Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-504-1072/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33525-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 2.5.12.3; 2.5.21 (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. S. (toliau ir – nuteistasis) gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės (toliau – ir gynėja) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 26 d. nutarties, kuria nuteistajam D. S. laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės skundu, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 26 d. nutartimi, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 26 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skriaus teikimas tenkintas pagrįstai. Skundžiama nutartis priimta laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pagrįsta nagrinėjamos asmens bylos duomenimis, išsamiai įvertinus visas procesiniam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti ar keisti šios nutarties nėra teisinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klausimus dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio kodekso 359 straipsnį, dėl viešųjų darbų pakeitimo kita bausme ar, atleidus nuo viešųjų darbų bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo vietoj šios bausmės pagal šio kodekso 351 straipsnį, dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme pagal šio kodekso 353 straipsnį, dėl vienos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone pagal šio kodekso 357 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis. Tais atvejais, kai teismo posėdyje nagrinėjamas nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio kodekso 359 straipsnį klausimas, teismo posėdyje dalyvauja išvadą apie nuteistojo sveikatos būklę pateikusios gydytojų komisijos atstovas ir prokuroras, visais kitais atvejais – bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Į posėdį reikiamais atvejais teismas gali šaukti, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo šaukti ir nuteistąjį, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam atitinkamam laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-445/2011, 2K-95/2014‏‏‎).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir alkoholizmo prevencijos programoje. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi nuteistajam D. S. pakeistos probacijos sąlygos, pratęsiant vieno iš teismo jam nustatytų įpareigojimų – neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis įvykdymo terminą, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2026 m. liepos 1 d. imtinai. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuteistojo D. S. priežiūrą Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius Ukmergėje vykdo nuo 2025 m. lapkričio 6 d. Nuteistasis su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis buvo supažindintas 2025 m. gruodžio 2 d. Nuteistojo bausmė pabaiga 2026 m. liepos 5 d.

Pripažintina, kad dėl bausmės pakeitimo probacijos tarnyba į apylinkės teismą kreipėsi nepasibaigus bausmės vykdymo terminui, bausmės vykdymo sąlygų nesilaikymas nustatytas neginčijamai, todėl skundžiama apylinkės teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartimi buvo pagrįstai probacijos tarnybos teikimas tenkintas ir pakeista laisvės apribojimas į arešto bausmę.

Aukštesniojo teismo vertinimu, konstatuotina, kad nuteistasis D. S. iš esmės vengė vykdyti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę, jam skirtus įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nuteistasis nuo bausmės vykdymo pradžios niekur nedirba. Nors jis nuo 2026 m. vasario 10 d. pradėjo registruotis Užimtumo tarnyboje, tačiau 2026 m. balandžio 13 d. jis buvo išbrauktas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis šešis mėnesius. Nuteistasis po to taip pat nepradėjo oficialiai dirbti. Pažymėtina, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, aplinkybių, kurios leistų spręsti apie tai, kad jis objektyviai negalėtų dirbti, nėra nustatyta. Nors nuteistasis 2026 m. sausio 30 d. paaiškinime nurodė, kad jis negalėjo užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą, kadangi neturėjo paso, bet tokios aplinkybės tik parodo paties nuteistojo atsainų požiūrį. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis, D. S. 2026 m. sausio 8 d. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas įspėjimu, kadangi ji ilgiau nei metus, nuo 2024 m. vasario 14 d., Lietuvos Respublikoje be galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, taip pat nėra deklaravęs gyvenamosios Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Tai, kad nuteistasis iš esmės neturi realių ketinimų dirbti leidžia spręsti ir jo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kad jis negali registruotis Užimtumo tarnyboje, nes ten jei pasiūlys darbą, tai turės eiti dirbti, o jis nori „ant savęs dirbti“. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent tokios faktinės aplinkybės ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis D. S. sąmoningai vengia dirbti.

Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima pripažinti, kad nuteistasis būtų linkęs bendradarbiauti su probacijos tarnyba. Nors nuteistasis 2026 m. sausio 6 d. turėjo atvykti į probacijos tarnybą, tačiau neatvyko. Probacijos tarnybos darbuotojui bendraujant telefonu su nuteistuoju, jis teigė, kad serga, tačiau duomenų patvirtinančių tokias aplinkybes nebuvo pateikta. Be to, nors su nuteistuoju buvo sutarta, kad jis atvyks 2026 m. sausio 23 d., tačiau jis neatvyko ir šią dieną. 2026 m. vasario 4 d. nuteistajam buvo pakartotinai išaiškintos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos bei pasekmės dėl įpareigojimų nevykdymo, tačiau tai iš esmės neturėjo reikšmingos įtakos nuteistojo veiksmams: telefonu neatsiliepė, neatvyko į probacijos tarnybą nei 2026 m. balandžio 9 d., nei 2026 m. balandžio 16 d. Vertintina ir tai, kad nuteistasis į probacijos tarnybą ne vieną kartą atvyko neblaivus, t. y. 2026 m. balandžio 14 d. buvo nustatytas 3,49 prom. neblaivumas, 2026 m. gegužės 11 d. buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumas, 2026 m. gegužės 26 d. buvo nustatytas 1,25 prom. neblaivumas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs bendradarbiauti su probacijos tarnybos darbuotojais.

Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad nuteistasis 2025 m. gruodžio 2 d. buvo nusiųstas į Ukmergės socialinių paslaugų centrą dėl nemokamų darbų atlikimo, tačiau 2026 m. sausio 29 d. probacijos tarnybos darbuotojas buvo informuotas, kad nuteistas D. S. nebuvo pasirodęs atlikinėti nemokamų darbų, nors darbų turima. 2026 m. balandžio 9 d. jis buvo atlikęs 20 val. nemokamų darbų. Nors nuteistasis 2026 m. balandžio 28 d. paaiškinime teigė, kad stengsis atlikti likusias 80 valandų nemokamų darbų, tačiau jis šių valandų iš esmės neišdirbo. 2026 m. gegužės 28 d. probacijos tarnybos darbuotoja nurodė, kad nuteistasis darbų nedirba. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teismas vertina, kad nuteistasis D. S. iš esmės nedirbo bei nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, taip pat jis iš esmės ilgą laikotarpį nedirbo nemokamų darbų, sutartu laiku neatvykdavo į probacijos tarnybą arba buvo atvejų, kai atvykdavo būdamas neblaivus. Tai leidžia spręsti apie tai, kad nuteistasis rimtai nevertina jam teismo skirtos laisvės apribojimo bausmės bei gana lengvabūdiškai ignoruoja jam nustatytus įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis žinojo galimas pasekmes dėl to, jeigu jis nevykdys jam teismo nustatytų įpareigojimų. Net ir papildomai apie galimas neigiamas pasekmes informavus nuteistąjį, esminio jo elgesio pasikeitimų nebuvo. Be to, net ir minėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi pratęsus terminą iki 2026 m. liepos 1 d. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nuteistasis ir toliau nedirbo nemokamų darbų.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas ir panašiai, nesant tam objektyvių priežasčių. Vengimui taip pat būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų. Kaip minėta, net ir po pakartotinių pokalbių su probacijos tarnybos darbuotojais, D. S. vengė dirbti, nevykdė jam nustatytų įpareigojimų išdirbti nemokamus darbus bei pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Šiuo atveju nuteistasis D. S. nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų, kurie leistų daryti išvadas, kad minėtų įpareigojimų jis nesilaikė dėl pateisinamų priežasčių. Nors nuteistajam buvo pakartotinai išaiškinta laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos ir kylančios teisinės pasekmės už priežiūros sąlygų, įpareigojimų, draudimų nevykdymą, D. S. nepadarė teigiamų išvadų, nepaisant sistemingų probacijos darbuotojų įspėjimų dėl paskirtų įpareigojimų neįvykdymo teisinių padarinių. Anksčiau paminėti duomenys patvirtina, kad esant paskirtiems teismo įpareigojimams, nuteistasis piktnaudžiavo jam teismo rodomu pasitikėjimu, nebuvo suinteresuotas keisti probleminį elgesį. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis D. S. sąmoningai ir piktybiškai nesilaikė teismo jam paskirtų įpareigojimų, nors juos įvykdyti privalėjo ir tam buvo sudarytos visos reikiamos sąlygos.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties argumentus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados, nei pirmos instancijos teismas, tai yra, sprendžia, kad nuteistasis nepateisino jam teismo suteikto pasitikėjimo, skiriant laisvės apribojimo bausmę. Nors nuteistojo D. S. gynėjos skunde nurodoma, kad nuteistasis atlieka nemokamus darbus Ukmergės socialinių paslaugų centre, iki bausmės vykdymo pabaigos juos atlikti suspės, bet kaip minėta, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistasis iš jam paskirtų išdirbti 100 valandų nemokamų darbų realiai išdirbo tik dvidešimt valandų. Be to, nuteistasis ir toliau niekur nedirba, jo darbo paieškos Užimtumo tarnyboje buvo nutrauktos be teisės registruotis šešis mėnesius. Dėl to negalima sutikti su tuo, kad bausmės vykdymo laikotarpiu D. S. iš tiesų dėjo pastangas pakeisti savo elgesį. Tuo tarpu vien tai, kad nuteistojo atžvilgiu nėra atliekama naujų ikiteisminių tyrimų ir jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, taip pat negali būti laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Pagal visuomenėje vyraujančias socialines normas ir principus, asmuo privalo laikytis įstatymais nustatytos tvarkos ir nedaryti nusikalstamų veikų.

Esant minėtų aplinkybių visumai laikytina, kad tik pakeitus laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai, spręstina, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo D. S. gynėjos skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 26 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.