Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2026 m. balandžio 22 d. nutarimu V. S. buvo nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalį 100 Eur dydžio bauda;

pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. S. paskirta galutinė 100 Eur dydžio bauda.

V. S. pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį buvo nubaustas, nes jis 2026 m. vasario 17 d., apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), transporto priemonės patikrinimo metu įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą, išsakydamas, kad jį sustabdęs policijos pareigūnas yra nusikaltėlis, melagis, jog minėtas pareigūnas yra korumpuotas, taip pat po patikrinimo V. S. pareikalavus atsisėsti į transporto priemonę, jis atsisėdo, tačiau vėliau be policijos pareigūnų leidimo išlipo iš transporto priemonės.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2026 m. birželio 18 d. nutartimi V. S. skundo netenkino ir Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2026 m. balandžio 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniame skunde V. S. atstovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutartį ir panaikinti jo atstovaujamajam paskirtą administracinę nuobaudą.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad V. S. veiksmai buvo nepagrįstai įvertinti kaip užtraukiantys teisinę atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to, kad V. S. žodžiai, kurie buvo įvertinti kaip įžeidžiantys policijos pareigūną, buvo išsakyti A. K. kaip konkrečiam pažįstamam asmeniui, su kuriuo V. S. anksčiau asmeniškai konfliktavo, o ne kaip savo tarnybines pareigas atliekančiam policijos pareigūnui. Be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnas, kuris atliko V. S. patikrinimą, taip pat jį atpažino.

Skunde nurodoma, kad V. S. nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, kurie būtų nukreipti į policijos pareigūną, jis nerodė policijos pareigūnui jokių nepadorių gestų. Teiginiai, kad tas pats policijos pareigūnas, V. S. vertinimu, anksčiau yra teikęs tikrovės neatitinkančius duomenis kitoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje V. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, negali būti vertinami kaip statutinio pareigūno garbės ar orumo įžeidimas, o tik kaip tokius teiginius išsakančio asmens nuomonė.

Apeliantas pažymi, kad tikrinant V. S. buvo nustatyta, jog jis yra blaivus. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad V. S. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog A. K. atliko automobilio apžiūrą bei V. S. blaivumo patikrinimą tam nesant jokių akivaizdžių pagrindų. Šiuo atveju nebuvo jokio teisėto pagrindo apskritai tikrinti V. S.. Tokį patikrinimą policijos pareigūnas atliko, nes žinojo, kad automobilį vairuoja asmuo, kuris yra pateikęs skundus dėl jo ankstesnių veiksmų ir pan. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad V. S. buvo provokuojamas, siekiant nustatyti ANK pažeidimus arba išprovokuoti konfliktą su jį tikrinančiu policijos pareigūnu tam, jog atsirastų pagrindas taikyti administracinę atsakomybę V. S..

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą ir V. S. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino šioje byloje užfiksuotus duomenis, skundžiama nutartis yra pagrįsta bei teisėta.

Institucijos vyriausiasis tyrėjas pritaria išvadai, kad žodžiai „nusikaltėlis“, „melagis“ ir „korumpuotas“ visuomenėje yra suprantami kaip akivaizdžiai neigiami, asmens garbę ir orumą žeminantys apibūdinimai. V. S., siekdamas kritikuoti policijos pareigūno veiksmus, galėjo pasirinkti korektiškas ir neįžeidžiančias formuluotes. Vien aplinkybė, kad pats V. S. savo pasisakymus vertina tik kaip kritiką, nepaneigia šių pasisakymų įžeidžiančio pobūdžio. Aplinkybė, kad V. S. policijos pareigūną pažinojo asmeniškai, nesudaro pagrindo vertinti jo pavartotų žodžių kitaip nei jie buvo įvertinti ir nešalina administracinės atsakomybės. Asmeninis pažinojimas ar ankstesni tarpusavio santykiai nesuteikia teisės vartoti policijos pareigūno garbę ir orumą žeminančių išsireiškimų. V. S. pavartoti žodžiai objektyviai žemina policijos pareigūno garbę ir orumą, todėl jų vartojimas buvo pagrįstai pripažintas atitinkančiu ANK 508 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius.

V. S. atstovo advokato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš 2026 m. vasario 17 d. administracinio nusižengimo protokolo, surašyto V. S., turinio matyti, kad šį procesinį dokumentą surašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. K.. Administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju V. S. jam surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo kaltinamas ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, padarymu, t. y. policijos pareigūno garbės ir orumo pažeminimu. Administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti konkretaus policijos pareigūno, kurio garbę ir orumą kaltinamas „įžeidęs“ V. S., duomenys. Vis tik tarnybiniame pranešime „Dėl V. S. skundo nagrinėjimo rezultatų“, A. K. tarnybiniame pranešime bei policijos pareigūno kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnas, kurio garbės ir orumo pažeminimu buvo kaltinamas V. S., yra tas pats pareigūnas, kuris surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Pagal ANK 508 straipsnį atsako tas, kas žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu pažemino statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą. ANK 578 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaroma fizinė, turtinė ar neturtinė žala, yra laikomas nukentėjusiuoju. Akivaizdu, kad policijos pareigūnas, į kurį buvo nukreipti veiksmai, nurodyti ANK 508 straipsnyje, yra laikytinas nukentėjusiuoju, net ir tuo atveju, kai jis pats nenurodo, jog konkrečia veika jam buvo padaryta žala. Kita vertus, policijos pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą dėl prieš jį galimai padarytų veiksmų, tokiais veiksmais tuo pačiu patvirtina, kad jis subjektyviai vertina, jog žala buvo padaryta.

ANK 576 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikšti nušalinimus. V. S. įvykių metu tiesiogiai neišsakė pozicijos, jog reiškia nušalinimą jį sustabdžiusiam ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam policijos pareigūnui. Tuo pačiu vienu metu jis nurodė, kad atsisako bendrauti su paminėtu pareigūnu, pageidauja, jog atvyktų kitas policijos pareigūnų ekipažas, kuris galėtų viską įvertinti ir surašyti objektyviai. Toks faktas, atsižvelgus ir į tai, kad tarp V. S. ir A. K. galimai yra susiklostę priešiški santykiai (V. S. iki aptariamų įvykių yra parašęs du skundus, susijusius su šiuo pareigūnu), leido ir leidžia kelti klausimą dėl A. K. nešališkumo ir galimybių priimti sprendimus vykstančioje administracinio nusižengimo teisenoje.

ANK 576 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta ir tai, kad administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese, jeigu jis tame procese yra nukentėjusysis. Kaip jau buvo minėta, A. K. susidariusioje situacijoje faktiškai yra vertintinas kaip nukentėjusysis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 12-14 pastraipose, konstatuoja, kad asmuo, kuris faktiškai yra vertintinas kaip nukentėjusysis ir kuriam jau įvykio metu reiškiamas nepasitikėjimas, neturi teisės surašyti administracinio nusižengimo protokolo, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl teisės pažeidimo, kuris nukreiptas prieš jį patį, padarymo. Teigtina, kad toks asmuo gali naudotis teisėmis, numatytomis ANK 579 straipsnio 1 dalyje, bei privalo vykdyti įstatyme numatytas nukentėjusiojo pareigas, tačiau jis neturi teisės priimti sprendimų, priskirtinų kompetentingų institucijų atstovams, nes yra suinteresuotas proceso baigtimi.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje susiklosčiusi situacija, kai A. K. pats surašė administracinio nusižengimo protokolą administracinio nusižengimo byloje, kurioje jis faktiškai yra nukentėjusysis, neatitinka administracinio nusižengimo teisenos paskirties (ANK 563 straipsnis) bei pagrindinių principų (ANK 566 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo byla šiuo atveju tiek Institucijoje, tiek pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo protokolą, kurį surašė asmuo, kuris neturėjo teisės jo surašyti, formuluoti jame kaltinimo dėl teisės pažeidimo galimai padaryto prieš jį patį.

Esant aptartoms aplinkybėms, nustatytiems pažeidimams, kurie laikytini esminiais ir kurių nebuvo galima ir nėra galimybės ištaisyti, Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2026 m. balandžio 22 d. nutarimas bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutartis yra naikintini ir administracinio nusižengimo byla perduotina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nes, nustačius anksčiau nurodytus pažeidimus, šių argumentų vertinimas yra beprasmis.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

V. S. atstovo advokato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. balandžio 22 d. nutarimą ir perduoti šią administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.