- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-493-1034/2026
- Teisminio proceso Nr.
- NESUTEIKTAS-7490
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- L. Ž.
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas
Skundas Nr. 1S-493-1034/2025 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. Ž. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. LK-N-354 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, L. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų. Nustatyta, kad L. Ž. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 8 d., bausmės pabaiga – 2028 m. birželio 8 d., pusę bausmės atliko 2023 m. birželio 8 d. Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. LK-N-354 dėl nuteistojo L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarta nuteistajam L. Ž. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartimi atmestas nuteistojo L. Ž. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. LK-N-354 panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundo aukštesniajam teismui argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo L. Ž. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. LK-N-354 ir taikyti nuteistajam L. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Alternatyviai prašoma teikimą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant išsamiai ir individualiai įvertinti visas aktualias aplinkybes.
Nuteistasis skunde nurodo, kad nuo 2025 m. liepos 15 d. bausmę atlikinėja atviro tipo laisvės atėmimo vietoje. Bausmės atlikimo metu neturėjo drausminių nuobaudų, buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyviai dalyvavo resocializacijos programose, psichologinėse ir socialinėse intervencijose, Carito ir kitų organizacijų veikloje, bausmės atlikimo metu įgijo profesinę kvalifikaciją, išlaikė socialius ryšius su šeima, vykdė turimus finansinius įsipareigojimus, savanoriškai pradėjo mokėti skolą, suteiktų išvykų metu nepadarė jokių pažeidimų.
Nors skundžiamoje nutartyje nurodomi nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau teismo galutinė išvada yra prieštaringa. Žemesnysis teismas nenurodo aiškių motyvų, kokie konkretūs kriterijai nėra pasiekti, kokių konkrečių veiksmų vis dar trūksta, kokie faktiniai duomenys paneigia nustatytus teigiamus nuteistojo pokyčius. Nuteistojo vertinimu, žemesnysis teismas didelę reikšmę suteikia jo ankstesniems teistumams, nusikalstamos elgesio istorijai, seniau atliktiems vertinimams, 2021 m. psichologo išvadoms. Vis tik lygtinio paleidimo instituto esmė yra vertinti dabartinę asmens būklę ir pasiektus resocializacijos rezultatus. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, lemiamą reikšmę turėjo turėti naujausi duomenys.
Žemesnysis teismas didelę reikšmę suteikė aplinkybei, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau BVK neįtvirtinta, kad nuteistajam lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik esant žemai rizikai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kriminogeniniai veiksmais yra valdomi, konstatuota nuteistojo pažanga, nuteistasis vykdo specialistų rekomendacijas, laikosi sudaryto individualaus plano.
Nagrinėjamu atveju liko neįvertinta tai, kad nuteistasis nuo 2025 m. liepos 15 d. yra perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Jam buvo suteikta teisė lankytis viešose vietose, vykti į gydymo įstaigas, išvykti savaitgaliais. Šiuo laikotarpiu jis nepadarė jokių pažeidimų, kas įrodo, kad jis geba laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistasis nurodo, kad byloje esanti antstolio pažyma patvirtina, jog jis savanoriškai pradėjo mokėti skolą. Jis taip pat vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, siekia atlyginti žalą. Nuteistasis nurodo gebantis prisiimti atsakomybę ir dedantis realias pastangas pašalinti nusikalstamos veikos pasekmes.
Apibendrinant nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenustatė nei vienos naujos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kuri paneigtų teigiamus resocializacijos rezultatus. Teismo išvados iš esmės grindžiamos praeities aplinkybėmis ir prielaidomis apie galimą ateities elgesį.
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta
Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo L. Ž. skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą žemesniojo teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, nuteistojo skundo argumentus, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybe, atlikta bausmės dalimi. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam L. Ž. netikslinga taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, o daryti priešingą išvadą, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad nuteistasis L. Ž. nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šį sprendimą jį priimanti institucija turi tinkamai motyvuoti. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nuteistasis L. Ž. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų, t. y. pastarasis atliko daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokią dalį jis atliko 2023 m. birželio 8 d. Antra lygtinio paleidimo sąlyga yra žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį teigiama linkme galima keisti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir toks pastarojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Išnagrinėjus esamą situaciją, konstatuotina, kad tiek Komisija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.
Iš byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2026 m. balandžio 17 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas naudojant „OASys“ metodiką buvo atliktas 2021 m. balandžio 8 d. Nuteistajam buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. gruodžio 27 d., 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. gegužės 27 d., 2025 m. vasario 27 d., 2025 m. gegužės 22 d., 2025 m. rugsėjo 27 d ir 2026 m. balandžio 17 d. atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, jų metu nustatyta taip pat vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip teisingai skunde nurodo nuteistasis L. Ž., vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nuteistasis kaip tik ir įrodinėja, kad jo pažanga yra akivaizdi – jis bausmės atlikimo metu įgijo profesinę kvalifikaciją, išlaikė socialinius ryšius su šeimos nariais, vykdė turimus finansinius įsipareigojimus, dalyvavo įvairiose resocializacijos programose. Sutiktina, kad nuteistojo elgesys struktūrizuotoje aplinkoje viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ženkliai pakito, tai atsispindi ir socialinio tyrimo išvadoje, kurioje konstatuota, kad „asmuo formaliai atitinka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus“, tačiau pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama ir nekelianti abejonių, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams. Pažymėtina, kad teigiami L. Ž. elgesio pokyčiai nulėmė tai, kad nuo 2024 m. gruodžio 23 d. jis iš paprastosios grupės buvo perkeltas į lengvąją grupę, jam suteikta galimybė laikinai išvykti iš kalinimo įstaigos, kas rodo teigiama linkme pakitusio nuteistojo elgesio įvertinimą, mažesnį jo teisių ir laisvių suvaržymą ir toks įvertinimas šiuo metu atitinka nuteistojo teisinę padėtį. Taigi, byloje nustatyti duomenys, rodantys teigiamus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, yra neabejotinai reikšmingi, tačiau nepakankami išvadai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant anksčiau nurodytų pagrindų visumai. Vien formalus BVK nustatytų sąlygų atitikimas savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, kadangi teismas kiekvienu atveju privalo individualiai įvertinti, ar nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiai yra pakankamai nuoseklūs, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti toliau nebetaikant laisvės atėmimo bausmei būdingų ribojimų.
Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas, pritardamas Komisijos nutarimui, sprendė, kad šiuo atveju iš esmės nenustatytos materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su padarytomis išvadomis ir spręsti, kad šiuo metu visgi jau galima patikimai spręsti, kad paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos lygtinai, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Sprendžiant dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, itin svarbus nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas, jo motyvacija dalyvauti vykdomose programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį.
Kaip matyti, nuteistasis L. Ž. Komisijai buvo pristatomas šeštą kartą. Apygardos teismui nekyla abejonių dėl teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių, akcentuojamų nagrinėjamame skunde, šias aplinkybes įvertino ir apylinkės teismas, iš kurio priimtos skundžiamos nutarties matyti, kad nė viena nuteistojo asmenybę apibūdinta aplinkybė nebuvo nuvertinta. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, teigiamai nuteistąjį L. Ž. charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadą, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nuteistasis L. Ž. drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, aktyviai įsitraukia į pozityvaus užimtumo, mokymosi ir socialines veiklas, dalyvauja psichologo konsultacijose, psichologinėse intervencijose, nedidelėmis sumomis pradėjo dengti turimus įsiskolinimus, palaiko ryšius su šeimos nariais, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad priešingai nei anksčiau, nuteistasis tapo labiau atviras grįžtamajam ryšiui, mažėja jo gynybiškumas, didėja mąstymo lankstumas bei gebėjimas reflektuoti savo elgesį, geriau suvokia nusikalstamo elgesio pasekmes, įskaitant poveikį nukentėjusiems asmenims ir aktyviai įsitraukia į intervencines priemones, vis dėlto, šios aplinkybės savaime dar nėra pakankamos išvadai, jog resocializacijos tikslai jau pasiekti. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo L. Ž. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, jog tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Pažymėtina, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga ir tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, kadangi suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį žemesnysis teismas tinkamai neįvertino teigiamų L. Ž. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei nenurodoma skunde, joje buvo analizuojami teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai, tačiau, žemesniojo teismo vertinimu, jų vis tik nepakako taikyti L. Ž. lygtinį paleidimą jau šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, kam pritaria ir aukštesnysis teismas.
Taigi nors L. Ž. elgesyje stebimi tam tikri teigiami požymiai, jo atžvilgiu nuosekliai nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad daugelis sričių dar visgi reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Nuteistojo L. Ž. elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – lėšų valdymo sunkumai (įvertinus ir nusikaltimo, už kurio padarymą L. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę, motyvas – finansinis) (veiksnys valdomas), gyvenimo būdas, komunikacija bei sąveika su kitais asmenimis (šios aplinkybės buvo reikšmingos asmens nusikalstamumui) (veiksnys valdomas), savo elgesio pasekmių neįvertinimas (veiksnys valdomas), nepakankami problemų identifikavimo ir savo elgesio pasekmių neįvertinimas (veiksnys valdomas), kriminalinės nuostatos (veiksnys valdomas). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, kadangi būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, užsiimdamas prasminga veikla, tęsdamas aktyvų įsitraukimą į resocializacijos procesą, šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius sistemingai ir nuosekliai toliau gali mažinti. Akcentuotina ir tai, kad nustatytas vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys – nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą.
Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertinta nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir, priešingai negu nurodoma skunde, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Taigi, žemesnysis teismas pagrįstai vertino ir nuteistojo elgesį praeityje. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, pritartina žemesnio teismo išvadai, jog šiuo metu nuteistojo L. Ž. nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.
Galiausiai apibendrinant pažymėtina, jog lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad nei Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.
Aukštesnysis teismas nepritaria nuteistojo skundo argumentams, kad jis šiai dienai yra pakeitęs savo elgesį iš esmės ir, kad jo atžvilgiu būtų galimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Svarių, ir, kaip minėta, apylinkės teismo neįvertintų, argumentų dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistasis nenurodė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad L. Ž. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo L. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.