- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-19
- Bylos Nr.
- 1S-539-885/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22341-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pran.)
- Nuteistasis
- V. S.
Skundo Nr. 1S-539-885/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22341-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3; 2.14.2; 2.14.4 (S)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. (V. S.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties, kuria buvo subendrintos nuteistajam paskirtos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. ir 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiais, nurodant bausmės pradžią bei įskaitytus laikotarpius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas teikimu kreipėsi į žemesnįjį teismą dėl V. S. paskirtų bausmių subendrinimo, prašant subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. ir 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes, nurodant bausmės pradžią bei įskaitytus laikotarpius.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės (7 mėnesiai), V. S. paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmę įskaitytas laikas, atliktas ir įskaitytas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. nuosprendį bei jame įskaitytus laikotarpius. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos.
Šalies argumentai
Skunde aukštesniajam teismui prašoma pakeisti skundžiamą nutartį ir bendrinant bausmes pridėti minimalų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį.
Nuteistasis nurodo, kad žemesnysis teismas visiškai nepagrįstai nenustatė pagrindo pridėti minimalią 3 mėnesių dydžio laisvės atėmimo bausmės dalį. Manytina, kad šiuo atveju yra nustatytas pagrindas sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę.
Pažymima, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra lengvi, jis yra jauno amžiaus bei labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Be to, sprendžiant klausimą dėl paskirtų bausmių bendrinimo atsižvelgiama tik į nusikaltimo pavojingumo laipsnį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą, nušalinimų ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo V. S. skundu ir skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, patikrinęs skundžiamos žemesniojo teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepadarius jokių procesinių pažeidimų ar teisės taikymo klaidų.
Iš skundo aukštesniajam teismui yra matyti, jog nuteistasis nesutinka su jam paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydžiu bei prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir, bendrinant jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, pridėti minimalų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Darytina išvada, jog šis skundo prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina tai, kad nuteistasis V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį sumažinta 30 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskirta bausme, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu V. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį bei jam paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors sutiktina su nuteistojo teiginiais, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), tačiau pastebėtina, kad BK 63 straipsnio nuostatos iš esmės nenumato kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant pridėtinos bausmės dalį, taigi vertintina, jog tai yra išimtinai šį klausimą nagrinėjančio teismo kompetencija. BK 63 straipsnio 7 dalis numato tai, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą – BK nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog nuteistasis V. S. praeityje ne kartą teistas (past. – vien per 2026 m. jis jau buvo nuteistas tris kartus (2026 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį; 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį)), kas įrodo, jog nuteistasis nėra linkęs keisti savo pasirinkto elgesio modelio, o jam praeityje paskirtos bausmės iš esmės nepasiekė BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų. Vien tik formalus pareiškimas, jog nuteistasis gailisi dėl savo veiksmų šių aplinkybių nepaneigia, o kaip tik rodo atmestiną požiūrį į V. S. elgesį bei juo padarytą žalą, o kartu ir suponuoja būtinybę nuteistajam skirti bausmę, atitinkančią jo polinkį nesilaikyti įstatyminių įpareigojimų. Vien tik tai, kad nuteistasis nesutinka su subendrintos bausmės dydžiu, savaime nėra pagrindas pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ar kaip kitaip nepagrįsta, o galutinę subendrintą bausmę – neadekvačia.
Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog skunde nėra nurodomos jokios objektyvios aplinkybės, kurios pagrįstų būtinybę švelninti nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Nors teigiama, jog teismas, bendrindamas bausmes, atsižvelgia tik į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, šie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi baudžiamajame įstatyme, kaip minėta anksčiau, nėra numatytas baigtinis sąrašas kriterijų, į kuriuos privaloma atsižvelgti bendrinant asmeniui paskirtas bausmes. Vis dėlto, nuteistojo pateiktas galutinės subendrintos bausmės kriterijus iš esmės leistų susidaryti situacijai, kai asmeniui, padariusiam itin didelį kiekį, tačiau mažą pavojingumo laipsnį turinčių nusikalstamų veikų, būtų paskirta iš esmės per švelni ir neproporcinga bausmė.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, jog skundžiama žemesniojo teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teiktas teikimas buvo patenkintas išsamiai įvertinus nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, dėl ko V. S. buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Su šiomis išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas, dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti nuteistojo V. S. skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.