Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2026 m. vasario 10 d. nutarimu V. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį 1000 Eur dydžio bauda, taip pat jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams bei nutarta iš jo išieškoti 20630 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nes jis 2026 m. sausio 17 d. 15.01 val. Vilniaus rajono savivaldybėje, kelio Vilnius – Šumskas 11 kilometre pakartotinai būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,49 promilės neblaivumas (po paklaidos), vairavo automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto nuostatas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi pakeitė Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2026 m. vasario 10 d. nutarimą ir V. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki trejų metų bei vienerius metus uždraudė vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat iš V. D. nutarė išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 8000 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde V. D. prašo panaikinti Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2026 m. vasario 10 d. nutarimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį bei skirti jam švelniausią įmanomą nuobaudą arba jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. D. už padarytą teisės pažeidimą buvo nubaustas per griežtai. Skunde aiškinama, kad V. D. 2023 m. gruodžio 3 d., neturėdamas teisės vairuoti, automobilį vairavo, nes sūnaus, kuris tuo metu turėjo sveikatos problemų, prašymu automobiliu važiavo į automobilių servisą, kur šis automobilis turėjo būti paruoštas techninei apžiūrai. V. D. negalėjo dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dėl paminėto teisės pažeidimo padarymo bei skųsti jam priimto procesinio sprendimo, nes mirė jo sūnus, dėl šios priežasties neturėjo galimybės prašyti bausti jį kuo švelniau. Dėl susidariusios situacijos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam buvo taikomas ilgiau, nei galėjo būti taikomas, kas lėmė ir griežtesnę atsakomybę dėl naujo teisės pažeidimo padarymo.

V. D. teigia, kad jis visiškai pripažįsta, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus ir gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Dėl teisės pažeidimo yra kaltas jis bei nepalankiai susiklosčiusios gyvenimiškos aplinkybės. Apeliantas mano, kad, įvertinus visas nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam turėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda bei švelnesnės administracinio poveikio priemonės nei buvo paskirtos.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad V. D. yra senatvės pensininkas, jo pensija yra 552,40 Eur, todėl jis susidurs su sunkumais tiek mokant baudą, tiek sumą, kurią iš jo buvo nutarta išieškoti. Tiek baudos dydis, tiek išieškotinos sumos dydis neatitinka proporcingumo, teisingumo i6 protingumo principų keliamų reikalavimų. Šiuo atveju paskirta bauda ir sumos, kurią buvo nutarta ir apelianto išieškoti, dydis neatitinka padaryto teisės pažeidimo pavojingumo, pažeidimo padarymo aplinkybių bei apelianto asmenybę apibūdinančių duomenų.

V. D. dar kartą pabrėžia, kad jis pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, nurodo, kad nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių paskyrimas neigiamai paveiks jo paties bei artimųjų gyvenimus. V. D. nurodo, kad jo sutuoktinė yra neįgali, sveikatos problemų turi ir kartu gyvenanti dukra. Tiek sutuoktinei, tiek dukrai yra būtina nuolatinė gydytojų ir artimųjų priežiūra. Be to, apeliantas turi du anūkus, kurie gyvena su mirusio sūnaus sutuoktine, ir padeda juos prižiūrėti. Vienas iš anūkų turi sveikatos problemų, todėl jam yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir lankymasis pas gydytojus Vilniuje. Pats apeliantas taip pat turi įvairių sveikatos problemų ir yra vienintelis asmuo šeimoje, kuris galėtų vairuoti transporto priemonę bei pasirūpinti šeimos nariais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas prašo V. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo V. D. skundą, tinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde nurodomos tos pačios aplinkybės, t. y. teisės pažeidėjo garbus amžius, sveikatos problemos, šeiminė padėtis, nedidelės pajamos, nuoširdus gailėjimasis ir kaltės pripažinimas, kurios jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, todėl dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes nėra pagrindo. Tuo pačiu atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtinama, kad nurodomos aplinkybės nėra pagrindas dar labiau lengvinti teisės pažeidėjo teisinę padėtį, taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Institucijos vyriausiasis tyrėjas atkreipia dėmesį į tai, kad V. D. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. V. D. 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Naujas administracinis nusižengimas buvo padarytas nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymo pabaigos, todėl V. D. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama tai, kad V. D. 2026 m. sausio 17 d. 15.01 val., būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,49 promilės neblaivumas, vairavo automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas šiuo atveju mano, kad jo neteisėti veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, taip pat jam buvo paskirta per griežta bauda ir netinkamai paskirtos administracinio poveikio priemonės. Taigi apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir pasisakys dėl to, ar V. D. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, ar teisės pažeidėjui buvo tinkamai paskirta nuobauda bei pritaikytos administracinio poveikio priemonės.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl V. D. veiksmų kvalifikavimo.

Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį atsako ir vairuotojas, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ir kuriam anksčiau buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Akivaizdu, kad atsakomybė pagal aptartas įstatymo nuostatas asmeniui kyla nustačius šiuos faktus: 1) asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės); 2) asmuo anksčiau yra baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį; 3) naujo pažeidimo padarymo metu nėra praėję vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įvykdymo.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad V. D. 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą 800 Eur dydžio bauda, taip pat jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones šešis mėnesius ir uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienerius metus. V. D. jam paskirtą baudą sumokėjo 2023 m. rugsėjo 20 d., teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminas baigėsi 2024 m. vasario 14 d., o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo terminas pasibaigė 2025 m. vasario 14 d.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad V. D. automobilį, būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas buvo 0,49 promilės, vairavo 2026 m. sausio 17 d. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad pažeidimo padarymo metu nebuvo praėję vieneri metai nuo administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, paskirtos V. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, įvykdymo dienos, t. y. 2025 m. vasario 14 d. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto neteisėti veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, jų kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas V. D. primena, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos antrojo skyriaus vyresniojo specialisto 2024 m. kovo 29 d. nutarimas, kuriuo apeliantas buvo nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą (pažeidimų padarymo data yra 2023 m. gruodžio 3 d.), 2024 m. balandžio 10 d. buvo panaikintas ir galiausiai buvo priimtas sprendimas, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 9 punktu, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Taigi jokie procesiniai sprendimai, susiję su automobilio vairavimu 2023 m. gruodžio 3 d., negalėjo turėti ir neturėjo reikšmės apelianto veiksmų, padarytų 2026 m. sausio 17 d., kvalifikavimui pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, V. D. veiksmų kvalifikavimui reikšmę turi jo nubaudimas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir administracinio poveikio priemonės, paskirtos už šio administracinio nusižengimo padarymą, taikymo termino pabaiga.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl V. D. paskirtos baudos bei taikytinų administracinio poveikio priemonių.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, siekiant atgrasyti asmenis nuo teisės pažeidimų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti tokiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek individualių bei bendrųjų prevencinių tikslų. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. D. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonės užtikrina darnų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo bei teisingumo principų reikalavimams, nes šiomis priemonėmis yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, o įstatyme numatyti tikslai, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, V. D. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekti.

Pagal ANK 427 straipsnio nuostatas vairuotojas, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ir kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, yra baudžiamas bauda nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, taip pat tokiam asmeniui privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 427 straipsnio 1 ir 2 dalys).

ANK 34 straipsnio 2-4 dalyse yra nustatyta, kaip nustatomas asmeniui skiriamos baudos dydis, suteiktos specialiosios teisės atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės. Baudos, skiriamos už administracinio nusižengimo padarymą, dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės yra nustatomos pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytas šių poveikio priemonių minimalios ir maksimalios trukmių vidurkius. Tiek baudos dydis, tiek nurodytų administracinio poveikio priemonių taikymo terminai nustatomi atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, asmeniui skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda, taip pat nustatomi ne didesni negu vidurkis aptariamų poveikio priemonių taikymo terminai, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda, taip pat nustatomi ne mažesni negu vidurkis taikytinų poveikio priemonių terminai. Tais atvejais, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, baudos dydis bei administracinio poveikio priemonių trukmė nustatoma atsižvelgiant į tokių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą. Taigi, skiriant baudą bei nustatant paminėtų administracinio poveikio priemonių terminus už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą, bendra taisyklė yra tokia, kad tiek baudos dydis, tiek poveikio priemonių terminų trukmė nustatoma pagal įstatyme įtvirtintas ribas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teisės pažeidėjui galima paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teigtina, kad bauda ar (ir) administracinio poveikio priemonės gali būti švelninamos arba iš viso neskiriamos, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai baudai bei (ar) administracinio poveikio priemonei paskirti.

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad V. D., įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, buvo paskirta minimalaus dydžio bauda, kuri gali būti skiriama už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat jam, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta minimaliam įstatyme nustatytam terminui, o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas (nesilaikant anksčiau aptartų ANK reikalavimų) buvo nustatytas net trumpesnis nei numatytas ANK 427 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nei paskirtos baudos dydžio, nei paskirtų administracinio poveikio priemonių nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtų teisinio poveikio priemonių, neatitinkančių padaryto teisės pažeidimo pavojingumo bei V. D. asmenybės. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų V. D. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, laikantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, švelninti paskirtąją baudą ar administracinio poveikio priemones.

V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo pačiu įvertintina tai, kad nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę šiuo atveju mažina faktas, jog V. D. pirmosios instancijos teisme, aiškindamas, kad alkoholį vartojo dieną prieš įvykį, galimai buvo apsvaigęs nuo vartotų vaistų, nors iš tikrųjų alkoholį vartojo įvykio dieną, bandė klaidinti pirmosios instancijos teismą ir tokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atsakomybę lengvina ir aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Tuo pačiu pažymėtina, kad ši aplinkybė, atsižvelgus į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kurių niekaip negalima sieti su apelianto amžiumi, nevertintina kaip turinti esminės reikšmės jo teisinei padėčiai. V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad anksčiau V. D. administracine tvarka buvo baustas du kartus. Vieną kartą, akivaizdu, jis buvo baustas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus (buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas), o kitą kartą buvo baustas už tai, kad 2023 m. lapkričio 8 d. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Pažeidimų padarymo faktas rodo, kad apeliantas ne visuomet yra linkęs laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų bei nustatytų draudimų. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad V. D. abi jam paskirtas baudas yra sumokėjęs.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad V. D. nustatytas neblaivumas buvo artimas minimaliai ribai, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad V. D. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog alkoholį (degtinę) jis vartojo kelios valandos iki automobilio vairavimo. Nurodytas faktas leidžia daryti išvadą, kad tuo metu, kai V. D. neblaivumą patikrino policijos pareigūnai, promilių skaičius jo organizme ir apsvaigimas buvo mažesnis nei tuo metu, kai jis nusprendė vairuoti ir vairavo automobilį. Kita vertus, iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad promilių kiekis apelianto organizme didėjo, o tai leidžia manyti, jog alkoholį jis iš tikrųjų vartojo likus nedaug laiko iki transporto priemonės vairavimo. Toks faktas rodo itin neatsakingą asmens požiūrį į eismo, savo paties ir kitų asmenų saugumą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. D., sėsdamas prie vairo neblaivus, ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nekyla jokių abejonių, kad V. D. neteisėti veiksmai kėlė grėsmę tiek jam pačiam bei kartu su juo važiavusiai dukrai, tiek aplinkai, t. y. buvo pavojingi. Jokių faktų, kurie leistų spręsti apie mažesnį nei įprasta padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, tokių faktų nenurodoma ir apeliaciniame skunde.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo atveju automobilis, kurį pažeidimo padarymo metu vairavo V. D., priklauso ne teisės pažeidėjui, o kitam asmeniui. Dėl šios priežasties Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2026 m. vasario 10 d. nutarimu iš V. D. buvo nutarta išieškoti 20630 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2026 m. vasario 10 d. nutarimą pakeitė ir nutarė iš apelianto išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 8000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad sprendimas iš V. D. išieškoti minėtą pinigų sumą, neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų reikalavimų. Čia būtina pabrėžti, kad pats V. D. pasirinko naudotis konkrečia transporto priemone pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir būtent tai lėmė administracinio poveikio priemonės, susijusios su teisės pažeidimo padarymo priemonės verte, taikymą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurias įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, kad dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš teisės pažeidėjo neatitinka padaryto teisės pažeidimo ar jį padariusio asmens pavojingumo, ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus galima įgyvendinti ir be šios priemonės taikymo.

Nekyla jokių abejonių, kad V. D. paskirta bauda bei pritaikytos ANK 427 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos administracinio poveikio priemonės turės poveikį tiek jo paties, tiek jo artimųjų gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiamos šių teisinio poveikio priemonių taikymo pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonėms paskirti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje paliktina nepakeista, o V. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą ir V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.