Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „LIDOSTATA“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas PRS1 (toliau – pareiškėjas) prašo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „LIDOSTATA“ (toliau ir – atsakovė). Pareiškėjas nurodė, jog yra buvęs atsakovės darbuotojas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-15986/2025 nusprendė išieškoti iš atsakovės pareiškėjo naudai 559,30 Eur darbo užmokesčio už 2024 m. gruodžio mėn., 2 923,19 Eur išmokų už 2025 m. sausio mėn. bei 7 187,25 Eur netesybų. Atsakovė nurodyto sprendimo neįvykdė ir liko skolinga pareiškėjui 10 669,74 Eur. Be įsipareigojimo pareiškėjui, atsakovė dar turi: 768,86 Eur mokestinę nepriemoką VMI; 2 023,65 Eur įsiskolinimą SODRAI; turto areštą (18 207,68 Eur). Atsakovė neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, neturi darbuotojų. Atsakovė laiku negali vykdyti savo turtinių prievolių, todėl atitinka juridinio asmens nemokumo būseną. Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad atsakovei būtų keliama ar yra iškelta restruktūrizavimo byla. Toliau teismas vertina, ar atsakovė yra nemoki.

Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būklė, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, tai yra juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2023 m. vasario 27 d. Atsakovės vadovas nuo 2023 m. vasario 24 d. (įgaliojimų pradžios data) yra AAT1.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, todėl apie atsakovės (ne)mokumą sprendžiama iš byloje esančių ir viešųjų registrų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovės skola pareiškėjui sudaro ne mažesnę kaip 10 669,74 Eur sumą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-15986/2025 nusprendė išieškoti iš atsakovės pareiškėjo naudai 559,30 Eur darbo užmokesčio už 2024 m. gruodžio mėn., 2 923,19 Eur išmokų už 2025 m. sausio mėn. bei 7 187,25 Eur netesybų. Atsakovė sprendimo neįvykdė ir yra skolinga pareiškėjui 10 669,74 Eur.

Iš viešųjų SODRA duomenų nustatyta, jog atsakovė neturi apdraustųjų asmenų, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 2 058,86 Eur.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog atsakovė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto.

Turto arešto aktų registro duomenimis atsakovės neidentifikuotam turtui ir turtinėms teisėms yra taikomi areštai.

Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, jog atsakovės įsipareigojimai kreditoriams pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu sudaro ne mažesnę nei 48 168,03 Eur sumą (10 669,74 Eur skola pareiškėjui + 35 439,43 Eur kitų kreditorių naudai pagal antstolių informacinės sistemos duomenis išieškoma suma + 2 058,86 Eur įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pagal viešus SODROS duomenis).

Teismas neturi duomenų apie atsakovės debitorius.

Atsakovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų neteikia nuo 2025 metų. Paskutiniai duomenys apima 2023 m. laikotarpį. 2023 metų pabaigoje atsakovės turėtas turtas sudarė 27 827 Eur ir visas šis turtas balanse apskaitytas kaip trumpalaikis turtas: 1 333 Eur atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai, 24 925 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 1 569 Eur pinigai. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20 444 Eur (trumpalaikiai įsipareigojimai).

Formaliai įvertinus 2023 m. atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, atsakovę galima būtų laikyti mokia (balanse nurodyti įsipareigojimai (20 444 Eur) neviršijo turėto turto vertės (27 827 Eur), tačiau šie duomenys nėra aktualūs, kadangi šiuo metu situacija gali būti / yra pasikeitusi. Byloje nustatyta, jog šiuo metu atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 48 168,03 Eur sumą. Be to, beveik visą atsakovės 2023 metų balanse nurodytą trumpalaikį turtą, tai yra 24 925 Eur iš 27 827 Eur, sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).

Pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia įmonės turimiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė ilgą laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais.

Vertinant atsakovės nemokumą gebėjimo padengti skolinius įsipareigojimus aspektu, matyti, kad atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimus kreditoriams nėra laikinas. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, jog priverstiniai išieškojimai iš atsakovės turto yra vykdomi nuo 2025 metų. Byloje nustatyta, jog šiuo metu atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 48 168,03 Eur sumą. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių. Byloje esančių duomenų lyginamoji analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovės negalėjimą laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Teismas neturi jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė realiai vykdo ūkinę veiklą, gauna konkrečias pajamas, vykdo sutartis, turi papildomus veiklos finansavimo šaltinius ir pan. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė siekia išlikti aktyviu rinkos dalyviu ir realiai vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Aplinkybės, kad atsakovė neturi darbuotojų, neteikia Juridinių asmenų registrui aktualios metinės finansinės atskaitomybės, leidžia teigti, jog atsakovė veiklos nevykdo. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, tai yra, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas), yra laikinas, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsisakymas iškelti bankroto bylą pažeistų atsakovės kreditorių interesus, nes atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams tik didėtų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei keliama bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, kartu paskiriamas nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 3, 7 dalys). Nemokumo administratorių atrankos kompiuterine programa atrinktas administratorius Vaidas Verenius (sąrašo Nr. N-FA0177), kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, teismas neturi, todėl atsakovės administratoriumi skiriamas Vaidas Verenius.

Pagal JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismo nutartyje iškelti bankroto bylą papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ pakeistas 2020 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1125 ir išdėstytas nauja redakcija numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius. Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžių lentelėje nurodyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimaliuosius mėnesinius atlyginimus (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje MMA yra 1 153 Eur, todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nemokumo administratoriui nustatytinas bazinis 5 765 Eur (5 MMA, t. y. 5 x 1 153 Eur) atlygis už bankroto proceso administravimą. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Atsakovės valdymo organams nustatomas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui atsakovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus atsakovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su atsakovės veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 25 – 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti atsakovei mažajai bendrijai „LIDOSTATA“, juridinio asmens 306260100, registruotos buveinės adresas Eduardo Andrė g. 14-5, Vilnius, nemokumo (bankroto) bylą.

Paskirti mažosios bendrijos „LIDOSTATA“ nemokumo administratoriumi Vaidą Verenių, asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-FA0177, adresas Erfurto g. 30, Vilnius, tel. +370 656 07170,el. p. vaidas.verenius@gmail.com.

Nustatyti nemokumo administratoriui 5 765 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Pavesti administratoriui ne vėliau kaip per 30 dienų po termino pabaigos pateikti teismui tvirtinti kreditorių sąrašą, pateikiant savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.

Priimtą nutartį išsiųsti pareiškėjui, atsakovei mažajai bendrijai „LIDOSTATA“ bei jos vadovui, paskirtam nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Garantinio fondo administratorei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš mažosios bendrijos „LIDOSTATA“ turto (antstolis Arminas Naujokaitis).

Nutarties dalis dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą paskyrimo neskundžiama, likusi nutarties dalis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.