Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Bylos Nr. A6.-6-1199/2026 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00091-2026-4 Procesinio sprendimo kategorija 7.12 (S)

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova, sekretoriaujant Donatai Kojytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui APA1 (APA1), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija), surašiusios administracinio nusižengimo pranešimą, atstovei Kristinai Prygunkovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

APA1, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 16 d. iki 2026 m. sausio 16 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais. Taip, pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, APA1 pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo APA1 pažymima, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. kovo 26 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 48 275,76 Eur. Patikrinus Bendrovės pateiktų kredito įstaigų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 16 d. iki 2026 m. sausio 16 d., nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Jeigu APA1, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nebūtų atlikęs Institucijos pareiškime nurodomų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyręs nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba visai padengta. APA1, nežinodamas ar mokesčių administratorius patenkins jo prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Institucija pateikė keletą konkrečių pažeidimo faktą įrodančių pavyzdžių: Bendrovė 2026 m. sausio 15 d. pervedė 4750 Eur UAB „Vilniaus autoverslo centrui“; tą pačią dieną 3500 Eur pervedė (duomenys neskelbtini); 2026 m. sausio 14 d. 5000 Eur pervedė UAB „Geolizingas“; 2026 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 3500 Eur; 2026 m. sausio 8 d. 3025 Eur pervedė UAB „Delamode baltics“; 2025 m. gruodžio 31 d. 2000 Eur pervedė (duomenys neskelbtini); 2025 m. gruodžio 30 d. 5800 Eur pervedė UAB „Vilniaus autoverslo centrui“; 2025 m. gruodžio 23 d. 3000 Eur pervedė USA Cars On; 2025 m. gruodžio 19 d. 3000 Eur pervedė (duomenys neskelbtini) ir 6294 Eur – UAB „Geolizingas“ (b. l. 1–5).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad APA1, būnant UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, buvo žinoma apie Bendrovės finansinę padėtį ir jos VMI turimą įsiskolinimą. Šią aplinkybę patvirtina ne tik paties APA1 nurodytos aplinkybės apie tai, kad nepriemoka susidarė dėl per patikrinimą nustatytų neatitikimų ir dėl nepristatytų dokumentų bei dėl pajamų deklaravimo klaidų, bet ir byloje esantis UAB (duomenys neskelbtini) prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 137–139). Esant šiems duomenims, darytina išvada, kad APA1 ne tik žinojo apie Bendrovės turimą įsiskolinimą, tačiau žinojo net tikslią sumą, kurią, kaip minėta, prašė atidėti arba išdėstyti. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka sudarė 48 275,76 Eur. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė patikslino šią sumą, nurodydama, kad įsiskolinimas šią dieną sudaro 41 308,93 Eur. Byloje esantys AB „Artea“ pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 16 d. iki 2026 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje vyko pinigų judėjimas. Bendrovė atsiskaitė negrynaisiais pinigais ne tik su Institucijos pareiškime nurodytais kreditoriais (žiūrėti 4 p.), bet ir sąskaitų išrašuose nurodytais juridiniais asmenimis – UAB „Balex Metal“, AB „Telia Lietuva“ ir kt. Taigi, APA1 sąmoningai neatsiskaitė su Institucija, o atsiskaitė su kitais pirmiau nurodytais Bendrovės kreditoriais, kurie pagal teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei Bendrovės kreditorė VMI ir būtent dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI interesai. Pažymėtina, kad Institucijos pateiktoje išvadoje dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodoma, kad APA1 jau šešis kartus buvo suteikta galimybė subalansuoti piniginius srautus, tačiau dėl laiku nevykdomų įsipareigojimų valstybės biudžetui visos mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos (b. l. 173–178).

Šiais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais byloje nustatyta, kad žinodamas ir būdamas atsakingas už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, APA1 sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir VMI, kaip kreditoriaus, teises. Tokie APA1 veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą. Pažymėtina, kad šis APA1 įvykdytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, todėl ANK 39 straipsnio nuostatų reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra pažeisti.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad APA1 pripažino savo kaltę padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nurodė suprantantis, jog pirmiausiai turėjo padengti įsiskolinimą Institucijai, gailėjosi. Jo prisipažinimas padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis, laikytina jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat teismo posėdžio metu APA1 paaiškino, kad tikrai stengiasi sumokėti įsiskolinimą, nori bendradarbiauti su Institucija ir išspęsti šią situaciją. Jis moka įmokas tiek, kiek gali. Taip pat nurodė, kad nuo lapkričio mėnesio Bendrovės įsiskolinimas Institucijai sumažėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir Institucijos atstovė, teismo posėdžio metu nurodydama, kad skola 2025 m. lapkričio 1 d. sudarė 78 000 Eur, 2026 m. kovo 26 d., kai pateikė pareiškimą, skola buvo 48 000 Eur, o šią dieną skola sudaro 41 308,93 Eur. Atstovė taip pat nurodė, kad sumos yra dengiamos ne tik kuomet antstoliai išieško pinigų sumas iš Bendrovės, tačiau ir pačios Bendrovės, savarankiškai. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias APA1 padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovės įsiskolinimas VMI nors ir mažomis dalimis, tačiau yra dengiamas, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta paskyrus APA1 minimalią, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

APA1 (APA1), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalis).

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); AB Luminor banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini) banko kodas (duomenys neskelbtini); AB SEB banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini).

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-6-1199/2026. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1–2 dalys).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.