais buvo sugadintas nukentėjusiojo NKA1 turtas – automobilis (jo stogas), papildomai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad KAL1 pro savo buto balkoną mesdamas į viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme stovintį nukentėjusiojo automobilį medinį pagalį, bulves, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad taip pasielgė apimtas emocijų, iš nevilties, tačiau vėliau suprato, kad padarė negerai.

Taigi, nagrinėjamu atveju KAL1 veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, sudėties požymiai.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, KAL1 viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2025 m. gruodžio 8 d. apie 13.50 val., būdamas savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), buto balkone, tyčia, įžūliai elgdamasis, matant pašaliniams asmenis, mėtydamas pro balkoną į viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)-o namo kieme stovintį automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvairius objektus – medinį pagalį, bulves, pataikė į minėto automobilio stogą, jį įlenkdamas, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino jam svetimą, nukentėjusiajam NKA1 priklausantį 350 Eur vertės turtą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, KAL1 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Dėl KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju

Bylą nagrinėjant teisme 2026 m. birželio 16 d. kaltinamasis KAL1 ir nukentėjusysis NKA1 pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad KAL1 pripažįsta 2025 m. gruodžio 8 d. į nukentėjusiojo NKA1 automobilį metęs bulves ir medinį pagaliuką bei tuo apgadinęs automobilio stogą, sutinka per 3 dienas atlyginti 350 Eur žalą nukentėjusiajam, o NKA1 sutinka su tokiu žalos atlyginimu ir neturi pretenzijų, taip pat KAL1 prašo bylą nutraukti susitaikius pagal BK 38 straipsnį (1 t., b. l. 192). Baigiamųjų kalbų metu prokuroras ir kaltinamojo gynėjas taip pat prašė baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepatvirtinti minėto susitaikymo protokolo, nes kaltinamasis KAL1 ir nukentėjusysis NKA1 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šio dokumento turinys atitinka jų valią, jis yra jų abiejų pasirašytas.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

KAL1 padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, pripažino visas esmines pakeistame kaltinime nurodytas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taip pat nukentėjusysis NKA1 teisiamojo posėdžio metu patvirtino susitaikęs su kaltinamuoju.

KAL1, pasirašydamas 2026 m. birželio 16 d. susitaikymo protokolą, įsipareigojo per 3 dienas atlyginti nukentėjusiajam NKA1 350 Eur žalą. 2026 m. birželio 17 d. teisme gautas kaltinamojo gynėjo pranešimas apie įvykdytą susitaikymo sąlygą ir „SEB“ banko mokėjimo nurodymo kopija, iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2026 m. birželio 17 d. pervedė į NKA1 banko sąskaitą 350 Eur. Nukentėjusysis NKA1, pasirašydamas susitaikymo protokolą, patvirtino, kad sutinka su 350 Eur žalos atlyginimu ir dėl įvykio kaltinamajam neturi pretenzijų.

Taigi, KAL1 atsakomybę lengvina tai, kas jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino nukentėjusiajam NKA1 padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad KAL1 anksčiau neteistas, pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 126-127), taip pat per paskutinius 3 metus nėra nė karto baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 128-129). Kaltinamasis yra jauno amžiaus (šiuo metu jam 22 metai), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), taip pat studijuoja. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad KAL1 yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika laikytina atsitiktine, kaltinamasis yra dirbantis, studentas, byloje nėra jį neigiamai apibūdinančių duomenų. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo kritišką požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, apgailestavimą dėl kilusių padarinių. Atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad KAL1 ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Minėta, kad tokį procesinį sprendimą taip pat prašė priimti prokuroras baigiamųjų kalbų metu.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs KAL1 padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jam kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusysis NKA1 teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 1506,45 Eur turtinės ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 169-171) ir teismo nutartimi buvo pripažintas civiliniu ieškovu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Kaip minėta, kaltinamasis KAL1 ir nukentėjusysis NKA1 susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis, pasirašydamas susitaikymo protokolą ir perklaustas teisėjo patvirtino, kad jis sumažino civilinio ieškinio reikalavimą iki 350 Eur, kuriuos, minėta, KAL1 tinkamai atlygino, pervesdamas į nukentėjusiojo banko sąskaitą. Taigi, kaltinamajam KAL1 atlyginus byloje pareikštą civilinį ieškinį, bylos procesas dėl jo, vadovaujantis BPK 107 straipsnio nuostatomis, nutrauktinas.

VI. Kiti klausiami

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 97-98). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje priteistinų proceso išlaidų nėra. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie 1 bylos tomo viršelio prisegti 3 vokai su kompaktiniais diskais, kuriuose yra vaizdo ir garso įrašai, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti. Patvirtinti KAL1 ir nukentėjusiojo NKA1 susitaikymo protokolą. KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Bylos procesą dėl nukentėjusiojo NKA1 civilinio ieškinio nutraukti. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie 1 bylos tomo viršelio prisegtus 3 vokus su kompaktiniais diskais, kuriuose yra vaizdo ir garso įrašai, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti KAL1, kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Giedrius Purvys