Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį V. J. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams su 1000 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, M. J. buvo įpareigotas per aštuonis mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos sudalyvauti alkoholizmo, narkomanijos prevencijos kursuose (programoje).

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

M. J. 2025 m. birželio 23 d., neturėdamas tikslo platinti, būdamas (duomenys neskelbtini), taksi automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su savimi laikė: 1) metalinę pypkę, ant kurios vidinių paviršių buvo rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai; 2) permatomą plastikinį užspaudžiamą maišelį su raudonos spalvos juostele, kuriame buvo 0,254 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo – 0,189 g narkotinės medžiagos – kokaino; 3) permatomą plastikinį užspaudžiamą maišelį su – 1,598 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo – 0,004 g narkotinės medžiagos – kokaino; 4) juodos spalvos plastikinį užspaudžiamą maišelį su baltos spalvos miltelių likučiais, kurio vidiniuose paviršiuose nustatyti narkotinės medžiagos – kokaino ir psichotropinės medžiagos – ketamino pėdsakai; 5) juodos spalvos plastikinį užspaudžiamą maišelį su – 0,610 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo – 0,234 g narkotinės medžiagos – kokaino; 6) 4 (keturias) tabletes, kurių masė – 0,589 g, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kiekiu psichotropinės medžiagos – zopiklono, kai šiuos daiktus (metalinę pypkę, plastikinius užspaudžiamus maišelius) su narkotinėmis – psichotropinėmis medžiagomis (kokainu, ketamino pėdsakais, zopiklonu), iki kol jas 2025 m. birželio 23 d. nuo 03.30 val. iki 05.52 val., asmens apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nuosprendį, kuriuo M. J., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir M. J. pripažinti kaltu padariusius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį M. J. buvo sulaikytas;

vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, M. J. įpareigoti aštuonis mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ar kursuose, šio įpareigojimo terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, po objektų tyrimo likusias narkotines ir psichotropines medžiagas, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti;

vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laikmeną – DVD-R diską „Omega“ su policijos pareigūnų kūno kamera darytu garso-vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, po objektų tyrimo likusius daiktinius įrodymus, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti kaip menkavertį turtą;

M. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, asmens polinkį nusikalsti, kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje bei pan.

Skunde pastebima, kad M. J. teistumas yra išnykęs, vis tik teismų praktikoje pripažįstama, jog ir išnykę teistumai bei veikų, už kurias asmuo buvo nuteistas, pobūdis yra reikšmingi vertinant tai, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Skunde sutinkama, kad M. J. anksčiau padaryta nusikalstama veika yra kitokio pobūdžio nei veika, dėl kurios padarymo buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, tačiau šiuo atveju yra būtina atsižvelgti į tai, jog M. J. anksčiau buvo padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras tvirtina, kad M. J. nuo 2016 metų sistemingai daro administracinius nusižengimus, kurie dažnai yra pasikartojantys ir analogiški (kelių eismo taisyklių pažeidimai, duomenų apie juridinius asmenis atsakingoms institucijoms neteikimas ir pan.). Šis faktas, vertinant jį su išnykusiu teistumu, leidžia manyti, kad M. J. nesilaiko įstatymų ir turi polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Be to, skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad M. J. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas keturiolika kartų, dalis jo padarytų pažeidimų yra vertintini kaip šiurkštūs (pavyzdžiui, greičio viršijimas 23 km/h bei 35 km/h, neblaivaus pasirodymas viešoje vietoje ir pan.), du administraciniai nusižengimai buvo padaryti jau vykstant baudžiamajam procesui. Šios aplinkybės iš tikrųjų rodo sistemingą, sąmoningą, pasikartojantį ir piktybišką M. J. polinkį nesilaikyti įstatymų.

Skunde tikinama, kad aplinkybė, ar asmuo yra sumokėjęs jam paskirtas baudas, turi didelę reikšmę sprendžiant, ar jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Į šią aplinkybę būtina atsižvelgti sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. J. nėra sumokėjęs jam paskirtų baudų.

Prokuroro įsitikinimu, M. J. padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio. Pažymi, kad M. J. 2022 m. gruodžio 27 d. buvo baustas administracine tvarka už tai, jog jis, būdamas neblaivus (nustatytas 2,53 % promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių-psichotropinių medžiagų užmigo taksi automobilyje, todėl vėliau keikėsi necenzūriniais žodžiais ir pasipriešino į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, o policijos pareigūnai M. J. paviršinės apžiūros metu rado narkotines ir psichotropines medžiagas. Pas M. J. rastų daiktų pobūdis, narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekis ir rūšys paneigia tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta atsitiktinai. Nurodyti faktai patvirtina, kad M. J. yra būdingas alkoholinių gėrimų ir galimai narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimas, kas lemia jo pavojingą elgesį aplinkiniams viešose vietose.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vertinant, ar asmuo laikysis įstatymų ir/ar darys naujas nusikalstamas veikas, turi būti vertinamas ir asmens elgesys proceso metu. M. J. proceso metu nesilaikė procesinės drausmės, t. y., visiškai nevykdė kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje, sąlygų. Ši kardomoji priemonė jam buvo panaikinta, tačiau ne kaip netikslinga, o dėl to, jog kitame ikiteisminiame tyrime jam buvo taikoma panašaus pobūdžio kardomoji priemonė.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o M. J. ir jo gynėjas apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas ir asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą.

Šioje baudžiamojoje byloje nekilo ir nekyla jokių ginčų, kad M. J. visiškai pripažino kaltę padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir gailisi dėl šio nusikaltimo padarymo, nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, kurią kaltininkas privalėtų atlyginti, taip pat nekilo ir nekyla jokių ginčų dėl to, jog V. J. yra laikytina vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, t. y. gali būti laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes gali daryti M. J. teigiamą įtaką. Nagrinėjamu atveju prokuroras iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins tik tai, ar skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai nustatyta prokuroro ginčijama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti atsižvelgiama į duomenis, kurie leidžia daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vertinant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra reikšmingi ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis buvo anksčiau patrauktas atsakomybėn, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu M. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą (veika buvo padaryta 2011 m. liepos 26-29 d.) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, iš probuojamųjų asmens duomenų registro jis buvo išregistruotas 2015 m. rugpjūčio 10 d. (t. 2, b. l. 69-72, 74-84), kas rodo, jog jis tinkamai vykdė jam nustatytas pareigas. Akivaizdu, kad M. J. nusikalstama veika, už kurios padarymą jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, niekaip nėra susijusi su neteisėtu disponavimu draudžiamomis medžiagomis. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu nuo nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo praėję keturiolika metų, o nuo teistumo išnykimo beveik dešimt metų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, net ir išnykęs teistumas už tyčinio nusikaltimo padarymą asmens teigiamai neapibūdina, vis tik atsižvelgus į tai, jog skirtingo pobūdžio nusikalstamus veiksmus skiria reikšmingas laiko tarpas, per kurį M. J. nenusikalto, leidžia manyti, jog jis geba daryti pozityvias išvadas, keisti savo elgesį, nekartoja tokio paties pobūdžio veiksmų, tuo pačiu neleidžia teigti, jog jis turi polinkį nusikalsti.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. J. administracine tvarka buvo baustas vienuolika kartų (dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau duomenų apie šio proceso baigtį nėra). M. J. tris kartus (2025, 2024 ir 2021 metais) buvo baustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (apie paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra), septynis kartus buvo baustas už teisės pažeidimų, susijusių transportu ir kelių ūkiu, numatytų ANK 416 straipsnio 2-4 dalyse (tris kartus buvo baustas pagal 416 straipsnio 2 dalį ir po vieną kartą pagal 416 straipsnio 3 ir 4 dalis), 417 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 431 straipsnio 1 dalyje, kurie nevertintini kaip šiurkštūs, padarymą (apie vienos baudos sumokėjimą duomenų nėra, o kitos baudos buvo sumokėtos), taip pat jis yra vieną kartą baustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes, būdamas neblaivus, viešoje vietoje keikėsi (t. 1, b. l. 89-103). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, neturi pagrindo daryti išvados, jog M. J. sistemingai daro teisės pažeidimus ir yra linkęs piktybiškai nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Tuo pačiu teigtina, kad prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog M. J. nemoka jam paskirtų baudų, nes yra visiškai akivaizdu, kad dalis paskirtų baudų yra sumokėta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tik vienas M. J. padarytas administracinis nusižengimas siejasi su padaryta nusikalstama veika, t. y. administracinis nusižengimas, numatytas 481 straipsnio 1 dalyje (šis nusižengimas buvo padarytas 2022 m. gruodžio 2 d.). Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad M. J. sistemingai daro teisės pažeidimus, susijusius su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Vis tik galima manyti, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gali lemti neteisėtą M. J. elgesį. Čia pastebėtina, kad faktą, jog M. J. 2025 m. birželio 23 d. buvo apsvaigęs nuo kokaino ir alkoholio patvirtina specialisto išvadoje Nr. T-N 1934/2025(01) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad jo šlapime buvo rasta kokaino ir šios narkotinės medžiagos skilimo produktų, t. y. benzoilekgonino, ekgonino, metilo esterio, kokaetileno, bei 1,46 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 146).

Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2025 m. birželio 23 d. nutarimu M. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, t. y. jis policijos įstaigoje privalėjo registruotis kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį (t. 1, b. l. 152-153). Ši kardomoji priemonė buvo paskirta siekiant užtikrinti M. J. dalyvavimą ikiteisminio tyrimo veiksmuose. M. J. nuo 2025 m. liepos 16 d. nustatytu laiku neatvyko registruotis į policijos įstaigą dvidešimt aštuonis kartus (t. 1, b. l. 156-184). Šią kardomąją priemonę M. J. prašymu prokuroras 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimu panaikino (t. 1, b. l. 189-191). Akivaizdu, kad M. J. netinkamai vykdė jam ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2025 m. birželio 23 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės sąlygas. Vis tik būtina įvertinti ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog M. J. būtų vengęs dalyvauti procese, kad jis be pateisinamos priežasties būtų nedalyvavęs kokiuose nors procesiniuose veiksmuose, kuriuose privalėjo dalyvauti. Nekyla jokių abejonių, kad faktas, jog M. J. nustatytu laiku neatvyksta registruotis į policijos įstaigą, buvo žinomas ikiteisminio tyrimo pareigūnei bei turėjo būti žinomas prokurorui, tačiau į tokį elgesį niekaip nebuvo reaguojama. Aptarta situacija, susidariusi ikiteisminio tyrimo metu, leidžia teigti, kad iš tikrųjų buvo vertinama, jog M. J. dalyvavimą procese galima užtikrinti ir be realaus paskirtos kardomosios priemonės vykdymo, tuo pačiu manytina, kad ši kardomoji priemonė buvo perteklinė. Čia pastebėtina ir tai, kad M. J. dar 2025 m. rugsėjo 3 d. vykusios apklausos metu nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime (šis kaimas yra nutolęs daugiau nei 200 kilometrų nuo Vilniaus), ir prašė panaikinti kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 133), tačiau į tokį prašymą nebuvo niekaip sureaguota, t. y. nei panaikinant šią kardomąją priemonę ar pakeičiant ją kita kardomąja priemone, nei pakeičiant šios priemonės taikymo sąlygas (pavyzdžiui, sumažinant registravimųsi skaičių ar nustatant kitą policijos įstaigą, kurioje būtų privalu registruotis) ar kt.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad ankstesnis teistumas, nors ir išnykęs, baustumas administracine tvarka, vienos iš paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų nesilaikymas, net ir atsižvelgus į tai, jog jos taikymas nebuvo būtinas, vertinant šiuos faktus kartu su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, neapibūdina M. J. teigiamai. Vis tik aptartų aplinkybių visuma nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad yra pagrindo manyti, jog M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad M. J. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamais veiksmais kitiems asmenims nebuvo padaryta žala (turtinė ar neturtinė), yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad M. J. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog jis yra bandęs narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 23), vis tik anksčiau jis nėra trauktas teisinėn atsakomybėn už neteisėtą disponavimą draudžiamomis medžiagomis ar tokių medžiagų vartojimą, už teisės pažeidimų, susijusių su draudžiamų medžiagų vartojimu, padarymą, jis padarytus nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai, dėl jų padarymo pergyveno (tokį faktą patvirtina laiduotojos paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 48)), nuo 2026 m. balandžio 29 d. dirba MB „F.“ projektų koordinatoriumi. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl M. J. elgesio perspektyvų.

Pastebėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, jog asmuo išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 7-9 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamą veiką ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi tuo atveju, jeigu M. J. nepateisins jam parodyto pasitikėjimo, privalės būti sprendžiamas klausimas dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei M. J. apibūdinančius duomenis, nustatė dvejų metų laidavimo terminą su užstatu, taip pat M. J. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje, t. y. įpareigojo jį per aštuonis mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos sudalyvauti alkoholizmo, narkomanijos prevencijos kursuose (programoje). Nustatytos laidavimo sąlygos bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, turės teigiamą poveikį M. J. elgesiui bei pasiryžimui daugiau nebenusikalsti, jį drausmins. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad, pripažinus M. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką ir paskyrus jam prokuroro siūlomą bausmę, bus efektyviau įgyvendinta BK paskirtis, numatyta BK 1 straipsnio 1 dalyje, nei atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagrįstai, vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleido M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą nutraukė.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.