Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-511-957/2026 Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00098-20026-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.21; 2.6.2;

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „T“ įgalioto atstovo D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutarties, kuria nutarta pripažinti Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų (duomenys neskelbtini). Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 01187002321225-5 UAB „T“ paskirtą 415 (keturių šimtų penkiolikos) Eur dydžio piniginę sankciją ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjamu atveju egzistuoja trys pagrindai atsisakyti pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją: 1) bendrovė per savo atstovą nedalyvavo procese; 2) sprendimas bendrovei nebuvo įteiktas; 3) sprendimas nebuvo išverstas į lietuvių kalbą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsisakoma vykdyti piniginę sankciją, kai ji paskirta rašytinio proceso tvarka, o nubaustas asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie teisę ginčyti sprendimą ir jo apskundimo terminus. Kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kad sprendimas buvo tinkamai įteiktas. Procesinių dokumentų įteikimo fikcija taikoma civiliniame procese, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją asmuo turi būti informuotas apie jam pareikštus kaltinimus, gauti sprendimą ir turėti galimybę jį apskųsti.

Nagrinėjamu atveju šaukimai ir sprendimas buvo tik išsiųsti UAB „T“ adresu, tačiau neįteikti, todėl bendrovė nežinojo apie jai paskirtą sankciją ir negalėjo jos ginčyti ar įvykdyti. Skundžiamos nutarties argumentai dėl kitų bendrovės atžvilgiu vykusių procesų šios pareigos nepaneigia. Be to, jokie teisės aktai nenustato vairuotojo pareigos informuoti darbdavį apie užsienyje padarytą pažeidimą ar vykstantį procesą. Vien abstraktus pranešimas apie kelių eismo taisyklių pažeidimą nesuteikia darbdaviui procesinės informacijos ir negali būti laikomas tinkamu informavimu.

Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/214/TVR įpareigoja tinkamai informuoti atsakomybėn traukiamą asmenį. UAB „T“ vadovas ir darbuotojai nemoka anglų kalbos, todėl net ir gavę dokumentus nebūtų galėję suprasti jų turinio. Lietuvos teisė nenustato pareigos mokėti anglų kalbą. Be to, bendrovė anksčiau yra gavusi iš Latvijos institucijų sprendimą, išverstą į lietuvių kalbą, ir jį įvykdė, todėl šiuo atveju Institucija nepagrįstai nesilaikė Pamatinio sprendimo reikalavimų.

Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išvados

Aukštesnysis teismas, įvertinęs UAB „T“ atstovo skundo argumentus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutarties motyvus ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jos naikinti ar keisti.

Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (su pakeitimais, padarytais sprendimu 2009/299/TVR) (toliau – ir sprendimas 2005/214/TVR) nustatytos taisyklės ir tvarka, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Sprendimo 2005/214/TVR 6 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnyje numatytą nepripažinimo ar nevykdymo pagrindą.

Sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu, kaip yra numatyta i papunktyje – pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai liudijime nurodyta, kad pagal kitus sprendimą priėmusios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus laiku: asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą; arba, kaip numatyta ii papunktyje, kad žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu; arba, kaip numatyta iii papunktyje, kad jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo: aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo. Taip pat sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies j punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo, nebent liudijime nurodyta, kad asmuo, aiškiai informuotas apie procesą ir galimybę asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, ir aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu jos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. To paties straipsnio 3 dalies 7, 8 ir 9 punktuose taip pat nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus; piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos; piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo.

Iš Latvijos Respublikos liudijimo (toliau – ir liudijimas) h dalies 3 punkto 2 ir 3 papunkčių matyti, kad sprendimas buvo priimtas bendrovės, t. y. UAB „T“, darbuotojo akivaizdoje. 2025 m. gegužės 27 d. ir 2025 m. liepos 15 d. asmuo asmeniškai gavo teismo šaukimus ir taip buvo informuotas apie numatyto teisminio nagrinėjimo, kuriame bus priimtas sprendimas, laiką ir vietą. Asmuo taip pat buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas jam neatvykus į teisminį nagrinėjimą. Sprendimas asmeniui buvo įteiktas 2025 m. rugpjūčio 25 d., jame aiškiai nurodyta teisė į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisė pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujų įrodymų pateikimą, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas. Tačiau asmuo per nustatytą terminą nepareikalavo pakartotinio bylos svarstymo ir nepateikė apeliacinio skundo. Liudijimo h dalies 3 punkto 4 papunktyje Institucija paaiškino, kad byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pažeidėjui, nes juridinis asmuo nereagavo į šaukimus ir neinformavo apie neatvykimo priežastis. Šaukimai ir sprendimas buvo išsiųsti registruotu pašto adresu su siuntos sekimo funkcija dviem oficialiais bendrovės adresais: pirmieji laiškai, išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo atsiimti net ir po pakartotinių pašto pranešimų, todėl jie buvo pakartotinai išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi negauta pranešimų apie negalėjimą pristatyti šių siuntų, jos laikomos įteiktomis, kadangi policija ėmėsi visų įmanomų priemonių asmeniui informuoti ir negalėjo kontroliuoti tolesnio bendrovės gaunamų siuntų tvarkymo. Be to, liudijime aiškiai nurodyta, kad toks įteikimas atitinka Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sprendimas laikomas įteiktu tinkamai.

Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal sprendime 2005/214/TVR įtvirtintą abipusio pripažinimo principą sprendimą vykdančiosios valstybės teismas iš esmės remiasi sprendimą priėmusios valstybės pateiktame liudijime nurodytais duomenimis. Iš liudijimo matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek šaukimai, tiek sprendimas buvo įteikti vadovaujantis sprendimą priėmusios kompetentingos institucijos nacionaline teise. Latvijos Respublikos pareigūnai ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad UAB „T“ būtų tinkamai informuota ir galėtų visapusiškai įgyvendinti savo procesines teises. Kaip nurodyta liudijime, šaukimai buvo įteikti asmeniškai, bendrovė taip pat buvo informuota, kad sprendimas gali būti priimtas asmeniui neatvykus į teisminį nagrinėjimą. Sprendimas buvo išsiųstas bendrovės registruotais adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra duomenų, kad siunta nepasiekė adresato dėl objektyvių priežasčių ar buvo grąžinta siuntėjui, todėl laikytina, kad sprendimas UAB „T“ buvo įteiktas tinkamai. Sprendime taip pat buvo nurodyta teisė priimtą sprendimą apeliuoti, tačiau šia teise nepasinaudota. Nesant objektyvių duomenų, paneigiančių liudijime nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti Institucijos pateikta informacija apie procesinių dokumentų įteikimą ir tinkamą bendrovės UAB „T“ informavimą apie jos procesines teises. Vien tai, kad pareiškėjas teigia dokumentų faktiškai negavęs, nepaneigia jų išsiuntimo ir tinkamo pristatymo įmonės registruotais adresais fakto.

Šiame kontekste apygardos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad UAB „T“ nuolat ir sistemingai nereaguodama į jai siunčiamus pranešimus registruota pašto siunta, pati turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Kaip matyti, teisme iš tiesų yra nagrinėjama ne viena byla, kurioje yra paskirtos piniginės sankcijos UAB „T“, tačiau pastoviai teikiama informacija, kad bendrovė ir jos atstovai negavo pranešimų apie nagrinėjamas bylas ar jų atžvilgiu priimtus sprendimus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad juridinis asmuo turi pareigą užtikrinti tinkamą, jo registruotais adresais, siunčiamos korespondencijos priėmimą ir organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų laiku susipažinti su gaunamais procesiniais dokumentais. Todėl neigiamos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad registruotais adresais siunčiami dokumentai neatsiimami ar su jais nesusipažįstama, negali būti perkeliamos sprendimą priėmusiai institucijai. Baudžiamajame procese proceso dalyviai privalo elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti su procesą vykdančiomis institucijomis, o jų procesinės teisės negali būti naudojamos taip, kad būtų trukdoma procesui ar sudaromos dirbtinės kliūtys procesinių dokumentų įteikimui. Apygardos teismo vertinimu, priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vengti procesinių dokumentų įteikimo, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai buvo įteikiami laikantis Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Institucijos sprendimą.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, jog UAB „T“ darbuotojas galėjo neinformuoti bendrovės apie padarytą pažeidimą ir tokios pareigos neturėjo, laikytini nepagrįstais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse aiškiai nurodyta, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise, o kiekviena šalis savo teises ir pareigas privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta ir tai, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Apygardos teismo vertinimu, ši teisės norma akivaizdžiai suponuoja tiek darbuotojo pareigą rūpintis darbdavio interesais, tiek darbdavio pareigą užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Vis dėlto, konstatavus, kad sprendimas buvo priimtas bendrovės darbuotojo akivaizdoje, kad jis įteiktas tinkamai, laikantis Latvijos Respublikos teisės aktų, skunde nurodomos aplinkybės iš esmės neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo.

Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo argumentas, kad sprendimas negali būti pripažintas ir vykdomas dėl to, jog jis nebuvo išverstas į lietuvių kalbą. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas teigia nesuprantantis anglų kalbos, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti ir piniginę sankciją. Sprendžiant dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo reikšminga tai, ar buvo laikytasi sprendime 2005/214/TVR ir BPK 365¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų. BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyta, kad sprendimas laikomas tinkamai įteiktu ir yra pripažįstamas ir vykdytinas jeigu yra išverstas į lietuvių arba anglų kalbas, todėl nėra pagrindo daryti kitokią išvadą nei kad sprendimas įteiktas nepažeidžiant BPK ar sprendimo 2005/214/TVR nuostatų ir todėl yra pripažintinas ir vykdytinas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutartis, kuria pripažinta Institucijos 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu UAB „T“ paskirta 415 Eur (keturių šimtų penkiolikos) Eur dydžio piniginė sankcija ir nutarta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti UAB „T“ įgalioto atstovo D. Ž. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutartį galioti. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.