Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. V., jo atstovui advokatui Tadui Katauskui, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvildui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovo advokato Giedriaus Murausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas K. V. skundas dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-423439-2025, kuriuo K. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-423439-2025 (toliau ir – Institucijos nutarimas) K. V. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 30 d. apie 23.09 val., Vilniaus mieste, Oslo gatvėje, ties Laisvės prospektu, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Tiguan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir viršijo nustatytą 60 km/val. greitį 26 km/val., nes važiavo 86 km/val. greičiu (įvertinus matavimo paklaidą). Taip pat jis vairavo minėtą transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais K. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14, 127 punktų reikalavimus ir tuo padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje bei 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir, taikant ANK 38 straipsnio nuostatas, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. atstovas advokatas Giedriaus Murauskas dėl minėto nutarimo pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui, kuris 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi jį atmetė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (iš lot. be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018 ir kt.).

Byloje kilo ginčas dėl to kas 2025 m. rugsėjo 30 d., 23.09 val. vairavo automobilį „Volkswagen Tiguan“, ir viršijo nustatytą 60 km/val. greitį 26 km/val., nes važiavo 86 km/val. greičiu (įvertinus matavimo paklaidą). Taigi byloje reikalinga nustatyti kas aptariamu metu vairavo minėtą automobilį.

Institucijos tiek atsiliepime, tiek atstovo teismo posėdyje nurodomos aplinkybės dėl automobilio nuomos sutarties sąlygų pažeidimų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kaip minėta, nagrinėjamoje situacijoje svarbu nustatyti kas aptariamo pažeidimo padarymo metu faktiškai vairavo automobilį „Volkswagen Tiguan“.

Taigi sutiktina, kad praėjus nemažam laiko tarpui nuo aptariamo įvykio, liudytojas galėjo neprisiminti datų, kuomet vairavo K. V. iš „Bolt“ išsinuomotą automobilį. Liudytojas parodymų pakeitimo priežastį paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme, nurodydamas, kad vėliau patikrino SMS žinutes Whatsapp programėlėje, pažiūrėjo kada pats nuomojosi automobilį, ir pamatė, kad pats nuomojosi nuo spalio 8 d., todėl patikslino. Vertinti tokius liudytojo parodymus kaip nepatikimus ir jais nesiremti pagrindo nėra. Iš „Bolt Service“ pateiktos informacijos matyti, kad D. L. E. automobilį nuomojosi nuo 2025 m. spalio 9 d. Ši versija nėra paneigta. Jokių kitų duomenų, išskyrus tai, jog automobilio nuomos sutartį buvo sudaręs K. V. ir liudytojo D. L. E. parodymai apylinkės teisme, kurių, dalyje dėl automobilio vairavimo rugsėjo 30 d. liudytojas apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nebepalaikė, įrodančių ir nekeliančių abejonių, kad būtent K. V. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį, byloje nėra.

Apeliantas nurodo, jog K. V. nagrinėdamas savo 2025 m. rugsėjo 30 d. asmeninę komunikaciją programėlėje Whatsapp nustatė, kad 2025 m. rugsėjo 30 d. 20.17 val. siuntė žinutę apie perduodamą automobilį, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, D. L. E.. Kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pridėtos Whatsapp komunikacijos iškarpos, matomas K. V. žinutės išsiuntimo laikas – 2025 m. rugsėjo 30 d. 12.17 val. Kaip matyti iš pridėto susirašinėjimo, prieš pat fiksuoto pažeidimo padarymą, D. L. E. parašė žinutę K. V. Whatsapp programėlėje, kad „Lekiu aš iki Pilaitės, vis tiek nemiegosiu iki 2am, tai jei ką – pasuk“. Prie apeliacinio skundo pateiktoje Whatsapp iškarpoje matyti K. V. žinutės išsiuntimo laikas – 2025 m. rugsėjo 30 d. 15.02 val. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl nustatytos JAV, Čikagos laiko juostos Whatsapp, laikas rodomas Čikagos, kadangi K. V. dėl verslo interesų dažnai būna Čikagoje. Atitinkamai Lietuvos laiku D. L. E. žinutės išsiuntimo laikas yra 2025 m. rugsėjo 30 d. 23.02 val., t. y. 7 min. iki užfiksuoto pažeidimo laiko.

Institucijos atstovas tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek teismo posėdžio metu akcentavo aplinkybes, jog K. V., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, išsinuomojo iš „Bolt Drive“ automobilį, pažeisdamas automobilio nuomos sąlygas, apgavo bendrovę, nes neturėjo teisės tokios sutarties sudaryti, taip pat, jog nuomojamą transporto priemonę perduoti tretiesiems asmenims draudžiama, tai, kad per nuomos laikotarpį buvo padaryti kiti administraciniai nusižengimai, už kuriuos protokolai surašyti, paskirtos baudos K. V. ir jis jas apmokėjo, išskyrus nagrinėjamą šioje byloje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl to kas faktiškai vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta.

Baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovas pateikė alternatyvų prašymą grąžinti bylą Institucijai atlikti papildomą tyrimą, tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog surinktų įrodymų nepakanka K. V. atsakomybės klausimui išspręsti, nurodydamas, jog dar galima bandyti atlikti papildomą tyrimą, į jį įtraukiant bendrovę, kuri nuomojo automobilį, aiškintis aplinkybes, ar įmanoma perduoti automobilį, kaip jis atsirakina, ar abu asmenys privalo būti kartu. Tenkinti tokį atstovo prašymą pagrindo nėra. Kaip matyti iš viešai skelbiamos „Bolt Drive“ informacijos, taisyklių ir automobilių nuomos sąlygų, nors išsinuomoto automobilio naudotojui draudžiama leisti kitiems asmenims vairuoti automobilį ar naudoti savo „Bolt“ paskyrą, oficialus automobilio naudotojas faktiškai turi galimybę perduoti savo „Bolt“ paskyros prisijungimo duomenis (telefono numerį ir patvirtinimo kodą) kitam asmeniui, kuris, turėdamas tokius duomenis, gali prisijungti prie paskyros savo telefone, be to ir nuotolinis automobilio durelių atrakinimas per atstumą techniškai ir fiziškai yra įmanomas, todėl aplinkybė ar automobilį atrakino K. V., ar D. L. E., esant prieš tai aptartiems bylos duomenims, nedus duomuo, galintis nulemti kitokią teismo išvadą dėl to kas vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu, taigi nebus gauta reikšmingų faktinių duomenų. Todėl grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui netikslinga.

Svarbu paminėti ir tai, jog administracinio nusižengimo protokolas K. V. surašytas ir Institucijos nutarimas priimtas pagal iš „Bolt“ gautą informaciją, jog jis išsinuomojo automobilį, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas. Daugiau jokių duomenų, jog fotonuotraukoje užfiksuotą greitį viršijusį automobilį vairuoja K. V., byloje nėra. Siekiant paneigti K. V. nurodomą aplinkybę, jog įvykio metu jis automobilio „Volkswagen Tiguan“, nevairavo, byloje turi būti surinkta pakankamai kitų jo kaltę pagrindžiančių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų nepakanka nuspręsti dėl K. V. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-423439-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną K. V. atžvilgiu nutraukti. Nutraukus administracinę teiseną K. V. atžvilgiu, D. L. E. administracinės atsakomybės klausimas paliekamas spręsti bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad paaiškėjo asmuo, kuris 2025 m. rugsėjo 30 d. 23.09 val. vairavo automobilį „Volkswagen Tiguan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylos medžiaga perduotina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai administracinio nusižengimo protokolo D. L. E. atžvilgiu surašymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-423439-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį K. V. atžvilgiu nutraukti. Perduoti administracinio nusižengimo bylos medžiagą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai administracinio nusižengimo protokolo D. L. E. atžvilgiu surašymui. Šis nutarimas įsigalioja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.