Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. kovo 31 d. nutarimas, kuriuo A. G. pripažintas katu padaręs administraciniu nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 400 eurų bauda bei 7 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo Skundžiamos nutarties bei A. G. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, daro išvadą, jog žemesnės instancijos teismo priimta nutartis bei Institucijos nutarimas negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Prieš pasisakydamas dėl esminių nagrinėjimo klausimo aspektų, apygardos teismas pažymi, jog ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, ar kad tą pažeidimą padarė konkretus asmuo, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. G., kuriam 2026 m. kovo 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-10532-2026, atsakydamas į Institucijos paklausimus, 2026 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu nusižengimą tiriančią policijos pareigūnę Ingridą Baravykaitę informavo, kad „nuo rugsėjo iki lapkričio automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pas A. K., (duomenys neskelbtini) jo elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Kitu duomenu aš neturiu. Viska ka aš turiu jums išsiunčiau“. Atsakomybėn patrauktas asmuo, policijos pareigūnę, tiriančią administracinį nusižengimą, 2025 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paštu taip pat buvo informavęs, kad „nuo rugsėjo iki lapkričio automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pas A. K., (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini)“, o 2016 m. kovo 19 d. elektroniniu paštu papildomai nurodė, kad „Aš neturiu jo vairuotojo pažymėjimo duomenys. Aš turėjau darbuotoja iš Ukrainos vardas A., jis paprašė padėti savo giminaičiui su mašina. Aš jam daviau mašina ir užrašiau jo duomenys. Už tai pinigu aš neėmiau. Šitas mano darbuotojas grįžo atgal i Ukraina ir aš negaliu jam prisiskambinti jau ilga laika. Aš jam daviau mašina ir užrašiau jo duomenys. Visus duomenys ka turejau jums išsiunčiau“. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad A. G. raštu nurodytos aplinkybės, jog automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo ne jis, Institucijos 2026 m. kovo 31 d. nutarime nenurodytos ir neįvertintos. Taigi, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi pareigūnė Justina Apolevič, būdama informuota, kad ne A. G. nusižengimo fiksavimo metu vairavo jam priklausantį automobilį ir byloje nesant jokių objektyvių ir tai paneigiančių duomenų, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė sprendimą nubausti A. G. Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo tyrimas apsiribojo tik Institucijos pranešimo dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymu, išaiškinant ANK 611 straipsnio 1 dalies reikalavimus, A. G. paaiškinimų elektroniniu paštui paėmimu ir daugiau neatliekant jokių procesinių veiksmų, siekiant paneigti (patvirtinti) A. G. poziciją. Be to, Institucija, priimdama nutarimą ir pripažindama apeliantą kaltu, apsiribojo tik lakoniškomis ir jokios teisinės reikšmės neturinčiomis frazėmis, jog nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 529 straipsnio nuostatas, byloje įvertinti pateikti dokumentai, įvertinti surinkti įrodymai, registrų duomenys ir kita byloje esanti informacija ir jos visuma.

Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį patrauktas A. G. analogiškas aplinkybes, kaip ir paaiškinimuose Institucijai, nurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat jas pakartojo bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Vis tik, žemesnės instancijos teismas, tokius apelianto paaiškinimus laikė nepakankamais paneigti Institucijos padarytas išvadas. Be to, apylinkės teismas, nurodydamas, kad „pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie šio asmens teisę vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimo duomenis, jo išdavimo valstybę ar kitus duomenis“ įrodinėjimo naštą perkėlė pačiam atsakomybėn traukiamam asmeniui, nors kaip jau minėta šiame procesiniame sprendime, A. G. Institucijai, o vėliau ir apylinkės teismui, buvo pateikęs ne tik asmens galimai nusižengimo metu vairavusio transporto priemonę vardą ir pavardę, bet ir jo tapatybės dokumento numerį.

Jau minėta, kad nagrinėjamu administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, automobilio savininkas A. G. dar iki bylos nagrinėjimo Institucijoje raštu informavo Instituciją, kad jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimą padarė ne jis. Tokioje situacijoje Institucija privalėjo įrodyti, kad inkriminuojamus administracinius nusižengimus padarė būtent A. G. Tokį faktą patvirtinančių įrodymų Institucija nepateikė, nusižengimo tyrimo metu iš esmės neatliko nei vieno procesinio veiksmo siekiant tinkamai nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Vien ta aplinkybė, kad automobilio, su kuriuo buvo pažeisti KET reikalavimai, savininkas yra A. G., arba kaip nurodo apylinkės teismas, kad vaido įraše užfiksuota vairuoto išvaizda yra panaši į A. G. išvaizdą, pati savaime niekaip nepaneigia apelianto versijos, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo ne jis, o jo aiškiai įvardintas asmuo. Taigi byloje nebuvo nustatyta, kas nusižengimo padarymo metu vairavo A. G. priklausantį automobilį. Institucija, o vėliau ir apylinkės teismas, siekdami pašalinti abejones dėl automobilį vairavusio asmens tapatybės, turėjo imtis priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti – rinkti (papildomus) įrodymus: užklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybą ar pareiškėjo nurodytas asmuo aktualiu laikotarpiu kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, atlikti ANK 601 straipsnyje nurodytus procesinius veiksmus ar bent parašyti elektroninį laišką A. G. nurodytam asmeniui, kurio kontaktinis elektroninis adresas policijos pareigūnams buvo pateiktas. Be administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, iš kurio negalima aiškiai identifikuoti transporto priemonę vairavusio asmens, ir A. G. paaiškinimų, kitų duomenų, kuriais būtų galima remtis grindžiant asmens kaltę, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas šio procesinio sprendimo 10 punkte konstatuotas aplinkybes, akcentuoja, kad administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta. Dar kartą akcentuotina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kuris suponuoja, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kartu pabrėžtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pažeidimą padaręs asmuo nėra aiškus, ir iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. Taigi būtent Institucija, privalėdama patikrinti pateiktus duomenis bei surinkti asmens kaltę pagrindžiančius įrodymus, šios savo pareigos neatliko (ANK 567 straipsnio 1 dalis).

Taigi nagrinėjamu atveju nesurinkti, neištirti bei neįvertinti duomenys, kurie būtų pakankami A. G. kaltei pagrįsti, jų nepakanka nustatyti kas įvykio metu vairavo automobilį. Tokiu atveju konstatavus, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, administracinio nusižengimo byla turėtų būti grąžinama Institucijai papildomam tyrimui atlikti, siekiant nustatyti administracinio nusižengimo subjektą bei atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Kartu būtina pabrėžti, jog grąžinus bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti, po papildomų procesinių veiksmų atlikimo paaiškėjus, jog nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo būtent A. G., šio procesinio sprendimo priėmimas netrukdo A. G. patraukti administracinėn atsakomybėn.

Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktas aplinkybes ir paminėtą teisinį reglamentavimą, pažymi, jog galimybės šioje proceso stadijoje savo iniciatyva rinkti papildomus įrodymus neturi. Priešingu atveju, būtų suvaržyta asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisė į gynybą, taip pat jis netektų galimybės tokio sprendimo apskųsti instancine tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartis naikintina ir priimtina nauja nutartis, kuria naikinamas Institucijos nutarimas ir byla grąžinama nagrinėti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7691-2026 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.