Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Č. (toliau – ir pareiškėja) atstovo advokato Irmanto Balsio (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos atstovo skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir institucija) 2026 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-143-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2026 m. kovo 12 d. nutarimu R. Č. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 99 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, skiriant galutinę nuobaudą – 700 Eur dydžio baudą dėl to, kad ji nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2025 m. sausio 31 d. buvusi ūkininko T. Č. darbuotoja, ūkininko T. Č. 2017 d. liepos 3 d. įsakymu paskirta atsakinga už personalo dokumentų tvarkymą, neužtikrino, kad būtų apskaitomas faktiškai darbuotojų dirbtas darbo laikas nakties metu ir neužtikrino, kad darbuotojams būtų tinkamai apmokama už darbą švenčių dieną. Tokiais veiksmais (neveikimu) R. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto, 144 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y.: R. Č., nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2025 m. sausio 31 d. buvusi ūkininko T. Č. darbuotoja, ūkininko T. Č. 2017 d. liepos 3 d. įsakymu paskirta atsakinga už personalo dokumentų tvarkymą, padarė šiuos teisės aktų pažeidimus: - neužtikrino, kad būtų apskaitomas faktiškai darbuotojų dirbtas darbo laikas. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiku T. Č., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, darbuotojams T. V., D. S., A. A. 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo numatyta dirbti nuo 9.00 iki 22.30 val. (pertrauka nuo 13 val. iki 14 val., nuo 18.00 iki 18.30 val.), 2025 m. rugpjūčio 15 d. ir 22 d., buvo numatyta dirbti nuo 10.00 iki 23.30 val. (pertrauka nuo 13:00 iki 14:00 val., nuo 18:00 iki 18:30 val.). 2025 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje T. V., D. S. ir A. A. 2025 m. rugpjūčio 13 d., 15 d., 22 d. nurodyta, kad jie dirbo po 12 val., tačiau neapskaityta, kad darbuotojai 2025 m. rugpjūčio 13 d. 0,5 val. dirbo nakties metu, 2025 m. rugpjūčio 15 d. ir 22 d. dirbo po 1.30 val. nakties metu; - neužtikrino, kad darbuotojams būtų tinkamai apmokama už darbą švenčių dieną. Patikrinimo metu, remiantis darbuotojų darbo sutartimis, 2025 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiku, darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščiu, atsiskaitymo lapeliais, nustatyta, kad darbuotojams T. V., D. S. ir A. A. buvo apskaitytas jų darbo laikas 2025 m. rugpjūčio 15 d., tačiau darbuotojams nepriskaičiuotas ir neišmokėtas darbo užmokestis už darbą švenčių dieną. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2026 m. kovo 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-143-2026 paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. atstovo advokato Irmanto Balsio skundas netenkintas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjos R. Č. atstovo advokato Irmanto Balsio skundas atmetamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai, su kuriomis apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus. Šiuo atveju spręstina, kad R. Č., ūkininko T. Č. 2017 d. liepos 3 d. įsakymu paskirta atsakinga už personalo dokumentų tvarkymą, pažeidė darbuotojų dirbto darbo laiko ir mokėjimo tvarką, t. y. padarė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas.

Šių aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis DK 117 straipsnio 1 dalimi, nakties laikas – kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. DK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. DK 123 straipsnio 1 dalyje yra numatytos švenčių dienos, kuriomis paprastai nėra dirbama. Pagal DK 124 straipsnio 1 dalį, poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendra poilsio diena yra sekmadienis.

Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (DK 144 straipsnio 1 dalis). Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (DK 144 straipsnio 2 dalis). Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju yra tiriamos aplinkybės dėl darbuotojų T. V., D. S. ir A. A. darbo laikas nakties metu buvo netinkamai apskaitytas, be to, jiems nebuvo tinkamai sumokėtas atlyginimas už darbą švenčių metu. Šiuo konkrečiu atveju minėti darbuotojai dirbo pas ūkininką T. Č., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą. Pažymėtina, kad už darbo apskaitos dokumentaciją buvo atsakinga būtent R. Č.. Tai patvirtina ir ūkininko T. Č. 2017 m. liepos 3 d. įsakymas, kuriuo R. Č. skirta atsakinga už personalo dokumentų tvarkymą (1 t., b. l. 62). Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo ginčo dėl to, kad R. Č. buvo atsakinga už personalo dokumentų tvarkymą bei ji tvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitą, jų apmokėjimo apskaitą.

Nagrinėjamu atveju pateiktoje ūkininko T. Č. 2025 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafike yra nurodyta, kad darbuotojai T. V., D. S. ir A. A. 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo numatyta dirbti 12 val. darbo dieną, t. y. darbo laikas 9.00 val. – 22.30 val., pietų pertrauka 13.00 val. – 14.00 val., 18.00 val. – 18.30 val. (1 t., b. l. 35). Minėtiems darbuotojams 2025 m. rugpjūčio 15 d. buvo numatyta dirbti 12 val. darbo dieną, t. y. darbo laikas nuo 10.00 val. iki 23.30 val., pietų pertrauka 13.00 val. – 14.00 val., 18.00 val. – 18.30 val. (1 t., b. l. 35). Taip pat darbuotojams 2025 m. rugpjūčio 22 d. buvo numatyta dirbti 12 val. darbo dieną, t. y. darbo laikas nuo 10.00 val. iki 23.30 val., pietų pertrauka 13.00 val. – 14.00 val., 18.00 val. – 18.30 val. (1 t., b. l. 35). Pažymėtina, kad minėtas 2025 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafikas yra pasirašytas tiek ūkininko T. Č., tiek R. Č.. Tuo tarpu ūkininko T. Č. 2025 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nors ir yra nurodyta, kad jie dirbo 2025 m. rugpjūčio 13 d., 2025 m. rugpjūčio 15 d. ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. po dvylika valandų, tačiau grafoje prie darbo valandų nakties metu nėra įvesta jokių duomenų (1 t., b. l. 38). Pastebėtina, kad šiame 2025 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pasirašė ūkininkas T. Č.. Kaip minėta, vadovaujantis DK 117 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nakties laikas – kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos. Atsižvelgiant į anksčiau minėtus darbuotojų T. V., D. S. ir A. A. 2025 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafiko duomenis, šie darbuotojai 2025 m. rugpjūčio 13 d. nakties metu dirbo po 30 min., o 2025 m. rugpjūčio 15 d. ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. jie turėjo dirbti po 1.30 val. Tuo tarpu šie duomenys visiškai nebuvo užfiksuoti minėtame 2025 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Šie duomenys nebuvo išskirti ir jokiuose kituose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog buvo neapskaitytas minėtas darbuotojų faktiškai dirbtas darbo laikas nakties metu.

Pažymėtina, kad nors vėliau buvo pateiktas neva aktualus ūkininko T. Č. 2025 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikas (1 t., b. l. 99), tačiau jis kelia pagrįstas abejones. Naujai pateiktame 2025 m. rugpjūčio mėn. darbo grafike pasirašė tik R. Č., tačiau paties T. Č. parašo prie tvirtinimo nėra. Be to, jame yra nurodomas skirtingas dirbamų valandų žymėjimas, t. y. 12 val. darbo diena – darbo laikas nuo 7.00 val. iki 20.30 val., pietų pertrauka nuo 11.00 val. iki 12.00 val., nuo 16.00 val. iki 16.30 val.; 12* val. darbo diena – darbo laikas nuo 8.00 val. iki 21.30 val., pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 13.00 val., nuo 17.00 val. iki 17.30 val. Pažymėtina, kad iki tol anksčiau Institucijai teiktuose 2025 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesių darbo grafikuose visur buvo nurodytas identiškas darbo laiko valandų žymėjimas, darbo valandų ribos su nakties laiku (1 t., b. l. 35-37). Būtent toks galimas pasikeitimas tik vieno mėnesio metu, nepateikiant dėl to jokių detalesnių paaiškinimų kelia pagrįstas abejones. Pažymėtina ir tai, kad naujas 2025 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikas buvo pateiktas tik po to, kai Institucija nustatė pažeidimus. Dėl to teiginiai apie tai, kad anksčiau buvo pateiktas klaidingas darbo grafikas laikytini abejotinais. Objektyviai manytina, kad asmeniui žinant apie Institucijos atliekamą patikrinimą, jis būtų nuo pat pradžių teikęs visus tikrus duomenis, pamatęs nepateiktą arba klaidingą dokumentaciją, ją būtų siekęs pateikti kuo skubiau. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme teikdama paaiškinimus R. Č. patvirtino aplinkybes, kad jai buvo žinoma apie Valstybinės darbo inspekcijos atliekamą darbo patikrinimą. Be kita ko, ji patvirtino ir tai, kad ūkininko T. Č. apskaitos dokumentai yra saugomi jo kompiuteryje, todėl yra pagrindas teigti, kad jis turėjo visus aktualius dokumentus bei juos galėjo pateikti Institucijai patikrinimo pradžioje. Dėl to įvertinus tai, kad iš pradžių Institucijai su 2025 m. lapkričio 11 d. paaiškinimu dokumentus pateikė ūkininkas T. Č. (1 t., b. l. 14), tai nesudaro pagrindo abejoti šių pirminių dokumentų tikrumu. Visi šie dokumentai buvo pasirašyti, juose buvo pateikti aktualūs duomenys, Institucija nereikalavo pateikti trūkstamus dokumentų arba duomenų. Dėl to teismas neturi pagrindo išimtinai vadovautis naujai teikto 2025 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiko duomenimis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad darbuotojų T. V., D. S. ir A. A. darbo laikas nakties metu 2025 m. rugpjūčio 13 d., 2025 m. rugpjūčio 15 d. ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. faktiškai nebuvo apskaitytas. Spręstina, kad Institucija padarė teisingas išvadas. Tuo tarpu skundžiamoje pirmosios instancijos nutartyje taip pat buvo pagrįstai pritarta tokiai pozicijai.

Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 100 straipsnio 1 dalyje. Jo padarymo aplinkybės buvo pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu vien tai, kad apeliaciniame skunde yra nesutinkama su tokia išvada, nereiškia, kad skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartyje būtų netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės.

Kaip minėta, šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skunde yra ginčijamos aplinkybės ir dėl ANK 99 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo. Skunde nesutinkama su tuo, kad buvo padaryti darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimai. Pagal faktines aplinkybes R. Č. buvo pripažinta kalta dėl to, kad darbuotojams buvo nepriskaičiuotas ir neišmokėtas darbo užmokestis už darbą šventės dieną.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad tarp ūkininko T. Č. bei darbuotojo T. V. buvo sudaryta 2024 m. kovo 28 d. darbo sutartis Nr. 2024-01 (1 t., b. l. 30-33). Pagal ūkininko T. Č. 2025 m. balandžio 30 d. įsakymą nuo 2025 m. gegužės 1 d. T. V. darbo sutarties Nr. 2024-01 keičiamas punktas Nr. 4 nustatoma 40 valandų darbo savaitė, 5 darbo dienų savaitė, suminė darbo laiko apskaita, apskaitinis laikotarpis 12 mėnesių, ką patvirtina ir darbo sutartie Nr. 2024-01 priedas Nr. 1, nustatant, kad darbuotojo darbo užmokestis yra 2 500 Eur (1 t., b. l. 33-34). Pagal 2025 m. gegužės 1 d. darbo sutartį Nr. 2025-01 matyti, kad darbo sutartis sudaryta tarp ūkininko T. Č. ir darbuotojo A. A., šios sutarties 1.3. punkte numatyta, kad darbuotojui mokama 1 200 Eur pareiginė alga, 4 punkte nustatyta darbo norma: 40 val. per savaitę, 5 dienų darbo savaitė, suminė darbo laiko apskaita (1 t., b. l. 18-20). Tarp ūkininko T. Č. ir darbuotojo D. S. buvo sudaryta 2025 m. gegužės 1 d. darbo sutartis Nr. 2025-02, jos 1.3. punkte numatyta pareiginė alga 1 200 Eur, o 4 punkte taip pat buvo nustatyta, kad darbo laiko norma yra 40 val. per savaitę, 5 darbo savaitė, suminė darbo laiko apskaita (1 t., b. l. 24-26). Taigi, nagrinėjamu atveju darbo sutartimis buvo nustatytas minėtų darbuotojų atlyginimas bei darbo laikas.

Pagal byloje esančius duomenis yra nustatyta, kad darbuotojais T. V., D. S. ir A. A. dirbo po 12 valandų 2025 m. rugpjūčio 15 d., t. y. šventinę dieną. Tokias aplinkybes patvirtina 2025 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikas (1 t., b. l. 35). Iš esmės tokios faktinės aplinkybės neneigia ir pareiškėjos atstovas. Pareiškėjos atstovas skunde iš esmės teigia, kad šiems darbuotojoms buvo paskirtos dvi kompensacinės poilsio dienos (2025 m. rugpjūčio 19 d. ir 20 d.) apskaičiuojant bei išmokant už šias dienas darbo užmokestį, ką neva patvirtina ir atsiskaitymo lapeliai, kad darbuotojams buvo išmokėtas atlyginimas už dvidešimt dienų, nors jie faktiškai dirbo aštuoniolika dienų. Pagal byloje esančius duomenis yra nustatyta, kad Institucijai vėliau buvo pateiktas ūkininko T. Č. 2025 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas, kad ūkio darbuotojams T. V., D. S. ir A. A. už darbą 2025 m. rugpjūčio 15 d. (šventinę dieną, dirbta 12 darbo valandų) skiria dvi kompensacines poilsio dienas 2025 m. rugpjūčio 19 d. ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. apskaičiuojant bei išmokant už šias dienas darbo užmokestį, vietoje apmokėjimo už darbą kaip darbą švenčių dieną (1 t., b. l. 98). Be to, nagrinėjamu atveju naujai pateiktoje 2025 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafike minėtos dienos buvo pažymėtos „KPD“ – kompensacinė poilsio diena (1 t., b. l. 99). Taip pat šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tik naujai pateiktame grafike yra numatytas minėtas žymėjimas kompensacinė poilsio diena. Tokio žymėjimo ir nurodymo nėra numatyta kituose anksčiau Institucijai teiktuose darbo grafikuose. Pažymėtina ir tai, kad anksčiau Institucijai teiktoje 2025 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafike 2025 m. rugpjūčio 19 d. ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. buvo pažymėtos „P“ – poilsio dienomis (1 t., b. l. 35). Dėl to galima daryti išvadą, kad darbuotojams aptariamos dienos jau ir anksčiau buvo numatytos kaip nedarbo dienos. Taigi pagal faktinę situaciją yra neabejotinai nustatyta, kad aptariami darbuotojai iš tiesų dirbo po dvylika valandų 2025 m. rugpjūčio 15 d. (šventinę dieną), tuo tarpu pagal DK 144 straipsnio 5 dalį, darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tokių prašymų buvimą. Pagal minėtą reglamentavimą, darbuotojas, dirbęs šventinę dieną, turi teisę prašyti, kad tiek valandų, kiek jis yra dirbęs šventinę dieną, padauginus dvigubai, būtų pridėta prie jo kasmetinių atostogų. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad šventinę dirbą faktiškai dirbo po 12 val., todėl darbuotojai T. V., D. S. ir A. A. galėjo prašyti, kad jiems prie kasmetinių atostogų būtų pridėta 24 val. (12 val. x 2). Tuo tarpu net pagal pareiškėjos atstovo papildomai teiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį akivaizdžiai matoma, kad minėtiems darbuotojams pagal dvi kompensacinės poilsio dienas buvo numatytos po 16 valandų. Dėl to daroma išvada, kad už darbą šventės dieną su minėtais darbuotojais nebuvo tinkamai ir pilnai atsiskaityta. Pažymėtina ir tai, kad aptariamų darbuotojų 2025 m. rugpjūčio mėnesio atsiskaitymo lapelių duomenyse matyti, kad iš esmės jokios papildomai išmokėtinos sumos, kurios būtų susijusios su minėtais laikotarpiais, nėra nurodomos (1 t., b. l. 47). Net ir įvertinus tai, kad skunde yra nurodomos aplinkybės, kad atsiskaitymo lapeliuose asmenims buvo sumokėta už dvidešimt dienų (1 t., b. l. 47), o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo nurodyta, kad asmenys dirbo tik aštuoniolika dienų, nėra pagrindo daryti išvados, kad su darbuotojais buvo atsiskaityta pagal teisės aktuose nustatytą tvarką dėl jų darbo laiko šventės dieną. Tokias aplinkybes iš esmės leidžia konstatuoti ir tai, kad darbuotojų T. V., D. S. ir A. A. 2025 m. rugpjūčio mėnesio atsiskaitymo lapeliuose išmokėtos sumos sutampa su 2025 m. rugsėjo mėn. ir spalio mėn. atsiskaitymo lapelių sumomis (1 t., b. l. 48-49). Laikytina, kad tuo atveju, jeigu iš tiesų su minėtais darbuotojais būtų atsiskaityta tinkamai už darbą 2025 m. rugpjūčio 15 d. šventinę dieną, tuomet ir išmokėtas atlyginimas turėjo būti kitoks nei kitų dviejų mėnesių, kuomet jie faktiškai nedirbo švenčių dienomis. Iš esmės skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartyje taip pat buvo pagrįstai padarytos išvados, kad su darbuotojais buvo netinkamai atsiskaityta. Atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes, laikytina, kad R. Č. buvo pagrįstai pripažinta kalta padariusi aptariamą administracinį nusižengimą.

Kaip minėta, pareiškėjos atstovo skunde iš esmės akcentuojamos aplinkybės, kad iš pradžių Institucijai buvo pateikti klaidingi dokumentai dėl žmogiškosios klaidos, o teisingi dokumentai buvo pateikti vėliau, tačiau jais buvo nepagrįstai vadovautasi. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent anksčiau aptartos aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą, kad vėliau Institucijai pareiškėjos atstovo teikti dokumentai kelia abejones dėl jų tikrumo. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju dokumentai buvo naujai pateikti tik po to, kai pati Institucija nustatė tam tikrus netikslumus, pažeidimus. Be to, dokumentai pagal savo žymėjimą skyrėsi nuo kitų tokio paties pobūdžio teiktų dokumentų. Taip pat priešingai nei anksčiau, naujai teikti dokumentai nebuvo pasirašyti visų reikalingų asmenų, kas irgi kelia abejones jų patikimumu. Dėl to aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartyje pagrįstai vadovavosi pradiniais duomenimis, esančiais administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovo skunde nėra pateikiama įtikinamų motyvų, kurie leistų daryti priešingas išvadas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei tikėjosi pareiškėja ar jos atstovas, pateikdami subjektyvų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi. Nenustačius, kad buvo padaryta esminių materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Spręstina, kad apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartyje buvo motyvuotai nurodyta, kodėl baudos dydis nebuvo pakeistas. Tuo tarpu aukštesniojo teismo vertinimu, paskirtos galutinės baudos dydis laikytinas proporcingu padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo laipsniui.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos R. Č. atstovo advokato Irmanto Balsio apeliacinio skundo netenkinti. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.