Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-506-1072/2026 Teisminio proceso: Nr. 1-05-6-00007-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4 (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. M. (toliau – ir nuteistasis) gynėjos advokatės Lorenos Paškūnaitės-Lickan (toliau – ir gynėja) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, leisti perleisti (parduoti) nekilnojamojo turto objektus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925), 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925), 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos, E. M. paskiriant galutinę subendrintą – 1 875 MGL (70 612,50 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį E. M. atžvilgiu nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinys tenkintas: solidariai iš E. M., M. B. ir A. Š. priteista 119 571 Eur žalos atlyginimo valstybės biudžetui; iš E. M. priteista 52 511 Eur žalos atlyginimo valstybės biudžetui. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. M. ir G. M. (iki santuokos V.) nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi pratęstas į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant nurodyta nekilnojamojo turto dalimi disponuoti (parduoti, dovanoti, kitaip perleisti, nuomoti, perduoti naudotis pagal panaudos sutartį ar kitaip pakeisti turto teisinį režimą), paliktas galioti iki valstybės biudžetui iš E. M. priteistos žalos visiško atlyginimo. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi pakeista Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinys tenkintas solidariai iš E. M., M. B. ir A. Š. priteisiant 119 571 Eur žalos atlyginimą valstybės biudžetui ir iš E. M., M. B. solidariai priteista 119 571 Eur žalos atlyginimą valstybės biudžetui; E. M. gynėjo apeliacinis skundas netenkintas. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutartimi atmestas nuteistojo E. M. advokatės Lorenos Paškūnaitės-Lickan prašymas panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. gegužės 31 d. laikiną nuosavybės teisės apribojimą (registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2017-029189), o teismui nenustačius pagrindo šį apribojimą panaikinti – leisti perleisti (parduoti) žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nustatant, kad gautos lėšos pirmiausia būtų panaudotos hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti, o likusi suma pervesta į antstolės Doloresos Petronaitienės depozitinę sąskaitą vykdomosios bylos Nr. 0066/26/01132 pagrindu vykdomam išieškojimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Nagrinėjamu atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas buvo užtikrinti civilinio ieškinio patenkinimą, tačiau šią funkciją po nuosprendžio įsiteisėjimo jau efektyviai vykdo antstolė vykdymo procese. Dėl to baudžiamojo proceso tvarka paliktas apribojimas ne tik nebeužtikrina papildomos civilinio ieškinio apsaugos, bet priešingai – objektyviai blokuoja turto realizavimą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo patenkinimą iš šio turto vertės. Procesinė prievartos priemonė apsunkina paties nuosprendžio vykdymą.

Teigiama, kad teismas neįvertino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnio 3 dalies ir sprendimų vykdymo instrukcijos reguliavimo reikšmės. Kai BPK ar CPK nustatyta tvarka turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos siekiant užtikrinti civilinį ieškinį pagal tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimus, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso tvarka taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra skirtas ne galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui ir nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui, o Valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniam ieškiniui užtikrinti. Vykdymo procese išieškojimas vykdomas to paties kreditoriaus naudai. Kadangi baudžiamasis procesas yra baigtas, atitinkamai būtent iš nekilnojamojo turto, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės apribojimas ir turi būti atlyginama žala civiliniam ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šio nekilnojamojo turto realizavimas vykdymo procese nepažeistų baudžiamojo proceso tvarka taikyto apribojimo paskirties, o ją tiesiogiai įgyvendintų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 29-31 punktų sistema turi būti aiškinama kartu su CPK 626 straipsnio 3 dalimi. Jei laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas civiliniam ieškiniui užtikrinti pagal tos pačios arba paskesnės eilės kreditorių reikalavimus, vykdymo veiksmai nėra absoliučiai draudžiami. Priešingas aiškinimas reikštų, kad civiliniam ieškiniui užtikrinti taikytas apribojimas paneigia paties civilinio ieškinio įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas, formaliai konstatavęs, kad turto realizavimo klausimai priklauso antstolio kompetencijai, nepašalino faktinės ir teisinės kliūties antstolei šią kompetenciją įgyvendinti. Jei pagal CPK vykdymo proceso veiksmus turi atlikti antstolė, teismas neturėjo palikti galioti baudžiamojo proceso tvarka taikomo draudimo, kuris būtent ir trukdo antstolei organizuoti turto realizavimą. Teismų praktikoje jau pripažinta, kad baudžiamojo proceso tvarka taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tampa perteklinis, kai antstolis pradeda vykdyti teismo nuosprendį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad antstolė Doloresa Petronaitienė pradėjo vykdyti teismo nuosprendį ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamam turtui tapo nereikalingas.

Nuteistojo gynėjos nuomone, buvo pažeistas proporcingumo principas. Nagrinėjamu atveju ši priemonė taikoma nuo 2017 m. gegužės 31 d., t. y. beveik devynerius metus. Toks ilgas ribojimo terminas savaime reikalauja ypač atidaus proporcingumo vertinimo, ar priemonė vis dar būtina ir ar jos tikslas negali būti pasiektas švelnesnėmis priemonėmis. Nuteistasis nesiūlo panaikinti apribojimo tam, kad nekilnojamasis turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims išvengiant išieškojimo. Priešingai, prašoma sudaryti sąlygas parduoti nekilnojamąjį turtą vykdymo proceso kontrolėje, už aiškią bendrą viso turto 235 000 Eur kainą (nuteistajam tenka 1/2 viso turto kainos, kadangi nuteistajam nuosavybės teise priklauso tik 1/2 turto), pirmiausia patenkinant hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“, reikalavimą, o likutį nukreipiant Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Pažymima, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas tik konkrečiai nuteistojo E. M. nekilnojamojo turto daliai, tuo tarpu antstolė Doloresa Petronaitienė, priėmusi vykdyti 2026 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų išduotą vykdomąjį raštą, vykdymo procese taikė ženkliai platesnės apimties turto areštą – areštavo visą nuteistojo E. M. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Baudžiamojo proceso tvarka taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiuo metu nebeužtikrina didesnės Valstybinės mokesčių inspekcijos interesų apsaugos nei vykdymo procese antstolės taikomas areštas. Vykdymo procese taikomas areštas yra platesnis ir apima ne tik ginčo nekilnojamąjį turtą, bet ir kitą nuteistojo turtą, todėl objektyviai sudaro pakankamą teisinį pagrindą užtikrinti priverstinį išieškojimą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Nagrinėjamu atveju yra surastas pirkėjas, kuris sutinka pirkti nekilnojamąjį turtą už 235 000 Eur sumą. Toks realizavimo būdas leistų operatyviai gauti lėšas ir išvengti papildomų varžytynių organizavimo išlaidų bei rizikos, kad turtas būtų realizuotas už mažesnę kainą. Be to, pažymima, kad E. M. neturi kitų vykdomųjų bylų ir kitų kreditorių, kurie galėtų konkuruoti su Valstybine mokesčių inspekcijos reikalavimu.

Skunde pažymima, kad kredito sutartis ir hipotekos sutartis patvirtina, kad E. M. ir G. M. prievolė hipotekos kreditoriui yra solidari. Hipotekos kreditoriui šiuo metu likusi mokėtina suma sudaro apie 84 387,82 Eur. Pardavus nekilnojamąjį turtą už 235 000 Eur ir pirmiausia padengus hipotekos kreditoriaus 84 387,82 Eur reikalavimą, liktų apie 150 000 Eur dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. priklauso 1/2 šio nekilnojamojo turto dalis, Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimui galėtų būti nukreipta net 75 000 Eur suma, tenkanti E. M. turto daliai. Tokiu būdu Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys būtų reikšmingai ir realiai patenkintas, o ne vien formaliai užtikrinamas toliau išlaikant disponavimą blokuojantį apribojimą. Likusią Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo dalį E. M. siektų dengti realizavus kitą vykdymo procese areštuotą turtą, įskaitant transporto priemonę, taip pat mokėjimais iš darbo užmokesčio ir artimų giminaičių suteiktomis lėšomis. Nagrinėjamu atveju būtent dėl baudžiamojo proceso tvarka palikto laikino nuosavybės teisės apribojimo antstolė objektyviai negali realizuoti turto CPK nustatyta tvarka, nors nuteistasis yra suradęs pirkėją ir egzistuoja reali galimybė nedelsiant nukreipti apie 75 000 Eur dydžio sumą Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo dengimui.

Anot nuteistojo gynėjos, susidaro teisiškai ir ekonomiškai ydinga situacija. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris buvo taikytas siekiant užtikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio patenkinimą, šiuo metu faktiškai trukdo šį civilinį ieškinį patenkinti. Priemonė, kuri nebeužtikrina savo pirminio tikslo, o priešingai – blokuoja jo pasiekimą, negali būti laikoma būtina, adekvačia ir proporcinga BPK 151 straipsnio 8 dalies prasme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino formalią nuosprendyje nurodytą apribojimo galiojimo sąlygą, tačiau neįvertino faktinės situacijos, kad pradėtas vykdymo procesas, antstolės areštas apima visą nuteistojo turtą, egzistuoja realus pirkėjas, turto pardavimo kaina pagrįsta turto vertinimu, o pardavimas leistų reikšmingai sumažinti Valstybinės mokesčių inspekcijai naudai priteistą žalą.

Nuteistojo E. M. gynėja advokatė Lorena Paškūnaitė-Lickan 2026 m. liepos 29 d. pateikė prašymą dėl papildomų duomenų prijungimo. Prašyme nurodoma, kad nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, hipotekos kreditoriui 2026 m. liepos 16 d. neįvykdyti įsipareigojimai sudaro 84 657,47 Eur, tame tarpe, 84 387,82 Eur negrąžintos paskolos suma, 269,65 Eur priskaičiuotų palūkanų. Taigi, asmeniškai E. M. hipotekos kreditoriui yra skolingas 42 328,74 Eur. 2026 m. liepos 16 d. buvo gautas sąlyginis hipotekos kreditoriaus sutikimas parduoti nekilnojamąjį turtą, kuriame nurodoma: „Turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatoma, kad Turto kainos dalį, kuri turi būti nemažesnė nei Banko nurodytas neįvykdytų piniginių įsipareigojimų pagal žemiau nurodytą Kredito sutartį Bankui dydis, Turto pirkėjas privalo ne vėliau kaip per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas nuo minėtos sutarties pasirašymo tiesiogiai pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtį nurodant – kredito ir kitų pagal 2015-07-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtinų sumų dengimui (kredito gavėjas – E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Taip pat nurodomos aplinkybės, kad 2026 m. liepos 29 d. buvo gautas antstolės Doloresos Petronaitienės patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0066/26/01132 dėl turto arešto akto Nr. 2026013576 patikslinimo ir sutikimo parduoti areštuotą turtą. Teigiama, kad antstolė sutinka, jog likusią E. M. tenkančią pardavimo kainos dalį, iš 117 500,00 Eur atėmus E. M. tenkančią 1/2 hipotekos kreditoriui pervestos sumos dalį, E. M. perves į antstolės Doloresos Petronaitienės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu bus dalinai atsiskaitoma su Valstybine mokesčių inspekcija. Egzistuoja reali galimybė realizuoti nekilnojamąjį turtą ir gautas lėšas panaudoti tiek hipotekos kreditoriaus reikalavimams, tiek daliniam Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteistos žalos atlyginimui. Hipotekos kreditoriaus sąlyginis sutikimas bei antstolės sutikimas parduoti areštuotą turtą patvirtina, kad turto realizavimas yra realus ir užtikrintų dalinį žalos valstybei atlyginimą, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimas šiuo atveju atitinka baudžiamojo proceso tikslus ir nepažeidžia valstybės interesų. Šiuo metu nekilnojamam turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tiesiogiai kliudo atlyginti žalą Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomojoje byloje Nr. 0066/26/01132. Antstolės 2026 m. liepos 29 d. patvarkymas garantuoja, kad pardavus nekilnojamąjį turtą, gautos piniginės lėšos bus tiesiogiai nukreiptos atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija, todėl nepanaikinus laikino nuosavybės teisės apribojimo faktiškai būtų užkertama galimybė atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. M. gynėjos advokatės Lorenos Paškūnaitės-Lickan skundas gražintinas nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio kodekso 361 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytus klausimus, išskyrus Bausmių vykdymo kodekso 76 straipsnio 5 dalyje numatytuosius, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Klausimus dėl prevencijos priemonių taikymo nuteistajam pagal Bausmių vykdymo kodekso 76 straipsnio 5 dalį motyvuotu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus teikimu nagrinėja ir nutartimi išsprendžia vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodytus klausimus nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu buvo paliktas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas nuteistojo nekilnojamojo turto objekto atžvilgiu, uždraudžiant šį turtą disponuoti (parduoti, dovanoti, kitaip perleisti, nuomoti, perduoti naudotis pagal panaudos sutartį ar kitaip pakeisti turto teisinį režimą), iki valstybės biudžetui iš nuteistojo priteistos žalos visiško atlyginimo. Šia procesine prievartos priemone yra siekiama užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą. Taip pat nustatyta, kad minėtas teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Pateiktu skundu iš esmės yra ginčijama tai, kad E. M. nekilnojamojo turto objektams yra nepagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, jis turėtų būti panaikintas arba būtų leista realizuoti šį turtą, t. y. skundu siekiama panaikinti arba pakeisti laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas. Dėl to akivaizdu, kad civilinis ieškovas turi interesą dėl palikto galioti laikino nuosavybės teisės apribojimo. Pažymėtina ir tai, kad iš nuteistojo gynėjos pateikiamų duomenų matyti, kad tuo atveju, jeigu būtų leista realizuoti nekilnojamojo turto objektus, tik dalis iš pardavimo gautų lėšų būtų skirta atlyginti padarytai turtinei žalai. Tokios faktinės aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie tai, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir kitų šalių pozicija dėl spręstino klausimo.

Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme 2026 m. liepos 30 d. buvo gautas (likus vienai dienai iki 2026 m. liepos 31 d. numatyto skundo išnagrinėjimo) nuteistojo E. M. gynėjos advokatės Lorenos Paškūnaitės-Lickan 2026 m. liepos 29 d. prašymas dėl papildomų duomenų prijungimo, kuriuo buvo papildomai pateikti AB „Swedbank“ 2026 m. liepos 16 d. raštas Nr. SR-KP-26-5216 dėl įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo, antstolės Doloresos Petronaitienės 2026 m. liepos 29 d. patvarkymas Nr. S-26-66-49486 dėl turto arešto akto Nr. 2026013576 patikslinimo ir sutikimo parduoti areštuotą turtą. Akivaizdu, kad tokie dokumentai vertintini kaip naujos aplinkybės, dėl kurių turėtų turėti teisę pasisakyti visos proceso šalys. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus minėtų dokumentų pateikimo datą, laiką bei iš anksčiau suplanuoto posėdžio datą, negalima konstatuoti, kad visos suinteresuotos šalys turėjo pakankamai laiko bei galimybių įvertinti naujai pateiktus duomenis, pateikti dėl galimus atsakymus arba nuomones. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti sąžiningą procesą, visų šalių teisėtus interesus bei teises, skundo nagrinėjimui yra būtinas žodinis procesas, išklausant visas bylos šalis. Būtent tokiu būtų galima spręsti ar turto, kuriam paliktas taikyti laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pardavimas yra realus bei pagrįstas būdas atlyginti civilinį ieškinį.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neskundžiama, ir proceso šalys šiuo metu išsprendus klausimą iš esmės, neturėjusios galimybę pasisakyti dėl naujų aplinkybių ir klausimo iš esmės, prarastų apeliacijos teisę, grąžina šį klausimą nagrinėti iš esmės pirmos instancijos teismui, organizuojant skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. M. gynėjos advokatės Lorenos Paškūnaitės-Lickan skundą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, organizuojant nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.