- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-07
- Bylos Nr.
- eII-608-961/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00484-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.11.8.2Kiti klausimai, susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Anželikai Junevičiūtei, Dominykai Švedkovai, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui APA1, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6475-2026 (ROIK 26295152016).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bylos esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6475-2026 (ROIK 26295152016) APA1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 423 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2026 m. sausio 23 d. 16.22 val. Vilniaus miesto sav., Vilnius, Tapelių g., vairuodamas automobilį AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu NISSAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono ir su juo susidūrė. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14, 119, 126, 222 punktų nuostatas. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą APA1 paskirta 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 17 mėnesių; už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą – 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams, transporto priemonės „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 540 Eur konfiskavimas; už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą – 430 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nustatyta galutinė nuobauda – 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams, transporto priemonės „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 540 Eur konfiskavimas.
Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Dėl šio nutarimo APA1 pateikė skundą, kuriame nurodo, kad labai gailisi dėl padarytų administracinių nusižengimų, žalą nukentėjusiajam atlygino. Nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimu. Ši suma jam yra per didelė. Prašo paskirti mažesnę sumą. Prašo atsižvelgti, kad paskutinis jo padarytas nusižengimas buvo 2024 m. spalį. Nuo jo iki įvykio praėjo daugiau nei metai. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas pareiškėjo skundas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ar teisiniais argumentais. Skunde iš esmės prašoma tik sušvelninti paskirtą nuobaudą, remiantis subjektyviais teiginiais apie jos dydį ir finansinę naštą, tačiau nepateikiama jokių duomenų, paneigiančių nutarimo teisėtumą ar pagrįstumą. Pareiškėjas pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus, neginčija faktinių aplinkybių ir savo kaltės, todėl ginčo dėl pažeidimo fakto nėra. Institucijos nutarimas priimtas laikantis ANK reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai įvertinus bylos medžiagą. Nustatyta, kad pareiškėjas sukėlė eismo įvykį nesilaikydamas saugaus atstumo, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Šios aplinkybės tinkamai kvalifikuotos, o pareiškėjo kaltė pagrįsta administracinio nusižengimo protokolu, vaizdine medžiaga ir kitais byloje esančiais duomenimis. Paskirtos nuobaudos atitinka ANK sankcijų ribas. Transporto priemonės konfiskavimas (ar jo vertės išieškojimas) yra numatytas įstatyme ir taikytas pagrįstai. Nuobauda parinkta įvertinus pažeidimų pavojingumą, jų pobūdį ir sistemingumą. Pažymi, kad pareiškėjas administracinius nusižengimus darė pakartotinai, neturėdamas teisės vairuoti, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo sąmoningą teisės aktų nepaisymą. Pareiškėjo argumentai dėl gailėjimosi, žalos atlyginimo ir praėjusio laiko nuo ankstesnių pažeidimų buvo įvertinti skiriant nuobaudą (nustatyta lengvinanti aplinkybė), tačiau jie nesudaro pagrindo ją švelninti. Nutarime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas per pastaruosius metus ne kartą buvo baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, kurių nevykdo, todėl švelnesnė nuobauda neatitiktų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundas yra nepagrįstas, formalus ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą. Prašo skundą atmesti ir ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu APA1 skundą palaikė ir paaiškino, kad jis nesutinka su taikomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Iš jo reikalaujama sumokėti suma yra neadekvati. Jis jau ir taip moka po 250-300 Eur per mėnesį už visas skolas. Su tokiomis skolomis jis niekad nebegalės susigrąžinti teisės vairuoti transporto priemones, o dar jam teisių atėmimą vis perkelia ir perkelia į priekį. Yra šeima, jis gyvena už (duomenys neskelbtini). Jis neturi galimybės sumokėti tokių didelių pinigų. Pripažįsta, kad važiuodamas susidūrė su kitu automobiliu, praleisdamas žmones vingiuose užsuko už medžių ir jį traktavo kaip pabėgusį iš įvykio vietos, nors jis realiai stovėjo ir pats per Facebook grupes ieškojo kito eismo įvykio dalyvio. Jis pats susirado nukentėjusįjį, o ne šis jį. Supranta, kad turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje. Vairavo mašiną, nes tuo metu labai reikėjo į polikliniką. Į autobusą nespėjo ir teko važiuoti automobiliu. Labai gailisi, nesitikėjo avarijos. Dabar mašiną atidavė žmonai ir pats į darbą 42 kilometrus važinėja autobusu. Nutarime rašo, kad jis nemokus, bet jis moka savo skolas, gali pateikti išklotines. Dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos 1200 Eur, antstoliams atskaičiavus skolas, jam lieka 980-990 Eur. Teisė vairuoti buvo atimta iki 2025 m. gruodžio 29 d., tačiau Regitra laukia šios bylos duomenų ir perskaičiuos terminą. Jis jau buvo užsirašęs teisių perlaikymui, bet dabar vėl teisių atėmimas automatiškai persikels. Pasibaigus naujam atėmimo laikotarpiui norės išsilaikyti iš naujo teises, bet jis neįsivaizduoja, iš kur gauti tokią sumą susimokėti baudoms. Automobilis priklauso jam, bet antstoliai yra uždėję jo areštą, todėl iš jo konfiskavo ne automobilį, o jo vertę. Sutinka, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Šį kartą jis tikrai buvo blaivus, tiesiog skubėjo į polikliniką. Jis pusantrų metų nebedarė jokių pažeidimų. Pasimokė, nebenori kartoti pažeidimų, nori turėti realią galimybę viską susimokėti, išsilaikyti teises ir važinėti normaliai. Šiuo metu nevairuoja ir neketina vairuoti, kol pasibaigs teisių atėmimas. Bendrai antstolių išieškoma suma šiai dienai yra 33 000 Eur. Pardavinės mašiną, kad greičiau sumokėtų skolas. Po įvykio pats susirado nukentėjusįjį, sumokėjo jam žalą. Padaryto nusižengimo neginčija. Sudarė santuoką. Laukia šeimos pagausėjimo. Prašo sumažinti visas nuobaudas, jei įmanoma. Tiek administracinio poveikio priemones, tiek baudą. Tikrai gailisi dėl nusižengimų. Nori greičiau išsimokėti senas skolas. Nori normaliai gyventi. Dėl šios situacijos net neturėjo povestuvinių atostogų, nėra joms pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 423 straipsnio 1 dalis numato, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimties eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų.
Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 424 straipsnio 5 dalis numato, kad šio straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Už šį nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, o 8 dalis – kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
ANK 426 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už šį nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų.
APA1 nei teikdamas skundą, nei teisminio skundo nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo jokių faktinių aplinkybių, sudarančių jam pareikšto administracinio kaltinimo turinį, t. y. kad jis 2026 m. sausio 23 d. 16.22 val. Vilniaus miesto sav., Vilnius, Tapelių g., vairavo automobilį AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu NISSAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono ir su juo susidūrė. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta. Šias aplinkybes visiškai patvirtina byloje surinkti įrodymai: A. D. pranešimas policijai bei duoti parodymai, kad 2026 m. sausio 23 d. 16.22 val. Vilniaus miesto sav., Vilnius, Tapelių g. prasilenkiant su kelio viduriu važiavusios juodos spalvos AUDI, ši nudaužė A. D. vairuojamo automobilio Nissan vairuotojo pusės veidrodėlį ir pasišalino. Apie tą patį eismo įvykį policijai pranešė ir liudininkė V. L., nurodydama, kad matė, kaip automobilis AUDI atsitrenkė į kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Nusižengimą tyrusiai institucijai buvo pateiktos apgadinto automobilio Nissan nuotraukos bei vaizdo įrašas su bylai aktualiu laiku APA1 vairuota transporto priemone, patvirtinantis, kad važiuodamas jis nepaliko pakankamo atstumo iš šono priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nukentėjusysis A. D. eismo įvykiu padarytą turtinę žalą įvertino 200 Eur. Byloje taip pat nėra ginčo, kad APA1 neturi teisės vairuoti transporto priemones mažiausiai nuo 2021 metų.
Atitinkamai APA1 pažeidė KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, KET 119 straipsnio nuostatą, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, KET 126 punkto nuostatą, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, bei KET 220 punkto reikalavimus, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais.
Ginčijamame nutarime nepagrįstai nurodyta nuoroda į pažeistą KET 222 punktą, numatantį, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nukentėjusysis A. D. akivaizdžiai eismo įvykio vietoje buvo, pareiškėjui tereikėjo sustoti ir su juo kontaktuoti, atliekant KET 220 numatytas pareigas. Tai, kad jis vėliau pats ieškojo nukentėjusiojo per socialinius tinklus, nešalina jo atsakomybės. Ši aplinkybė gali būti vertinama pareiškėjo naudai tik skiriant nuobaudą. Teismas tikslina nuorodą į pažeistą KET punktą, konstatuodamas, kad buvo pažeisti ne KET 222 ppunkto, o KET 220 punkto reikalavimai. Pareiškėjo veikos kvalifikacijos tai nekeičia.
APA1 veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį. Taip pat iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad APA1 nuo 2021 m. iki 2024 m. net dvylika kartų baustas pagal ANK 424 straipsnį, tad jo veika pagrįstai papildomai buvo kvalifikuota ir pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.
Iš esmės šioje byloje yra kilęs ginčas tik dėl APA1 skirtos nuobaudos ir administracinių poveikių priemonių individualizavimo. Skunde APA1 prašė tik sumažinti iš jo konfiskuojamą sumą, teisminio nagrinėjimo metu patikslino, kad norėtų, jog jam būtų sumažinta ir bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, motyvuodamas, kad sukūrė šeimą, nori dirbti, rūpintis šeima, pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui ją susigrąžinti įstatymo numatyta tvarka, tačiau tam turi būti sumokėtos visos baudos. Jis ir taip turi finansinių prievolių už sumą, viršijančią 30 000 Eur, ją išieško antstoliai, papildomos bauda ir konfiskuotina suma taptų jam nebepakeliama turtine našta.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones.
Ginčijamu nutarimu APA1 konstatavus vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (atlygino turtinę žalą), ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda ir vidurkiui artima administracinio poveikio priemonė (430 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 10 mėnesių), už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą – sankcijos vidurkio nesiekianti bauda ir administracinio poveikio priemonė (1000 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 17 mėnesių), tuo metu už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą skirta maksimali sankcijoje numatyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė (1000 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams), būtent šis nubaudimas ir lėmė galutinę (subendrintą) nuobaudą. Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, neturi pagrindo nesutikti su jam paskirtomis baudomis ir pritaikytu specialiosios teisės atėmimo terminu. Kaip minėta, nepaisant to, kad nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą jam vis tiek buvo paskirta maksimali įmanoma nuobauda. Toks sprendimas buvo pagrįstas, atsižvelgiant, kad už šios rūšies nusižengimus per penkerių metų laikotarpį APA1 yra traukiamas tryliktą kartą. Nuo 2021 m. iki 2024 m. jis net dvylika kartų buvo baustas už ANK 424 straipsnio 2, 3, 5 ir net 6 dalyje numatytus nusižengimus, vien per 2024 m. metus padarė devynis šios rūšies nusižengimus, paskutinį kartą vairavo ne tik neturėdamas tokios teisės, bet ir neblaivus (ROIK 24258733898), atsižvelgiant į šios rūšies nusižengimų sistemingumą, nuosekliai demonstruojamą lengvabūdišką požiūrį į draudimą vairuoti motorines transporto priemones neturint tokios teisės ar ją praradus, pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikyta maksimali sankcija, ir teismas neįžvelgia pagrindo mažinti baudą ar specialiosios teisės atėmimo terminą. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina nubaudimo sąlyga, kadangi išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti ir jo nevaržanti nuobauda neatliktų prevencinės paskirties ir nepasiektų jai keliamų tikslų.
ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą galima skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tai yra alternatyvi poveikio priemonė, įstatymas konkrečių kriterijų jos taikymui nenumato. Skiriant šią poveikio priemonę paprastai vadovaujamasi ANK 22 ir 32 straipsnių, 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtas pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes, kurių teismas nebekartoja, teisėtai ir pagrįstai buvo nutarta taikyti ir kitą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Nors vairuota transporto priemonė oficialiai priklauso pareiškėjui, atsižvelgiant, kad ji antstolių ir taip dėl įsiskolinimų yra areštuota ir dėl to negalima jos konfiskuoti fiziškai, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai buvo nutarta konfiskuoti vairuotos transporto priemonės vertę. Vienintelis iš tiesų ginčytinas klausimas šioje byloje – konfiskuotinos sumos proporcingumo klausimas. VšĮ Emprekis duomenimis, analogiškos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 7540 Eur. Vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pati savaime ši suma nėra neproporcinga padarytam pažeidimui, tačiau administracinio poveikio priemonės taikymui reikšmės turi ne tik padaryto nusižengimo pavojingumas.
Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tuo metu ANK 32 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.
APA1 pateikė teismui duomenis, kad šiai dienai jis turi sumokėti 9 516,83 Eur sumą siekiančias administracines baudas, o visos jo finansinės prievolės siekia 33 692,14 Eur, dėl kurių jam yra leidžiama per mėnesį laisvai disponuoti ne didesne nei 348,57 Eur suma sąskaitoje. Likusias jo gaunamas lėšas nuskaičiuoja antstoliai vykdydami priverstinį įsiskolinimų išieškojimą. APA1 nurodė, kad jis nevengia savo finansinių prievolių, pagal išgales jas moka, teikė algalapius, patvirtinančius, kad iš jo atlyginimo antstolių yra nuskaičiuojami įsiskolinimai. Atitinkamai baudos pagal jo galimybes yra mokamos. Prašė atsižvelgti, kad pritaikius pilną transporto priemonės vertės išieškojimą, jo finansinių prievolių valstybei suma drastiškai išaugtų ir jis nebepajėgtų atsiskaityti, būtų galutinai finansiškai sužlugdytas.
APA1 nurodė, kad neneigia, jog praeityje elgėsi itin neatsakingai, tačiau dabar jo padėtis pasikeitė iš esmės, jis sukūrė šeimą, žmona laukiasi, jis pergalvojo savo prioritetus, subrendo, praktiškai metus laiko nebedarė jokių naujų pažeidimų, tikėdamasis susimokėti baudas ir suėjus numatytam laikui susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Teismas linkęs patikėti pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, nuoširdžia atgaila ir ketinimu susitvarkyti savo gyvenimą, ateityje laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Ginčijamą nutarimą priėmusi institucija neturėjo duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį, atitinkamai ir faktinio pagrindo svarstyti konfiskuotinos sumos mažinimo klausimo, bet teismui šie duomenys yra pateikti ir tai keičia situaciją.
ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje įtvirtinta, jog taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Tokių pačių principų turi būti laikomasi ir administracinių nusižengimų teisenoje. Sutiktina, kad administracinio poveikio priemonės turi atlikti tiek drausminę, tiek prevencinę funkciją, vis tik, būtina paisyti ir proporcingumo bei protingumo principo, juolab taikant administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.
Nors pareiškėjo turimų finansinių prievolių suma yra jo paties elgesio ir sprendimų rezultatas, tačiau matyti, kad sukūręs šeimą jis stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, dirbti, dengti įsiskolinimus, mokėti baudas. APA1 turtinė padėtis tikrai sunki, papildoma finansinė prievolė, daugiau nei septynis kartus viršijanti pačią baudą bei ženkliai padidinsianti bendrą finansinių prievolių sumą, iš tiesų taptų jam nepakeliama finansine našta, atimančia motyvaciją stengtis atsiskaityti su valstybe, siekti išlaikyti teigiamus gyvenimo pokyčius, koreguoti savo elgesį, nuostatas ir gyvenimo būdą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo nuoširdų gailestį, jo šeiminę ir finansinę padėtį, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti pakaks iki 1500 Eur sumažintos konfiskuotinos sumos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo APA1 skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2026 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6475-2026 (ROIK 26295152016) pakeisti, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, paskirtą administracinio poveikio priemonę, konfiskuotino turto (automobilio) dalies vertės išieškojimą valstybės naudai sumažinti iki 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų). Likusioje dalyje ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.