Vilniaus apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. liepos 30 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 ir atsakovės ATS1 priešieškinį ieškovui IES1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. I. Ginčo esmė

Atsakovė ATS1 (toliau – atsakovė) pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės, uždraudžiant atsakovui lankytis atsakovės ir nepilnamečio vaiko J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė šiais pagrindiniais argumentais: ieškovas atvyksta į namus, kur gyvena atsakovė su nepilnamečiu vaiku, kelia konfliktus, psichologiškai smurtauja prieš atsakovę nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Ieškovui buvo išduoti apsaugos nuo smurto aplinkoje orderiai. Atsakovas nuolat baugina atsakovę, jo veiksmai sudaro realią smurto grėsmę.

Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovės ATS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje įpareigoti ieškovą IES1 gyventi skyrium nuo atsakovės ATS1 uždraudžiant jam lankytis atsakovės ATS1 ir nepilnamečio vaiko J.S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui IES1 teismas išaiškino, kad pažeidus draudimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, atsakovė turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas leido vykdyti skubiai Skundžiama nutartis iš esmės grindžiama šiais motyvais: Teismas nustatė, kad ginčo namas, kuriame šiuo metu gyvena atsakovė su vaikais, priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas gyvena jam priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) įrengtoje sodyboje. Ieškovas nuolat baugina atsakovę keldamas konfliktus, gadina ir laužo daiktus. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovo atžvilgiu 2025 m. rugsėjo 22 d. ir 2025 m. gruodžio 8 d. išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas konfliktuoja nepilnamečio sūnaus J. akivaizdoje. Teismas, įvertinęs atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes bei siekdamas apsaugoti atsakovės bei jos nepilnamečio vaiko interesus, nusprendė, jog egzistuoja pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės, uždraudžiant jam lankytis atsakovės ir nepilnamečio vaiko J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovas IES1 atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad:

atsakovės prašyta ir teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė šeimos santykių bylose yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams.

Atsakovė jau ilgą laiką yra pakeitusi abiem šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), spynas. Atsakovė nepateikė ieškovui raktų nuo šių spynų, o jam ne kartą prašant tą padaryti, ji atsisakė tokius ieškovo prašymus tenkinti. Gyvenamajame name yra daug asmeninių ieškovo daiktų, taip pat ir daug daiktų, kurie priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Jokiais iš minėtų daiktų ieškovas negali naudotis. Ieškovas gyvena mažame kilnojamame namelyje su minimaliais patogumais, tuo tarpu atsakovė gyvena viena su nepilnamečiu vaiku gyvenamajame name.

Ieškovas atkreipia dėmesį, kad dėl prasidėjusio skyrybų proceso šalių santykiai yra įtempti, tačiau tai savaime neįrodo atsakovės prašymo pagrįstumo ir aplinkybių, kad dėl ieškovo veiksmų ar elgesio atsakovei ir šalių nepilnamečiam vaikui, jiems esant viename name, kiltų reali grėsmė turtiniams ar asmeniniams vaiko ar atsakovės interesams.

Ieškovas pageidavo ir pageidauja netrukdomas naudotis tuo turtu, kuriuo netrukdoma naudojasi ir atsakovė. Jis nenori nei konfliktinių situacijų, nei nesusipratimų – tik turėti galimybę nebūti diskriminuojamas ir neturėti ribojimų savo nuosavybės teisės atžvilgiu. Tačiau iš atsakovės elgesio matyti, kad jai toks variantas nėra tinkamas ir ji nori iš esmės viena naudotis gyvenamuoju namu bei jame esančiais daiktais.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė 2026 m. sausio 5 d. rašė ieškovui el. laišką, kuriame labai drąsiai reiškė savo mintis, o tai rodo, kad atsakovė nesibaimina ieškovo, jo reakcijos, elgesio.

Paskutinį kartą, niekaip negaudamas iš atsakovės rakto, ieškovas atsidarė neužrakintas lauko duris į katilinę, o norėdamas patekti į gyvenamojo namo vidų, pastūmė vidines duris į katilinę ir jos skilo (nes yra pagamintos iš nepatvarios medžiagos).

Ieškovo atžvilgiu nepradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Ieškovo manymu, atsakovė neįrodė jos prašytų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, be to, kaip minėta, tokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtinais atvejais, o šis atvejis toks nėra. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo nutartis naikintina, o atsakovės prašymas atmestinas.

Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

Ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2024 metų balandžio mėnesio. Atsakovė su vaikais (vienas iš jų yra nepilnametis) gyvena šeimos name adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas dalį laiko gyveno užsienyje, šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą ir gyvena jam priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) įrengtoje sodyboje. Namas, (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena atsakovė su vaikais, priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybė teise, tačiau kol baigsis skyrybų procesas atsakovė su ieškovu buvo žodžiu susitarę gyventi atskirai.

Ieškovė paaiškina, kad spynai sugedus, ji buvo remontuojama, ko pasėkoje raktai buvo pakeisti. Tuo metu ieškovas gyveno užsienyje ir jis nebuvo išreiškęs jokio poreikio turėti raktus nuo minėto turto. Ieškovui grįžus gyventi į Lietuvą, jis turėjo visas galimybes patekti į gyvenamąjį namą, nes raktus turi abu šalių vaikai. Ieškovas ne kartą yra pasinaudojęs minėta galimybe, nes retkarčiais parveža nepilnametį vaiką į gyvenamąjį namą po pamokų ar kitų užsiėmimų. Pažymi tai, kad ieškovas iš gyvenamojo namo yra išvežęs nemažai bendro vertingo šalių turto – garso kolonėles, įrankius ir panašiai. Svarbu tai, kad šalys nėra pasidalinę bendro kilnojamojo turto, todėl atsakovei pradėjus reikšti nuogąstavimus, kad ieškovas neturi teisės išsivežti tokio turto, tai sukėlė ieškovo pyktį.

Atsakovė pabrėžia, kad ieškovas šiuo metu gyvena sodyboje, kurią šalys kartu įsirengė santuokos metu. Sodyba yra puikiai pritaikyta gyventi tiek žiemą, tiek vasarą, yra visos komunikacijos ir patogumai (skalbimo mašina, televizorius, šaldytuvas, dušas, tualetas). Atsakovė ir ieškovas su sūnumi patys nemažą laiko tarpą gyveno šioje sodyboje. Atsakovė pati buvo siūliusi ieškovui kaip alternatyvą su sūnumi gyventi minėtoje sodyboje, o gyvenamąjį namą užleisti ieškovui, taip išvengiant konfliktų ir buvimo po vienu stogu, tačiau ieškovas atsisakė.

Ieškovas nurodo, kad gyvenamajame name yra daug asmeninių ieškovo daiktų. Tai yra netiesa, jokių asmeninių ieškovo daiktų gyvenamajame name nėra jau dvejus metus.

Atsakovė teigia, kad elektroninio laiško rašymas atvirkščiai patvirtina, kad atsakovė vengia tiesioginio bendravimo būtent dėl ieškovo pastovaus priešiško, nepagarbaus ir konfliktiško elgesio atsakovės atžvilgiu. Ieškovo atskirame skunde cituojamos atsakovės žinutės tik patvirtina, kad atsakovė ragina ieškovą tartis gražiuoju dėl skyrybų proceso, rasti bendrą sprendimą.

Atskirajame skunde ieškovas neigia išlaužęs gyvenamojo namo duris, pasak jo, jis „pastūmė vidines duris į katilinę ir jos skilo (nes yra pagamintos iš nepatvarios medžiagos).“ Atsakovė su prašymu yra pateikusi sulaužytų durų fotonuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti, kad durys yra patvarios ir neabejotinai neskilo, matyti, kad joms buvo smogta ne vieną kartą kumščiais, jos buvo laužtos. Šias aplinkybes atsakovei patvirtino atvykę policijos pareigūnai, kurie ir siūlė rašyti pareiškimą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau ieškovė, matydama kaip dėl tokio tėvo elgesio pergyvena šalių nepilnametis vaikas ir nenorėdama dar labiau menkinti tėvo autoriteto vaiko akyse, atsisakė rašyti pareiškimą.

Atsakovės pagrindinis tikslas yra nepilnamečiam vaikui sukurti saugią aplinką, o tokie ieškovo keliami konfliktai, jos terorizavimas, turto gadinimas ne tik atsakovei, bet ir vaikui ženkliai trikdo ramybę ir kelia nuolatinę įtampą bei baimės jausmą. Ieškovo veiksmų visuma atsakovei sukelia realią tiek psichologinio, tiek fizinio smurto grėsmę, todėl manytina, kad atsakovė pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas atskiruoju skundu skundžia Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį, kuria atsakovės ATS1 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas ir nutarta iki įsiteisės teismo sprendimas byloje įpareigoti ieškovą IES1 gyventi skyrium nuo atsakovės ATS1, uždraudžiant jam lankytis atsakovės ATS1 ir nepilnamečio vaiko J.S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2026 m. gegužės 25 d. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo ginčas byloje išspręstas iš esmės, 2026 m. sausio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo paduotas apeliacinis skundas, likusi teismo sprendimo dalis, įsiteisėjo iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose gali būti taikomos tik iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus pirmos instancijos teismo sprendimo daliai, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir/ar panaikinimo tapo neaktualus, nes laikinosios apsaugos priemonės savo paskirtimi yra skirtos tik laikinai sureguliuoti šalių teisinius santykius iki ginčo išsprendimo iš esmės. Ginčą išsprendus ir atitinkamai sprendimo daliai įsiteisėjus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas teisiškai negalimas ir netenka savo prasmės.

Esant šioms aplinkybėms, ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebeturi teisinės reikšmės, todėl darytina išvada, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra išnykęs apelianto teisinis suinteresuotumas ginčijamos nutarties panaikinimu, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nesukelia jam teisinių padarinių.

Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties kaip apeliacinio apskundimo objekto pagrįstumo ir (ar) teisėtumo vertinimo tikslingumas išnyko, todėl apeliacinis procesas, pradėtas dėl šios nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties.