Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos U. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2026 m. balandžio 7 d. nutarimu U. L. buvo nubausta:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį 90 Eur dydžio bauda;

pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 75 Eur dydžio bauda;

pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 375 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, U. L. buvo paskirta galutinė 375 Eur dydžio bauda. Taip pat U. L. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas devyniems mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą Institucijos vyresniojo specialisto 2026 m. balandžio 7 d. nutarimo apskundimo terminą ir priimti U. L. skundą dėl minėto nutarimo.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentai

Atskirajame skunde U. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Institucijos vyresniojo specialisto 2026 m. balandžio 7 d. nutarimo paduoti.

Atskirajame skunde nurodoma, kad U. L. įstatyme numatytą Institucijos vyresniojo specialisto 2026 m. balandžio 7 d. nutarimo apskundimo terminą praleido netyčia. Tuo metu U. L. turėjo sveikatos problemų, viena augino mažametę dukrą. Be to, ji kurį laiką nesinaudojo elektroniniu paštu, todėl laiku nepastebėjo siųstų pranešimų.

U. L. nurodo, kad ji skundą pateikė iš karto po to, kai sužinojo apie jai priimtą procesinį sprendimą. Ji pažymi, kad niekada nesiekė vilkinti proceso, jeigu būtų laiku gavusi siųstus pranešimus, apskundimo termino nebūtų praleidusi.

Taip pat skunde tvirtinama, kad U. L. administracinio nusižengimo bylai reikšmingu laiku automobilio nevairavo. Automobilį vairavo kitas asmuo, kuris ir turėtų būti traukiamas atsakomybėn.

Atliepime į atskirąjį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas prašo U. L. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad U. L. buvo tinkamai informuota apie jai priimtą Institucijos vyresniojo specialisto 2026 m. balandžio 7 d. nutarimą, kuriame yra nurodyta ir jo apskundimo tvarka bei terminas. Vis tik U. L. tinkamai nepasinaudojo savo teise per ANK nustatytą terminą apskųsti paminėtą nutarimą. Procesinio sprendimo apskundimo terminas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu jis buvo praleistas dėl aplinkybių, kurios objektyviai sutrukdė asmeniui tinkamai pasinaudoti savo teisėmis. Šiuo atveju U. L. tokių aplinkybių nenurodė, todėl praleistas terminas negali būti atnaujintas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atkreipiamas dėmesys į tai, kad U. L. 2026 m. vasario 4 d. elektroninio pašto adresu, kuriuo ji be jokių abejonių naudojasi, buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data ir laikas, taip pat jai buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Taigi U. L. dar iki Institucijos vyresniojo specialisto 2026 m. balandžio 7 d. nutarimo priėmimo žinojo apie jai vykstantį procesą, kuriuo privalėjo domėtis.

III. Apygardos teismo argumentai ir išaiškinimai

U. L. atskirasis skundas netenkintinas.

ANK 623 straipsnyje yra nustatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK nėra nurodyta, kokios procesinio termino praleidimo priežastys yra pripažįstamos svarbiomis. Manytina, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios ar taip ją apriboja, kad asmuo objektyviai negali laiku pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis. Taip pat teigtina, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą, t. y. nurodomų priežasčių pobūdį, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan.

Administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Institucijos vyresniojo specialisto 2026 m. balandžio 7 d. nutarimas U. L. jos naudojamu elektroninio pašto adresu (tas pats elektroninio pašto adresas yra nurodomas kaip pareiškėjos kontaktinis ir jos pačios teikiamuose procesiniuose dokumentuose) buvo išsiųstas šio procesinio sprendimo priėmimo dieną (b. l. 15). Skundą dėl Institucijos vyresniojo specialisto 2026 m. balandžio 7 d. nutarimo pareiškėja pateikė 2026 m. birželio 2 d. Taigi nekyla jokių abejonių, kad skundas šiuo atveju buvo paduotas praleidus dvidešimties kalendorinių dienų terminą (procesinis terminas buvo praleistas daugiau nei trisdešimt dienų), per kurį galima skųsti ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Prašyme atnaujinti praleistą procesinį terminą, teiktame Vilniaus miesto apylinkės teismui, U. L. nurodė, jog šį terminą ji praleido, nes labai dažnai keičia mobiliojo ryšio telefonus, todėl galimai netyčia ištrynė jai siųstą informaciją (b. l. 2). Atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutarties pareiškėja jau nurodo, kad įstatyme numatytą procesinį terminą ji praleido, nes turėjo sveikatos problemų, viena augina mažametį vaiką, kurį laiką nesinaudojo elektroniniu paštu. Akivaizdu, kad pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių ji praleido procesinį terminą, šiek tiek skiriasi, t. y. anksčiau ji teigė, kad galėjo nepastebėti elektroninio pašto dėžutėje gauto procesinio dokumento, nes jį netyčia ištrynė, o šiuo metu ji tvirtina, jog gauto dokumento nepastebėjo, taip pat ji nurodo dvi papildomas priežastis, dėl kurių negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teisėmis. Apygardos teismas konstatuoja, kad nei prašyme Vilniaus miesto apylinkės teismui, nei atskirajame skunde pareiškėjos nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip svarbių, leidžiančių atnaujinti praleistą procesinį terminą.

Aplinkybės, kad U. L. galėjo netyčia ištrinti elektroniniu paštu jai siųstą dokumentą ar jo paprasčiausiai nepastebėti, nes retai tikrinosi pašto dėžutę, nevertintinos kaip tokios, kurios objektyviai galėjo sutrukdyti pareiškėjai laiku pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis. Abi paminėtos aplinkybės leidžia tik teigti, kad pareiškėja elgėsi nerūpestingai bei neatidžiai. Čia būtina pastebėti ir tai, kad į U. L. elektroninį paštą 2026 m. vasario 4 d. buvo išsiųstas tiek administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data bei laikas, paaiškintos proceso dalyvio teisės, tiek pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriame buvo nurodytos asmens, kuriam yra skirtas šis pranešimas, teisės, galimi elgesio variantai. Taigi U. L. dar iki Institucijos vyresniojo specialisto 2026 m. balandžio 7 d. nutarimo priėmimo turėjo žinoti, kad jai vyksta administracinio nusižengimo teisena, ji turėjo objektyvią galimybę domėtis vykstančiu procesu. Tvirtinti, kad U. L. skirti dokumentai buvo išsiųsti ne laiku, nėra jokio pagrindo.

Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja ir tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius procesinių sprendimų apskundimo terminus, tuo pačiu nustatė ir prezumpciją, jog tokie terminai atitinka protingumo principo reikalavimus, t. y. atsakingas bei rūpestingas asmuo, kuris siekia apginti galimai pažeistas teises, paprastai (net ir atsiradus įvairaus pobūdžio nenumatytoms gyvenimiškoms aplinkybėms (tokių šiuo atveju nėra nustatyta)) turi objektyvias galimybes per tokį terminą pateikti skundą. Šiuo atveju, įvertinus skundo dėl Institucijos vyresniojo specialisto 2026 m. balandžio 7 d. nutarimo apimtį bei turinį (šį skundą sudaro trys sakiniai, tokio turinio skundo surašymui nėra būtinos nei teisinės žinios, nei didesnės laiko sąnaudos (skunde nurodoma, kad pareiškėja nevairavo automobilio, jį vairavo kitas asmuo, taip pat nurodoma, jog informaciją apie procesą pareiškėja pageidauja gauti elektroniniu paštu)), darytina išvada, kad U. L., net ir atsižvelgus į tai, jog ji viena rūpinosi mažamečiu vaiku, turėjo objektyvias galimybes pateikti skundą nepraleisdama įstatyme nustatyto termino.

U. L. nurodyta aplinkybė, kad ji turėjo sveikatos problemų, hipotetiškai galėtų būti vertinama kaip sutrukdžiusi laiku pateikti skundą. Vis tik šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ji iš tikrųjų turėjo kokių nors sveikatos problemų, kurios būtų galėjusios objektyviai sutrukdyti pasinaudoti savo teisėmis. Pareiškėja nenurodė nei to, kokio pobūdžio buvo sveikatos problemos, nei laikotarpio, kuomet ji turėjo sveikatos problemų ir pan.

Apygardos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl kokių nors svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms nutarimo apskundimo terminas negali būti atnaujintas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.