Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-524-1072/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01989-2024-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.3 (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mindaugo Povilansko, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Savulionienei, kaltinamojo A. S. gynėjui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov), teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. S. (toliau – ir kaltinamasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-589-1202/2026 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvylika nusikalstamų veikų), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 4 dalyje (trys nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi įtariamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio įtariamojo A. S. suėmimo. A. S. buvo laikinai sulaikytas 2025 m. spalio 15 d. 13.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartimi pratęstas kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarta pratęsti A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 15 d. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas A. S. atžvilgiu pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 15 d., nustačius suėmimo taikymo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas nustatė, kad A. S. praeityje teistas devyniolika kartų, kaltinime inkriminuotas veikas A. S. galimai padarė esant neišnykusiam teistumui, jas galimai darė jau žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir kai jam buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Padaryta išvada, kad švelnesnės kardomosios priemonės, jų kompleksas, neužtikrins BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Skundo apygardos teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Kaltinamasis A. S. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartį ir pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde nurodoma, kad turi būti įvertinta ar kardomosioms priemonės keliamų tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, teismas privalo motyvuoti, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali būti taikomos. Kaltinamasis jau yra suimtas daugiau nei devynis mėnesius, todėl turi būti vertinamas toks laisvės suvaržymo proporcingumas ir būtinumas. Konkrečiai turi būti nurodoma, kodėl tam tikros kardomosios priemonės nepakanka pasiekti joms keliamų tikslų. Kaltinamasis pažymi, kad nors skundžiamoje nutartyje buvo nurodomi teiginiai apie kaltinamojo ankstesnius teistumus, jų padarymo laikotarpį, tačiau tai negali būti pagrindas neribotą laiką tęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą. Vien tik ankstesni teistumai negali lemti išvados, kad kiekvienu atveju būtina taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Sprendimas turi būti pragrįstas išsamiai bylos aplinkybėmis, vertinimu. Taip pat skunde pažymima, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis turi nedelsiant rūpintis savo neįgalia mama. Iki suėmimo jis mokėsi apskaitininko specialybę, nebėgo ir nesislapstė. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti, o gynėjas prašė skundą tenkinti.

Apygardos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. S. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. S. skundą ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams pratęstas pagrįstai ir teisėtai. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 14 d. nutartyje nepažeidė nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar pakeisti A. S. taikomą kardomąją priemonę švelnesne, teisinio pagrindo nėra.

BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas (terminas pratęsiamas) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (terminas pratęsiamas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktais bylos duomenimis, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti protokoluose-pareiškimuose, objektų apžiūros protokoluose, nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausų protokoluose, kratų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje baudžiamojoje byloje esančioje medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad pirmiau išvardintuose duomenų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys nevertintini asmens pripažinimo kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kontekste, tad jų šiuo atveju nebūtina pateikti tiek, kiek jų reikėtų priimant galutinį procesinį sprendimą bei surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir vertinant jų pakankamumą inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste. Šioje proceso stadijoje, apygardos teismo vertinimu, duomenų svarstyti kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) klausimą pakanka, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas skundžiamoje nutartyje pažeistas nebuvo.

A. S. be baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų, be kita ko, kaltinamas padaręs apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų, bei BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Taigi šiuo atveju egzistuoja suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas kaltinamajam A. S. pratęstas vienu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 122 straipsnio 4 dalimi, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, pažymi, jog A. S. kaltinamas padaręs, be kita ko, apysunkį, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Be to, pagal baudžiamojoje byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis yra nustatyta, kad jis praeityje teistas bent devyniolika kartų, daugiausia iš jų už analogiškų nusikalstamų veikų, susijusių su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Tai, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymais nustatytos tvarkos patvirtina ir Administracinių nusižengimų registro duomenys apie jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje (smulkius sukčiavimus). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. S. anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir jis išvadų dėl savo ankstesnio nusikalstamo elgesio nėra linkęs daryti, kadangi jis galėjo padaryti ir naujas nusikalstamas veikas, kurios yra nagrinėjamos baudžiamojoje byloje Nr. 1-589-1202/2026. Dėl to galima pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, ką pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas. Nors kaltinamasis skunde nurodo aplinkybes apie tai, kad priimant sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą buvo pernelyg sureikšminamos, bet su tokia pozicija negalima sutikti. Pagal skundžiamos nutarties motyvus matyti, kad priimant sprendimą pratęsti kardomosios priemonės terminą buvo įvertinta duomenų visuma. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje A. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvylika nusikalstamų veikų), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 4 dalyje (trys nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus minėtų veikų skaičių ir pobūdį, nėra pagrindo daryti išvados, kad jos galėjo būti atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad minėtų nusikalstamų veikų pobūdis ir skaičius leidžia daryti išvadą, kad jos galėjo būti vykdomos iš savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamu būdu siekti savo tikslų bei gauti turto. Be kita ko, skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartyje pagrįstai buvo pažymėta, kad netolygus ir trumpalaikis A. S. užimtumas, o vėlesniu laikotarpiu ir nedarbas, rodo, kad suimtasis neturėdamas reikšmingų darbinių santykių ir oficialaus pragyvenimo šaltinio galėjo būti linkęs pasipelnyti, darydamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės taip pat didina ir paties kaltinamojo socialinį pavojingumą bei riziką, kad tuo atveju, jeigu jis būtų laisvėje, jis galėtų daryti naujus nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju taip pat yra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, intensyvi priežiūra, tačiau nei viena iš šių kardomųjų priemonių nepasiekė joms keliamų tikslų, kadangi A. S. galimai padarė naujas nusikalstamas veikas. Vertintina ir tai, kad baudžiamojoje byloje tam tikros A. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo daromos naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis bei interneto erdvėje. Būtent tokios faktinės aplinkybės ir leidžia pripažinti, kad kaltinamojo galimos naujos nusikalstamos veikos gali būti užkardomos tik jį pilnai izoliuojant bei toliau taikant kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis nurodo aplinkybes apie tai, kad jis turi gyvenamąją vietą, jis anksčiau nesislapstė ir jam reikia prižiūrėti neįgalią mamą, tačiau nagrinėjamu atveju jam kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. esant pagrindui manyti, kad jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Šiuo atveju yra vertinama būtent rizika, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, o ne jo galima slapstymosi rizika. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad įtariamojo turimi socialiniai ryšiai galėtų užtikrinti, kad jis nenusikals. Teigtina, kad kaltinamojo skunde nurodomi socialiniai ryšiai yra gana bendrojo pobūdžio. Be to, šie ryšiai jam nesutrukdė nusikalsti anksčiau, todėl negalima daryti išvados, kad jie galėtų užkardyti ir jo naujus nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. S. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, taip užtikrinant viešojo intereso apsaugą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas kaltinamajam A. S. kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu paskyrė (pratęsė terminą) pagrįstai. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas vis dar egzistuoja ir nėra išnykęs.

Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo kaltinamojo A. S. teises ir laisves, tačiau, šiuo atveju, suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas proporcinga kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste. Kardomoji priemonė – suėmimas A. S. yra taikoma devynis mėnesius, o skundžiama apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartimi pratęsus šį terminą ji bus taikoma dvylikai mėnesių, ir yra pateisinamas siekiu apginti viešąjį interesą, taip pat nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Pažymėtina, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, jog suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas.

Teisėjų kolegija, dar kartą išsamiai ir visapusiškai įvertinusi suėmimo termino pratęsimo A. S. aktualių faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad skunde argumentai negali būti laikomi pagrindu kaltinamajam nepratęsti kardomosios priemonės suėmimo termino, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą ir konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų A. S. išvadų nepadarė, toliau ignoruodamas įstatymus ir bendražmogiškas vertybes kaltinamas padaręs naujas nusikalstamas veikas, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Esant pirmiau paminėtiems duomenims, įvertinus A. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, ankstesnių teistumų skaičių, teisėjų kolegija, pritardama skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, sprendžia, kad jokiu būdu nemažina A. S. prognozuojamo naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybę, kam užtikrinti ir skirta (terminas pratęstas) griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors kaltinamasis skunde prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, visgi, įvertinusi kaltinamojo A. S. asmenybę ir jam inkriminuojamų veikų pobūdį, sunkumą, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje alternatyvios kardomosios priemonės ar jų kompleksas, neizoliuojant kaltinamojo, neužtikrins kardomųjų priemonių paskirties, numatytos BPK 119 straipsnyje, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartį, kuria pratęstas kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 15 d., todėl kaltinamojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartimi kaltinamajam A. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.