Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-313-935/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-14
Bylos Nr.
AN2-313-935/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00503-2026-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pran.)
Pažeidėjas
R. J.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-313-935/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00503-2026-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjamų klausimų esmė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2026 m. kovo 5 d. nutarimu R. J. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 2 dalį 140 Eur bauda, nes ji, būdama bausta pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, 2026 m. sausio 17 d., 11.08 val., atnešė į bendro naudojimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), daiktus, šiukšles, kuriomis atsikratė, tokiais veiksmais R. J. pažeidė Sanitarijos ir higienos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu, 7.1 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi R. J. atstovo advokato skundo netenkino ir Institucijos vyriausiosios specialistės 2026 m. kovo 5 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde R. J. atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį, Institucijos vyriausiosios specialistės 2026 m. kovo 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. J. nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, prioritetą suteikė Institucijų atstovų argumentams, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą. Institucijos atstovai visiškai nesidomėjo, kas paliko šiukšles, kurias R. J. surinko.

R. J. atstovo advokato įsitikinimu, iš Institucijos vyriausiosios specialistės nutarime nustatytų aplinkybių nėra aišku, kokius veiksmus jo atstovaujamoji iš tikrųjų padarė. Institucijos vyriausiosios specialistės nutarime nurodoma, kad R. J. į bendro naudojimo patalpas atnešė daiktus, šiukšles, kuriomis atsikratė, tačiau šiame nutarime nėra nurodoma, kokius daiktus R. J. atsinešė ir kaip buvo atsikratyta šiais daiktais bei šiukšlėmis. Atstovo įsitikinimu, administracinio nusižengimo byloje buvo suvaržyta R. J. teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, bei teisė į gynybą. Pirmosios instancijos teismas, neatskleisdamas bylos esmės, neišsiaiškino, kaip kaltinimą suprato R. J..

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad iš tikrųjų R. J. surinko kitų asmenų išmėtytas šiukšles ir jas paliko/grąžino tiems asmenims, kurie jas buvo išmėtę. R. J. nepadarė jokio teisės pažeidimo, jos veiksmai buvo tik atsakas į kito asmens neteisėtą veiksmą. R. J. neturėjo tikslo (tyčios) užteršti aplinkos ar pažeisti viešąją tvarką. Jos tikslas buvo užkardyti kito asmens daromą pažeidimą ir sugrąžinti atliekas jas išmėčiusiam asmeniui. Šiukšlės R. J. nepriklausė, todėl jų grąžinimas negali būti vertinamas kaip šiukšlinimas.

Atstovas pažymi, kad R. J. veiksmai iš tikrųjų buvo nukreipti į tvarkos atkūrimą. Atliekų atsiradimo viešojoje vietoje priežastis buvo kito asmens neteisėti veiksmai. Šiukšlės teisiškai priklauso jas išmetusiam asmeniui, todėl jų grąžinimas tam pačiam asmeniui negali būti vertinamas kaip higienos normų pažeidimas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo turinys paneigia R. J. tyčią padaryti teisės pažeidimą. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės leidžia teigti, kad R. J. tikslas buvo ne išmesti šiukšles viešoje vietoje, o sugrąžinti jas tikrajam pažeidėjui. Ji nesiekė padaryti žalos visuomenei ar aplinkai. Jos veiksmai buvo spontaniška, emocionali reakcija į kito asmens įžūlų elgesį ir tai buvo padaryta nerūpestingumo (neatsargumo) forma, o ne sąmoningas, tyčinis teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta, nes veika padaryta dėl neatsargumo, o situacija buvo išprovokuota kito asmens neteisėtais veiksmais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. J. atstovo advokato skundo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad asmens kaltei pagal ANK 45 straipsnį konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo siekė pažeisti sanitarijos ir higienos reikalavimus ar norėjo užteršti teritoriją. Atsakomybė pagal ANK 45 straipsnį kyla tuomet, kai asmuo savo veiksmais pažeidžia teisės aktuose nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, toks pažeidimas gali būti padarytas ir neatsargiai. Taigi R. J. atstovo skundo argumentai, kad teisės pažeidėja neturėjo tyčios pažeisti higienos normų ir užkrečiamųjų ligų kontrolės įstatymo nuostatų, nešalina jos administracinės atsakomybės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pastebima, kad R. J. anksčiau jau buvo traukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Taigi jai buvo žinomi teisės aktuose nustatyti draudimai ir pareigos, susiję su viešosios tvarkos, švaros ir sanitarijos reikalavimų laikymusi.

Institucijos atstovė pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta teisė asmenims savavališkai taikyti sankcijas kitiems asmenims, t. y. surinkti jų išmestas šiukšles ir šias šiukšles grąžinti. Asmuo, pastebėjęs galimą pažeidimą, privalo apie tai informuoti atsakingas institucijas, o ne pats atlikti veiksmus, kuriais teršiamos bendro naudojimo patalpos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartis paliktina nepakeista ir R. J. atstovo advokato skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, įvertinęs skundžiamojoje nutartyje bei apeliaciniame skunde, atsiliepime į šį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų duomenų visumą, yra nepagrįsti. Taigi keisti ar naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijami faktai, kad R. J. 2026 m. sausio 17 d., 11.08 val., į bendro naudojimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atnešė šiukšles ir jas ten paliko. Šiuos faktus akivaizdžiai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas „1768643946287850“, iš kurio matyti, kad R. J. 2026 m. sausio 17 d., 11.08 val., laiptinėje iš krepšio, kurį laiko ant kairio peties, ištraukia polietileninį maišelį, kurio turinį išmeta ant grindų, dešine koja paspiria tai, ką numetė, tuomet ji numeta polietileninį maišelį ant grindų ir nueina.

Faktus, kad R. J. 2026 m. sausio 17 d., 11.08 val., bendro naudojimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išmetė šiukšles, patvirtina ir J. R. skunde, pačios R. J. rašytiniame paaiškinime bei garso įraše, darytame nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, užfiksuoti duomenys. Iš J. R. skundo matyti, kad ši pareiškėja nurodė, jog R. J. nuolat šiukšlina namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, taip pat pareiškėja kartu su skundu pateikė šio procesinio sprendimo 14 pastraipoje aptartą vaizdo įrašą (b. l. 123-125). Iš pačios R. J. rašytinių paaiškinimų matyti, kad ji 2026 m. sausio 17 d. prie namo arkos rado plastiko bei maisto pakuotes, šias šiukšles surinko ir paliko jas išmetusiam asmeniui (b. l. 73). Iš garso įrašo, daryto nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, matyti, kad R. J., komentuodama jai parodytą vaizdo įrašą, aptartą šio procesinio sprendimo 14 pastraipoje, nurodė, jog jame užfiksuotos šiukšlės, kurios anksčiau buvo numestos ant namo įėjimo stogelio (garso įrašo laikas apytiksliai nuo 01:25 iki 01:52). Čia pažymėtina ir tai, kad pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. J. surinko kitų asmenų išmėtytas šiukšles ir jas paliko/grąžino tiems asmenims, kurie jas buvo išmėtę, tokiu būdu reaguodama į neteisėtus veiksmus.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad kaip šiukšlinimas yra vertinamas aplinkos teršimas, kai atliekos yra išmetamos, paliekamos tam neskirtose vietose. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad R. J. veiksmai, t. y. atliekų, nereikalingų, nenaudojamų bei nevertingų daiktų (šiukšlių) atnešimas į gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas ir jų palikimas šiose patalpose, yra vertintini kaip šiukšlinimas. Čia pažymėtina, kad pagal Taisyklių 7.1. punktą šiukšlinti bendrojo naudojimo patalpose yra draudžiama. Aplinkybė, kad R. J. surinko kitoje vietoje išmėtytas šiukšles, nunešė bei paliko jas prie asmenų, kurie, jos įsitikinimu, šias šiukšles išmėtė tam neskirtoje vietoje prie namo, gyvenamosios vietos, nekeičia teisės pažeidėjos veiksmų vertinimo. Teigtina, kad šiukšlių surinkimas iš kitos vietos, kuri nėra skirta jų išmetimui (šiukšlės paprastai metamos į šiukšliadėžes, atliekų surinkimo sistemas ir t. t.), užteršimas šiomis šiukšlėmis taip pat yra vertintinas kaip šiukšlinimas nepriklausomai nuo to, kas yra pirminis šiukšlių atsiradimo šaltinis, pirmasis nesilaikydamas nustatytos tvarkos atsikratė šiukšlėmis. Tvirtinti, kad R. J. savo veiksmais, t. y. šiukšlindama bendro naudojimo patalpose, siekė atkurti tvarką, nėra jokio pagrindo ir būtų nelogiška, nes tokiais veiksmais aplinkos užteršimas nėra pašalinamas, o paprasčiausiai iš vienos vietos perkeliamas į kitą vietą. Taip pat tokie veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėtų veiksmų „užkardymas“, nes jais nėra užkertamas kelias jokiam pažeidimui, o iš tikrųjų daromas naujas teisės pažeidimas.

Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su teiginiu, kad R. J. administracinio nusižengimo protokole suformuluotos bei Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2026 m. kovo 5 d. nutarime nustatytos administracinio nusižengimo aplinkybės buvo ir yra neaiškios. Iš tikrųjų formuluotė, kad R. J. į bendrojo naudojimo patalpas atnešė daiktus, šiukšles, kuriomis atsikratė, nėra pati tiksliausia, tačiau jos esmė buvo ir yra aiški bei suprantama.

Teigtina, kad šiuo atveju sąvoka „šiukšlės“ buvo patikslinta sąvoka „daiktai“, t. y. R. J. į namo laiptinę atsinešti daiktai buvo apibūdinti kaip šiukšlės (šiukšlės yra nereikalingi, nenaudojami bei nevertingi daiktai, kuriais asmuo ketina ar privalo atsikratyti). Konkretizuoti tai, kokias konkrečiai šiukšles (pavyzdžiui, maisto likučius, plastiko pakuotes ir pan.) teisės pažeidėja atnešė į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę ir joje numesdama paliko, nebuvo jokios būtinybės, nes tai šiuo atveju neturi jokios reikšmės jos padarytų veiksmų kvalifikavimui. Be to, kaip jau buvo minėta, pati R. J. yra nurodžiusi, kad ji „grąžino“ šiukšles jas ne tam skirtoje vietoje išmetusiems asmenims, kas rodo, jog ji suprato, ką ji numetė ir paliko laiptinėje. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sąvoka „atsikratyti“ reiškia išmesti ar palikti tai, kas yra nereikalinga. Akivaizdu, kad būtent tokia reikšme nagrinėjamu atveju ir buvo panaudota paminėta sąvoka. Esant aptartoms aplinkybėms, nekyla jokių abejonių, kad R. J. turėjo būti, buvo ir yra aišku, jog ji buvo kaltinama šiukšlių atnešimu ir palikimu tam neskirtoje vietoje bei už tai nubausta.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad R. J., daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose iš krepšio išsitraukdama polietileninį maišelį, iš šio maišelio ant grindų išmesdama šiukšles, kurias dar ir paspyrė, o tuomet ant žemės numesdama polietileninį maišelį, suprato, jog veikia neteisėtai (akivaizdu, kad teisės pažeidėjai buvo ir yra aišku, jog šiukšlinti yra draudžiama) bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tuo pačiu pastebėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų galima daryti išvadą, jog R. J. veikė neatsargiai, tai nešalintų jos atsakomybės, nes teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 45 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartis yra paliktina nepakeista, o R. J. atstovo advokato apeliacinis skundas nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį nepakeistą ir R. J. atstovo advokato skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis