Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutarties, kuria paliktas galioti Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimas, kuriuo A. A. pripažintas katu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 23 eurų bauda.

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) A. A. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 23 (dvidešimt trijų) eurų bauda, už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 10 d., 10.12 val. važiavo autobusu Nr. 3030, maršrutu Nr. 10, Jono Kazlausko stotelėje (Kalvarijų g. į centrą) be bilieto ir tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 64 punkto reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) A. A. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Žemesnės instancijos teismas nustatė, kad pagal turimus bylos duomenis, nagrinėjamu atveju Protokolas buvo surašytas pareiškėjui dalyvaujant – tai matyti iš teismui su Institucijos atsiliepimu pateiktų ANR registro duomenų, kuriuose pažymėta, jog protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, tačiau asmuo atsisakė pasirašyti protokolą. Liudytojai SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pareigūnai J. Š. ir N. G., kurie šiuo atveju dalyvavo nustatant pareiškėjo asmenybę po administracinio nusižengimo padarymo ir surašant šiam administracinio nusižengimo protokolą, teismo posėdyje nurodė, kad nors ir neatsimena šio konkretaus įvykio, tačiau nupasakojo standartinę procedūrą, o būtent, kad, kontrolės metu nustačius, kad keleivis važiavo viešuoju transportu neturėdamas bilieto, jie minėtam asmeniui pirmiausia pasiūlo nusipirkti kontrolės bilietą už 15 Eur, o, šiam atsisakius tai padaryti, minėtą asmenį išlaipina ir, nuvedę į tarnybinį automobilį, nustato jo asmenybę, po ko surašo asmeniui administracinio nusižengimo protokolą. Įprastai protokolas yra atspausdinamas ir įteikiamas asmeniui pasirašytinai, tačiau būna, kad asmenys atsisako protokolą pasirašyti ir pasišalina, tokiu atveju jie administracinio nusižengimo protokolą išsiunčia paštu grįžę po pamainos. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad asmuo atsisakė pasirašyti protokolą, kaip jau minėta, yra nurodyta iš byloje pateiktų ANR registro duomenų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo abejoti, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, o vien aplinkybė, kad asmuo atsisakė protokolą pasirašyti ir atsiimti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad protokolas buvo surašytas pažeidžiant ANK 608 straipsnio reikalavimus. Apylinkės teismas, vadovaudamasis teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. Š. ir N. G. parodymais, padarė išvadą, kad nusižengimo padarymo metu atsakomybėn patraukto asmens tapatybė buvo nustatyta tinkamai, todėl paneigta A. A. versija, kad protokolas buvo surašytas kitam asmeniui, kuris prisistatė jo vardu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartį, Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti teisinės pagalbos išlaidas.

Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas Skundžiamą nutartį, nepašalino visų abejonių, savo išvadas grindė prielaidomis. Skundžiamoje nutartyje pateiktos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad A. A. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, sudėties.

Skunde akcentuojama, kad dėl pačios Institucijos aplaidaus požiūrio į įrodymų saugojimą, nebuvo išsaugoti objektyvūs duomenys – „Body“ kamerų įrašai, kurie išskaidytų bet kokias abejones dėl byloje tiriamų aplinkybių.

Apeliantas skunde nurodo, kad Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra kelios keleivių kontrolės rūšys: mobili kontrolė, kada keleivius tikrina pėstieji kontrolės darbuotojai ir autokontrolė, kada kontrolės darbuotojai dirba su automobiliu. Mobilios kontrolės atveju Protokolo atspausdinti nėra galimybės, jis yra išsiunčiamas elektroniniu paštu arba grįžus į Instituciją Protokolas atspausdinamas ir išsiunčiamas registruotu paštu. Autokontrolės atveju Protokolas yra atspausdinamas automobilyje. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu kontrolės darbuotojai J. Š. ir N. G. vieningai paaiškino, kad Protokolą atspausdino, tačiau A. A. atsisakė jį priimti, tai reiškia, kad jie keleivių kontrolę vykdė autokontrolės būdu. Pirmos instancijos teismas neišreikalavo iš Institucijos duomenų, patvirtinančių, kokią keleivių kontrolės rūšį (mobilią kontrolę ar autokontrolę) 2025 m. lapkričio 10 d. 10 val. 12 min. per savo pamainą vykdė kontrolės darbuotojai J. Š. ir N. G. Atkreipiamas dėmesys, kad nė vienas iš paminėtų kontrolės darbuotojų neprisiminė įvykio aplinkybių, teisme tik hipotetiškai pasakojo kaip jie bendrai vykdo keleivių kontrolę ir pasakojo kokius veiksmus atlieka ar privalėtų atlikti jei būtų vienokia ar kitokia situacija. Pažymima, kad apylinkės teismas formaliai Nutartyje pasisakė, kad Protokolas buvo surašytas pareiškėjui dalyvaujant – tai matyti iš teismui pateiktų ANR registro duomenų, kuriuose pažymėta, jog Protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, tačiau asmuo atsisakė pasirašyti Protokolą. Jeigu kaip teigia kontrolės darbuotojai A. A. piktybiškai atsisakė priimti jam surašytą Protokolą, tai akivaizdu, kad jau yra kilusi ginčytina situacija, tokiu atveju Institucijos atstovai, kaip teigia atspausdinę Protokolą ant jo privalėjo padaryti įrašą, kad pažeidėjas A. A. atsisakė priimti Protokolą ar surašyti tarnybinį pranešimą apie atsisakymo priimti Protokolą aplinkybes. Juk ne veltui įstatymų leidėjas Protokole yra numatęs grafą: „žyma apie atsisakymą pasirašyti protokolą ir priimti protokolą“. A. A. Institucijos surašytame Protokole paminėta grafa yra tuščia, ši aplinkybė tik sustiprina abejonę, kad Protokolas buvo atspausdintas.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir tai, kad Institucijos atstovė Aistė Petrauskienė 2026 m. balandžio 16 d. atsiliepime pirmos instancijos teismui pateikė žinomai melagingus duomenis, teigdama, kad papildomai Protokolas buvo išsiųstas 2025 m gruodžio 4 d. registruotu paštu Pareiškėjo deklaruotu adresu, nurodė siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Kontrolės darbuotojai J. Š. ir N. G. teismo posėdyje taip pat vieningai paliudijo, kad visada, kai pažeidėjai atsisako priimti Protokolus, juos išsiunčia ir registruotu paštu. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje Nutartyje taip pat pasisako ir vadovaujasi Institucijos darbuotojų teiginiais, kad kai asmenys atsisako Protokolą pasirašyti ir pasišalina, tokiu atveju kontrolės darbuotojai administracinio nusižengimo Protokolą išsiunčia registruotu paštu grįžę po pamainos. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog 2025 m. gruodžio 4 d. Institucija A. A. registruotu paštu išsiuntė (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) Nutarimą, o ne kaip teigia Institucijos atstovė ir liudytojai – Protokolą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo netenkinti A. A. skundo ir palikti galioti Institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą.

Atsiliepime į skundą Institucijos atstovė nurodo, kad patikros metu A. A. pats pateikė savo asmens duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą / asmens kodą), pagal kuriuos jo tapatybė buvo nustatyta naudojantis Administracinių nusižengimų registru (ANR). Remiantis šiais duomenimis registre atliekama paieška, sistema pateikia asmens kortelę su nuotrauka, o kontrolę vykdantis darbuotojas sulygina asmenį su registre esančia nuotrauka bei, esant poreikiui, užduoda kontrolinius klausimus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti, kad Pareiškėjo tapatybė buvo nustatyta netinkamai. Taigi pažeidimas buvo užfiksuotas konkretaus asmens atžvilgiu, kurio tapatybė nustatyta teisėtai ir patikimai.

Atsiliepime akcentuojama, kad 2025 m. gruodžio 4 d. Protokolas Pareiškėjo nebuvo pasirašytas, jis atsisakė pasirašyti. Nepasirašymas pažymėtas ANR sistemoje (priedas 1). Atsižvelgiant į tai, papildomai Protokolas buvo išsiųstas registruotu paštu Pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta siuntėjui (institucijai) 2026 m. sausio 22 d., nes nebuvo atsiimta per pašto nustatytą saugojimo terminą.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. A. į Instituciją kreipėsi tik 2026 m. kovo mėn., t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo pažeidimo padarymo. 2025 m. lapkričio 10 d. patikros metu galimai užfiksuota vaizdo medžiaga šiuo metu nebesaugoma. Vadovaujantis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto kontrolės vaizdo duomenų fiksavimo sistemos ir integruotų vaizdo kamerų naudojimo tvarkos aprašu, vaizdo duomenys saugomi 30 kalendorinių dienų, po to automatiškai ištrinami. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas kreipėsi tik po kelių mėnesių, objektyviai nėra galimybės pateikti šios vaizdo medžiagos. Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip institucijos veiksmų neteisėtumas ar įrodymų trūkumas, kadangi duomenys buvo sunaikinti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o pats Pareiškėjas laiku nesiėmė veiksmų savo teisėms ginti. Be to, Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų patikros metu užfiksuotą pažeidimą ar sukeltų abejonių dėl kontrolę vykdžiusio darbuotojo veiksmų teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. apeliacinis skundas tenkintinas

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, neįsitikinęs, jog Institucijos atstovai tinkamai identifikavo galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo Skundžiamos nutarties bei A. A. apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis bei Institucijos nutarimas negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini ir administracinio nusižengimo byla A. A. atžvilgiu nutrauktina.

Prieš pasisakydamas dėl esminių nagrinėjimo klausimo aspektų, apygardos teismas pažymi, jog ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, ar kad tą pažeidimą padarė konkretus asmuo, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, fakto nėra. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti dėl paties administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, padarymo fakto ir jo kvalifikacijos pagrįstumo. Vis tik, nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kas (administracinėn atsakomybėn patrauktas ar nenustatytas asmuo) administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje važiavo viešuoju transportu neturėdamas/neįsigiję bilieto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. neigia, kad jis administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje naudojosi viešojo transporto paslaugomis neturėdamas/neįsigijęs bilieto. Jo teigimu, surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo pasinaudota jo tapatybe. Institucijos atstovė nurodo, kad asmens padariusio administracinį nusižengimą tapatybė buvo nustatyta tinkamai, atliekant įprastas procedūras, asmens duomenis nustatant naudojantis centrinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis. Taigi šioje byloje esminis klausimas yra, ar tiriant padarytą administracinį nusižengimą buvo teisingai nustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo.

Teismo posėdžio metu pirmos instancijos teisme apklausti liudytojai J. Š. ir N. G., kurie užfiksavo administracinio nusižengimo faktą ir nustatinėjo nusižengimą padariusio asmens tapatybę, nors ir detaliai paaiškino, kaip įprastai vyksta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybės nustatymas, tačiau nurodė, kad konkretaus atvejo prisiminti negali dėl praėjusio ilgo laiko ir pažeidėjų gausos, t. y. teismo posėdžio metu tiesiogiai nepatvirtino, kad administraciniame kaltinime aprašytą nusižengimą padarė būtent A. A. Kitų duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų, jog inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė būtent A. A. byloje nėra.

Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti tai, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad rodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Taigi įstatymo leidėjas administracinio nusižengimo protokolą įtvirtina kaip priemonę, kuria gali būti nustatomi įrodymai pagrindžiantys administracinį kaltinimą, tačiau bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant patvirtinti ginčijamas aplinkybes, administracinio nusižengimo protokolas, nesant kitų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, turi atitikti esminius įstatyme apibrėžtus administracinio nusižengimo protokolo turinio reikalavimus. ANK 609 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodomi duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai). Kaip matyti iš bylos duomenų, šioje administracinio nusižengimo byloje esančiame protokole (b. l. 17), nustatant administracinio nusižengimą padariusio asmens tapatybę, apsiribota tik vardu, pavarde, gimimo data ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kiti ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmens duomenys – asmens kodas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo/mokymosi vieta, nenurodyti. Pažymėtina, kad asmens vardas, pavardė, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ir gimimo data yra saugomi centrinėje duomenų bazėje, todėl neatmestina, kad nusižengimo padarymo metu bet kuriam asmeniui pasakius A. A. vardą, pavardę ir gimimo metus centrinėje duomenų bazėje esančių duomenų pagrindu, kaip pažeidėjas buvo nurodytas A. A. Juolab, kad ir liudytojais apklausti N. G. ir J. Š. patvirtino, kad per darbo dieną pažeidėjų būna ne vienas, todėl tikėtina, kad kontrolę vykdantys pareigūnai, nedėdami pastangų išsiaiškinti kitus galimo pažeidėjo tapatybės nustatymui reikšmingus duomenis (telefono numerį, elektroninio pašto adresą, mokymosi ar darbo vietą) galėjo suklysti nustatydami pažeidimą padariusio tapatybę.

Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad ANK 608 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu. Apylinkės teisme apklausti liudytojai N. G. ir J. Š. parodė, kad jeigu asmuo turi el. paštą ir sutinka gauti protokolą el. paštu, tuomet jie jį išsiunčia el. paštu, o jei nesutinka, tuomet spausdina protokolą vietoje. Jei asmuo atsisako jį pasirašyti, tuomet jie pažymi, kad asmuo atsisako pasirašyti, tuomet, grįžę po darbo, jį siunčia paštu. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad administracinio nusižengimo protokolas būtų išsiųstas A. A., tokių duomenų nepateikė ir Institucijos atstovai. Byloje esantys duomenys apie 2025 m. gruodžio 4 d. pašto siuntos išsiuntimą A. A. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu patvirtina ne 2025 m. lapkričio 10 d. protokolo, bet 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo išsiuntimo faktą (b. l. 19). Nors šis procesinis ir faktinis neatitikimas tiesiogiai nepatvirtina A. A. pozicijos, tačiau teismui leidžia abejoti Institucijos atstovų atidumu, o tuo pačiu ir apylinkės teisme apklaustų liudytojų parodymų objektyvumu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas šiame procesiniame sprendime konstatuotas aplinkybes, akcentuoja, kad administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta. Dar kartą akcentuotina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kuris suponuoja, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kartu pabrėžtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai, todėl vien ta aplinkybė, kad galimai pažeidimo padarymą užfiksavę vaizdo įrašai dėl suėjusių nustatytų terminų buvo sunaikinti, neatleidžia Institucijos nuo pareigos įrodyti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl pažeidimą padariusio asmens tapatybės kyla daug ir pagrįstų abejonių, kurių pašalinti nėra galimybės, todėl skundžiami Institucijos ir apylinkės tesimo procesiniai sprendimai naikintini ir administracinio nusižengimo teisena A. A. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl atstovavimo išlaidų

A. A., be kita ko, apeliaciniu skundu, prašo priteisti patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas. Iš apylinkės ir apygardos teismams pateiktų dokumentų (b. l. 46-47, 84-85) matyti, kad advokato teiktos paslaugos proceso metu sudarė 605 (šešis šimtus penkis) eurus.

Sprendžiant atstovavimo išlaidų atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginimo klausimą svarbu pažymėti, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

Šiuo procesinius sprendimu, panaikinus procesinius sprendimus, kuriais A. A. nubaustas pagal ANK 446 straipsnio 2 dalį, ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukus, jam nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 565 ¹ straipsnio 1 punktas), atsiranda teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, A. A. patirtos atstovavimo išlaidos – 605 eurai, yra pagrįstos ir proporcingos bylos apimčiai ir procesinių veiksmų atlikimui. Atsakomybėn patraukti asmens interesus atstovas advokatas Romas Žėkas atstovavo ne tik pirmosios instancijos teisme, kur vyko du teismo posėdžiai, bet ir ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (teikė prašymus antstoliui, Institucijai). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti A. A. prašymą ir iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priteisti 605 eurus proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartį, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą A. A. atžvilgiu nutraukti. Priteisti iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ A. A. naudai 605 (šešis šimtus penkis) eurus advokato paslaugoms apmokėti. Nutarimas įsiteisėja jos paskelbimo dieną.