Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-410-1058/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55219-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3; 2.14.4 (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutarties, kuria nuteistojo V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. balandžio 28 d. buvo gautas nuteistojo V. A. prašymas, kuriame nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-777-914/2019 jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, BK 154 straipsnio 1 dalį ir BK 154 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 1 d. Po BK 154 straipsnio pakeitimo nuo 2022 m. gruodžio 31 d., buvo pateiktas 2025 m. kovo 20 d. prašymas dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnį, o 2025 m. kovo 27 d. – papildomas prašymas dėl BK 96 straipsnio taikymo tuo atveju, jei būtų nustatoma nauja subendrinta bausmė. 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi prašymas buvo tenkintas iš dalies, tačiau 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi ši nutartis buvo panaikinta ir nuteistojo 2025 m. kovo 20 d. bei 2025 m. kovo 27 d. prašymai perduoti nagrinėti iš naujo. Vėliau 2025 m. birželio 19 d. nutartimi 2025 m. kovo 20 d. prašymas buvo atmestas, o apeliacinės instancijos teismo nutartimi skundas atmestas. Atitinkamai pažymėta, kad šiuo prašymu nėra prašoma panaikinti ar pakeisti anksčiau priimtų neskundžiamų nutarčių vien dėl nesutikimo su jų išvadomis. Nuteistojo teigimu, šiuo prašymu prašoma įvertinti, ar sprendžiant ankstesnius prašymus nebuvo pilnai įvertinta 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio (baudžiamosios bylos Nr. 1-480-914/2019) ir 2025 m. vasario 27 d. įsiteisėjusios 2025 m. sausio 21 d. nutarties reikšmė jo teistumo klausimui, todėl prašoma įvertinti naują, anksčiau pilnai neišnagrinėtą, pagrindą. Ankstesnėje procesinėje eigoje lemiama reikšmė buvo suteikta išvadai, kad jo teistumas yra išnykęs, tačiau ši išvada buvo formuojama iš esmės vertinant 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir jo vykdymo atidėjimo pabaigą. Tuo tarpu jo atžvilgiu taip pat buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-480-914/2019, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį paskiriant jam baudą, o 2025 m. sausio 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. vasario 27 d., nuo šios bausmės buvo atleistas. Dėl nurodytų duomenų ši aplinkybė papildomai aiškiai buvo nurodyta 2025 m. birželio 27 d. skunde ir 2025 m. liepos 14 d. prašyme, todėl teistumo klausimas turėjo būti vertinamas pagal abi bylas, o ne tik pagal 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį. Todėl šiuo metu keliamas klausimas, ar ankstesnėje procesinėje eigoje teistumo būklė buvo įvertinta pilnai ir teisingai, neįvertinus visų nuteistojo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių tarpusavio reikšmės. Atitinkamai prašoma: 1) priimti šį prašymą kaip grindžiamą nauju ir ankstesnėse nutartyse pilnai neįvertintu pagrindu; 2) konstatuoti, kad šiuo prašymu neprašoma panaikinti ar pakeisti anksčiau priimtų neskundžiamą nutarčių vien dėl nesutikimo su jų išvadomis, tačiau įvertinti, ar sprendžiant nuteistojo ankstesnius prašymus nebuvo nepilnai įvertinta jo teistumo būklė pagal abi bylas (Nr. 1-480-914/2019 ir Nr. 1-777-914/2019); 3) įvertinti, ar 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio bei 2025 m. sausio 21 d. nutarties, įsiteisėjusios 2025 m. vasario 27 d., reikšmė nebuvo nepilnai įvertinta sprendžiant, ar nuteistojo teistumas yra išnykęs; 4) nustačius, kad teistumo klausimas ankstesnėje procesinėje eigoje buvo įvertintas nepilnai, iš naujo spręsti nuteistojo 2025 m. kovo 20 d. prašymą pagal BPK 362¹ straipsnį iš esmės; 5) tik tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad pagal BPK 362¹ straipsnio 4 dalį turi būti nustatoma nauja subendrinta bausmė, papildomai įvertinti BK 96 straipsnio taikymo klausimą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. gegužės 25 d. gautas nuteistojo V. A. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. gegužės 27 d. pakartotinai gautas nuteistojo V. A. atskirasis skundas, siųstas elektroniniu paštu.

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. A. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo V. A. skundo argumentais ir šio skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Nagrinėjamu atveju skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutartimi nutarta nuteistojo V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnysis teismas nagrinėja tik nuteistojo skundą dėl šios nutarties, todėl dėl kitų skundo argumentų pasisakyti negali ir šioje nutartyje nepasisakys. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutartyje buvo konstatuota, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. gegužės 27 d. pakartotinai gautas atskirasis skundas yra skenuotas ir nėra pasirašytas originaliu ar galiojančiu elektroniniu parašu, todėl padaryta išvada, jog nuteistasis V. A. per teismo nustatytą terminą nepašalino atskirojo skundo trūkumų. Kaip pagrįstai skunde aukštesniajam teismui nurodo ir nuteistasis V. A., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. ir 2026 m. birželio 3 d. nutartimis iš tiesų buvo sprendžiamas tik skundo priėmimo ir formos klausimas. Ši išvada reiškia ir tai, kad tokiu būdu nebuvo nagrinėjamas nuteistojo 2026 m. gegužės 25 d. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties ir nepasisakyta dėl jo esmės. Visgi, nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo skundo aukštesniajam teismui argumentais, kad jo skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties buvo nepagrįstai kvalifikuotas kaip atskirasis skundas ir jam netinkamai buvo taikyta bendroji BPK 313 bei 440 straipsnių schema.

BPK 364 straipsnyje įtvirtinta su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad BPK 364 straipsnyje nenurodyti skundo turinio ir formos reikalavimai, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įstatymo analogija dėl apeliacinio skundo turinio ir formai keliamų reikalavimų. BPK 313 straipsnyje yra įtvirtinti apeliacinio skundo reikalavimai, t. y. skunde turi būti nurodoma teismo, kuriam pateikiamas skundas, pavadinimas, byla, dėl kurios paduodamas skundas, skundžiamas procesinis sprendimas, skundžiamos sprendimo dalies esmė, apskundimo pagrindai ir motyvai, aiškiai išdėstyti skundą padavusio asmens prašymai. Be to, skundas turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Šių reikalavimų privaloma laikytis tam, kad teismas, nagrinėjantis apelianto skundą, galėtų visapusiškai įvertinti skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumą, patikrinti ir įvertinti skundo pagrįstumą bei tiksliai pasisakyti dėl skunde išdėstytų prašymų. Už teismams paduodamų (siunčiamų) skundų, prašymų ir kitų dokumentų formą bei turinį yra atsakingas juos paduodantis asmuo. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl paduoto skundo (prašymo) turinio ir formos trūkumų, atsižvelgiama į teisės aktuose numatytus standartus, keliamus tokiems dokumentams. Vienas iš būtinų reikalavimų, keliamų minėtiems teismui paduodamiems dokumentams, yra tai, kad pastarieji turi būti pasirašyti paduodančio asmens. Kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo procesines teises, turi elgtis sąžiningai, būti atidus ir rūpestingas.

Skundas teismui gali būti paduodamas elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo) pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), kuriame nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio aprašo 8 ir 9 punktuose nurodytus atvejus (Aprašo 3 punktas).

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. gegužės 25 d. gauto nuteistojo V. A. skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties matyti, jog jis buvo pateiktas elektroniniu paštu, tačiau nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Nustačius šias aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi nuteistajam buvo nustatytas 7 dienų terminas pašalinti trūkumus, t. y. pateikti teismui atskirąjį skundą, pasirašytą galiojančiu elektroniniu parašu, arba skundo originalą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. gegužės 27 d. pakartotinai buvo gautas nuteistojo V. A. atskirasis skundas, siųstas elektroniniu paštu, ir nors nuteistasis akcentavo, kad juo yra ištaisomas nustatytas formalus trūkumas, tačiau akivaizdu, jog skundas išliko nepasirašytas originaliu ar galiojančiu elektroniniu parašu. Jokio kito skundo, pasirašyto baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, per nustatytą 7 dienų terminą trūkumams pašalinti nuteistasis V. A. nepateikė, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutartimi pagrįstai buvo priimtas sprendimas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateikiamų procesinių dokumentų pateikimo būdas, forma, įskaitant rekvizitus, yra aiškiai reglamentuotas ir formalizuotas. Jokios kitos skunde nurodomos, nuteistojo įsivaizdavimu, alternatyvios tapatybės nustatymo galimybės, taigi ir akcentuojama aplinkybė, jog elektroninis laiškas su skundu buvo siunčiamas elektroninio pašto adresu, kuris yra įtrauktas ir į e.teismas.lt sistemą, į kurią jungiamasi per elektroninius valdžios vartus, nėra nustatytos, todėl negalimos. Parašas įrodo asmens tapatumą, jog būtent tas, o ne kitas žmogus pasirašė dokumentą, parodo pasirašiusiojo valią dokumento atžvilgiu ir patvirtina, kad pasirašytas dokumentas galioja ir yra nekeičiamas. Atsižvelgiant į tai, teismas priima ir nagrinėja tik nustatyta tvarka pateiktus bei tinkamai pasirašytus procesinius dokumentus, leidžiančius identifikuoti juos teikiantį asmenį. Šiuo atveju nuteistajam V. A. pateikus skundą su skenuotu parašu, jį pagrįstai buvo atsisakyta priimti kaip neatitinkantį procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.

Skunde aukštesniajam teismui V. A. akcentuoja, kad teikiant skundą aukštesniajam teismui konstatuotas formalus skundo trūkumas yra pašalintas, nes skundas teikiamas ne elektroniniu paštu, o siunčiamas paštu, jį pasirašius originaliu parašu. Visgi, šis nuteistojo akcentuojamas skundas buvo teikiamas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutarties, kuria, kaip minėta, nutarta atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, o ne dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytų trūkumų šalinimo. Kartu nuteistajam išaiškintina, kad jis, ištaisęs skundo trūkumus, turi teisę kreiptis į teismą (šiuo atveju – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus) su prašymu atnaujinti praleistą apskundimo terminą, nurodant svarbias šio termino praleidimo priežastis, jeigu jis būtų praleistas (BPK 314 straipsnio 1 dalis), kartu pateikiant ir pasirašytą originalų rašytinį (popierinį) skundo egzempliorių arba skaitmeninę skundo versiją, pasirašytą sertifikuotu saugiu elektroniniu parašu.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutartimi pagrįstai nutarta nuteistojo V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Skundžiama nutartis priimta tinkamai vadovaujantis nagrinėtą klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, o V. A. skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl nuteistojo skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. A. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 3 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.