- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-04
- Bylos Nr.
- 1S-483-1036/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-3-00020-2026-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pran.)
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Pareiškėjas
- Valsts policija Vidzemes regiona parvalde Rietumvidzemes iecirknis
- Advokatai
- Dainius Žiedas
Byla Nr. 1S-483-1036/2026 Teisminio proceso Nr. 1-36-3-00020-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3 (S)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, A. L. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pripažintas vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vakarų Vidžemės regiono departamento 2026 m. vasario 16 d. sprendimas Nr. 01187002089926, kuriuo A. L. paskirta 270 eurų piniginė sankcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismų nustatytos aplinkybės bei skundžiamų procesinių sprendimų esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nutartimi (toliau Skundžiama nutartis) Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Vidžemės regiono departamento Vakarų Vidžemės apylinkės prašymas tenkintas. Pripažintas vykdyti Lietuvos Respublikos Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Vidžemės regiono departamento 2026 m. vasario 16 d. sprendimas Nr. 01187002089926, kuriuo A. L. buvo paskirta 270 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt eurų) piniginė sankcija (bauda). Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nustatė, kad nenustatyti pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 365¹ straipsnio 3 dalyje, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti pripažinti piniginę sankciją ir nevykdyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimto sprendimo. Apylinkės teismas pripažino, kad egzistuoja Tarybos pamatiniame sprendime ir BPK nustatytos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje sąlygos. A. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Sprendimą A. L. atžvilgiu priėmusi Latvijos Respublikos institucija 270 Eur piniginę sankciją (baudą) jam paskyrė dėl Tarybos pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimo, paskirta piniginė sankcija (bauda) yra didesnė už Tarybos pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies „h“ punkte nustatytą 70 eurų sumą. Sprendimas A. L. atžvilgiu tapo galutiniu 2026 m. balandžio 28 d. ir yra vykdytinas. Be to, apylinkės teismo vertinimu, Latvijos kompetentingos institucijos prašymas (liudijimas) atitinka Pamatinio sprendimo reikalavimus, asmuo, kuriam paskirta piniginė sankcija, buvo informuotas apie teisę ginčyti jo atžvilgiu priimtus sprendimus. BPK 229¹ straipsnio 2, 4 dalių pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai
Šalies argumentai
A. L. atstovas advokatas Dainius Žiedas, nesutikdamas su Skundžiama nutartimi, apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Skundžiamą nutartį ir bylą dėl pinginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo nutraukti. Skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas vykdytinu Lietuvos Respublikoje pripažino neegzistuojantį procesinį sprendimą. Latvijos Respublikos kompetentinga institucija pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad A. L. transporto priemonę vairavo ir pareigūnų buvo sustabdytas 2026 m. vasario 16 d., administracinė teisena jo atžvilgiu buvo pradėta 2026 m. vasario 17 d., o sprendimas byloje priimtas 2026 m. kovo 11 d. Skundžiama nutartimi teismas pripažino 2026 m. vasario 16 d. Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą, nors pagal pateiktus duomenis, teisena dėl galimo pažeidimo pradėta tik 20026 m. vasario 17 d. Šių aplinkybių pagrindu, A. L. atstovas daro išvadą, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas liudijimas yra neišsamus, neatitinka asmens atžvilgiu priimto sprendimo, kas vadovaujantis BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 11 punktu, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti pripažinti piniginę sankciją. Skunde cituojant teisinį reguliavimą, taip pat remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau ESTT) 2021 m. spalio 6 d. prejudiciniu sprendimu byloje Nr. C-338/20, nurodoma, kad A. L. nebuvo įteiktas svarbiausių, jo atžvilgiu priimto sprendimo dalių, leidžiančių jam suprasti, kuo yra kaltinamas, taip pat išaiškinimo pasinaudoti visomis gynybos teisėmis, vertimas į jam suprantamą kalbą, kas taip pat yra pagrindas atsisakyti pripažinti piniginę sankciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išaiškinimai
A. L. atstovo skundas tenkintinas.
Iš A. L. atstovo advokato skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog: 1) Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktas liudijimas yra aiškus ir neturi esminių trūkumų; 2) kad A. L. buvo tinkamai paaiškinti jo padaryti pažeidimai, nurodyta, kada bus nagrinėjama bylą, taip pat išaiškinta, kad administracinio pažeidimo byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o pats sprendimas asmeniui skirti baudą buvo įteiktas tinkamai – išsiunčiant jo paties nurodytu elektroniniu paštu. Aukštesnysis teismas, įvertinęs Skundžiamos nutarties motyvus, bylos medžiagą, taip pat A. L. atstovo advokato skundo argumentus, sprendžia, jog apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos, todėl Skundžiama nutartis naikintina ir dėl Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vakarų Vidžemės regiono departamento – teisinės pagalbos prašymo priimtinas naujas sprendimas.
Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo taikymo finansinėms baudoms 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Šiuo atveju aktualus Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies g punktas, kuriame numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad paminėtos Pamatinio sprendimo nuostatos yra perkeltos ir į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu paminėti, kad Europos Sąjungos Teisingumo teismas, aiškindamas Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo taikymo finansinėms baudoms nuostatas, 2021 m. spalio 6 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Nr. C-338/20, yra išaiškinęs, kad Pamatinio sprendimo 2005/214 20 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją vykdančiosios valstybės narės institucijai leidžiama atsisakyti vykdyti sprendimą, kaip tai suprantama pagal šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio a punktą, kuriuo skiriama finansinė bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kai šis sprendimas jo adresatui įteiktas be svarbiausių sprendimo dalių, leidžiančių jam suprasti, kuo yra kaltinamas, taip pat pasinaudoti visomis gynybos teisėmis, vertimo į jam suprantamą kalbą ir nesuteikiant galimybės paprašius gauti tokį vertimą.
Nagrinėjamoje byloje Latvijos Respublikos kompetentinga institucija, apylinkės teismą raštu informavo, kad „2026/02/17 sprendimas Nr. 01187002089926-1 dėl administracinio teisės pažeidimo proceso pradėjimo, 2026/02/17 sprendimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 01187002089926 nagrinėjimo, 2026/03-11 sprendimas dėl nuobaudos skyrimo Nr. 01187002089926-3 nebuvo išversti į lietuvių ar bet kurią kitą kalbą“ (b. l. 75-16). Nors apylinkės teismas Skundžiamoje nutartyje išdėstė argumentus, kurie jo vertinimu, patvirtina, jog A. L. buvo tinkamai įteiktas sprendimas dėl finansinės sankcijos paskyrimo ir jis buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei teisę ginčyti priimtus sprendimus, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tai nepaneigia ESTT sprendime, priimtame byloje Nr. C-338/20, išaiškintos pareigos sprendimą skirti piniginę sankciją ar jos svarbiausias dalis išversti į pažeidėjui suprantamą kalbą. Apylinkės teismas, posėdžio metu įsitikinęs, kad A. L. nemoka latvių kalbos, taip pat turėdamas neginčijamus duomenis, kad sprendimo ar jo pagrindinių dalių vertimas į A. L. suprantamą kalbą nebuvo įteiktas, ignoravo ESTT pateiktą Pamatinio sprendimo Nr. 2005/214/TVR nuostatų aiškinimą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pripažinti piniginės sankcijos vykdymą Lietuvos Respublikoje.
Aukštesnysis teismas, atsakydamas į skundo argumentą, jog Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktas liudijimas yra neaiškus ir turi esminių trūkumų, pažymi, kad iš tikrųjų, kaip ir nurodyta skunde, Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos liudijime ir Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta pripažintino sprendimo data yra 2026 m. vasario 16 d., nors pagal bylos duomenis, sprendimas A. L. skirti piniginę sankciją už kelių eismo taisykles buvo priimtas 2026 m. kovo 11 d. (b. l. 75-76). Vis tik, aukštesnysis teismas laiko, kad tiek liudijime, tiek rezoliucinėje Skundžiamos nutarties dalyje, nurodant pripažintino sprendimo priėmimo datą buvo padarytas aiškus rašymo apsirikimas, kuris nedaro pačio liudijimo neaiškiu ir neleidžia jo pripažinti turinčiu esminių trūkumų.
Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, todėl Šiaulių apylinkės Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vakarų Vidžemės regiono departamento – prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
A. L. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
Atsisakyti pripažinti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vakarų Vidžemės regiono departamento 2026 m. kovo 11 d. sprendimą Nr. 01187002089926, kuriuo A. L. paskirta 270 eurų piniginė sankcija.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama