Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2026 m. vasario 10 d. nutarimu E. S. buvo nubausta:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį 120 Eur dydžio bauda;

pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį 150 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. S. buvo paskirta galutinė 150 Eur dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2026 m. vasario 10 d. nutarimo apskundimo terminą ir priimti E. S. skundą dėl minėto nutarimo.

II. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde E. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2026 m. vasario 10 d. nutarimo paduoti bei skundą priimti.

Atskirajame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino pareiškėjos nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas Institucijos vyriausiosios tyrėjos nutarimo apskundimo terminas. Šiuo atveju valstybės institucijų atstovai savo veiksmais suklaidino pareiškėją, kas ir lėmė, jog skundas nebuvo paduotas laiku. Būtent dėl valstybės institucijų atstovų veiksmų E. S. ilgą laiko tarpą negalėjo susipažinti su visais įvykio metu darytais vaizdo įrašais, išsiaiškinti procesinio pagrindo, dėl kurio jos gyvenamojoje vietoje buvo atlikti prievartiniai veiksmai. Dėl šių priežasčių ji negalėjo parengti tinkamo skundo.

E. S. pažymi, kad policijos atstovai 2026 m. kovo 9 d. informavo, jog leisti susipažinti su ją dominančia medžiaga gali tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras. Vis tik vėliau paaiškėjo, kad medžiaga, su kuria pageidauja susipažinti pareiškėja, nėra ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl dėl susipažinimo su šia medžiaga ji turi kreiptis į policiją.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjai nebuvo leista susipažinti su nutarimu atlikti kratą jos gyvenamojoje vietoje. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškėja buvo tik liudytoja ir joks nutarimas daryti kratą jos gyvenamoje vietoje niekada nebuvo priimtas. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras yra patvirtinęs, kad nutarimas atlikti kratą buvo priimtas kito asmens gyvenamojoje vietoje. Vis tik prievartiniai veiksmai buvo atlikti būtent pareiškėjos namuose. Šios aplinkybės yra esminės vertinant tiek E. S. elgesį įvykio metu, tiek skundo padavimo termino praleidimo priežastis.

E. S. teigia, kad jai buvo pateikta tik dalis įvykio vaizdo įrašų, šie įrašai yra fragmentiški ir nenuoseklūs. Šiuo atveju nebuvo pateiktas joks vientisas vaizdo įrašas, kuriame būtų matomas procesinių dokumentų įteikimas pareiškėjai, jog ji atsisako pasirašyti dokumentus. Apylinkės teismas vadovavosi vien pareigūnų tarnybinių pranešimų turiniu ir policijos pareigūnų nurodyta įvykių versija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip į pareiškėjos gyvenamąją vietą įsiveržę asmenys trukdo jai kalbėti su skubiosios pagalbos tarnybomis telefonu, šaukia, grasina ir demonstruoja jėgą.

Atskirajame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas privalėjo įvertinti tai, jog E. S., susipažinusi su vaizdo įrašais, skundą pateikė nedelsdama, t. y. 2026 m. balandžio 17 d. Ši aplinkybė paneigia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl pareiškėjos pasyvumo, nerūpestingumo ar nesidomėjimo byla. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai pareiškėjos atsisakymą pasirašyti procesinius dokumentus vertino kaip jos nerūpestingumą ar procesinės rizikos prisiėmimą. Toks aiškinimas paneigia asmens teisę nesutikti su pareigūnų veiksmais, atsisakyti pasirašyti ginčijamą procesinį dokumentą ir vėliau ginčyti jo teisėtumą.

Pareiškėja tikina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę gauti duomenis iš institucijos, kurios atstovų veiksmus ar sprendimus ginčija. Apylinkės teismas, pareiškėjos nesutikimą su pareigūnų veiksmais bei atsisakymą pasirašyti ginčijamus procesinius dokumentus, nepagrįstai vertino kaip pagrindą bloginti jos procesinę padėtį ir riboti galimybę veiksmingai gintis.

III. Apygardos teismo argumentai ir išaiškinimai

E. S. atskirasis skundas netenkintinas.

ANK 623 straipsnyje yra nustatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK nėra nurodyta, kokios procesinio termino praleidimo priežastys yra pripažįstamos svarbiomis. Manytina, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios ar taip ją apriboja, kad asmuo objektyviai negali laiku pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis. Tuo pačiu teigtina, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą, t. y. nurodomų priežasčių pobūdį, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan.

Nagrinėjamu atveju nekilo ir nekyla jokių ginčų, kad E. S. praleido terminą, per kurį ji turėjo teisę apskųsti Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2026 m. vasario 10 d. nutarimą. Pareiškėja iš esmės tvirtina, kad įstatyme numatytą minėto nutarimo apskundimo terminą ji praleido, nes jai laiku nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su reikšmingais vaizdo įrašais, taip pat nebuvo pateikti duomenys apie pagrindą, kuriuo remiantis jos gyvenamojoje vietoje buvo atlikti konkretūs veiksmai. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad sutikti su tokia pareiškėjos pozicija nėra jokio pagrindo.

Iš pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2026 m. vasario 10 d. nutarimas E. S. registruotu paštu buvo išsiųstas jo priėmimo dieną ir jai įteiktas 2026 m. vasario 13 d. Taigi paskutinė diena, kurią pareiškėja turėjo teisę paduoti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, buvo 2026 m. kovo 2 d. (pastebėtina, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog paskutinė skundo padavimo diena buvo 2026 m. kovo 3 d.). Taip pat iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad E. S. dėl ją dominančių vaizdo įrašų gavimo kreipėsi 2026 m. kovo 2 d., t. y. paskutinę dieną, kai ji dar turėjo teisę paduoti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės kreiptis dėl ją dominančių vaizdo įrašų pateikimo anksčiau, o ne paskutinę jos netenkinančio procesinio sprendimo apskundimo dieną, nėra. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad, siekdama apskųsti Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2026 m. vasario 10 d. nutarimą, pareiškėja elgėsi rūpestingai ir apdairiai, įstatyme nustatytą procesinį terminą ji praleido dėl objektyvių – svarbių priežasčių.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad yra visiškai akivaizdu, jog E. S. dominusiuose vaizdo įrašuose negalėjo būti užfiksuota jokių aplinkybių, apie kurias jai nebuvo žinoma, nes pareiškėja pati asmeniškai dalyvavo beveik visuose įvykiuose, kurie buvo fiksuojami policijos pareigūnų kūno kameromis. Taip pat pažymėtina, kad skunde dėl Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2026 m. vasario 10 d. nutarimo apskritai nesiremiama jokiais vaizdo įrašais. Be to, administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad pati pareiškėja įvykio metu mobiliojo ryšio telefonu fiksavo dalį policijos pareigūnų veiksmų. Taigi nėra pagrindo teigti, kad E. S., nesusipažinusi su policijos pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais, neturėjo objektyvios galimybės per įstatyme nustatytą terminą paduoti skundo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėja skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikė nedelsiant po to, kai susipažino su vaizdo įrašais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą apie jos pasyvumą ar nepakankamą rūpestingumą siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad iš tikrųjų pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, kada jai buvo pateikti vaizdo įrašai. Taigi nėra pagrindo ir spręsti, kad skundas, kuris yra nedidelės apimties (jį sudaro du nepilni A4 formato lapai, skunde dėstomi argumentai nėra siejami su jokiais vaizdo įrašuose užfiksuotais faktais, jų turinio analize ar aplinkybėmis, kurios pareiškėjai galėjo paaiškėti tik susipažinus su vaizdo įrašais), buvo pateiktas iš karto po susipažinimo su vaizdo įrašais.

Pareiškėja taip pat atskirajame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su policijos pareigūnų atliktais procesiniais veiksmais, teigdama, kad jai nebuvo pateiktas nutarimas atlikti kratą gyvenamojoje vietoje. Visų pirma pažymėtina, kad teiginys, jog pareiškėja nebuvo supažindinta su nutarimu atlikti kratą, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Šį pareiškėjos teiginį paneigia vaizdo įraše export-3 10-AP-3040 (1) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog policijos pareigūnas supažindino E. S. su nutarimu daryti kratą (vaido įrašo laikas apytiksliai nuo 06:30 iki 06:55), pati E. S. vėliau policijos pareigūnams nurodė „Jūs turite kratos orderį. Viskas gerai“ (vaizdo įrašo laikas apytiksliai nuo 14:24 iki 14:27). Tuo pačiu teigtina, kad nagrinėjant atskirąjį skundą yra vertinami ne įvykyje dalyvavusių asmenų (policijos pareigūnų ar pareiškėjos) veiksmai, o tai, ar pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių, objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių. E. S. teiginiai, susiję su policijos veiksmų teisėtumu, niekaip nepaaiškina, kodėl skundas buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą, nepateisina šio termino nesilaikymo fakto.

Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad asmuo, įgyvendindamas savo teisę į gynybą, gali rinkti ir teikti, jo vertinimu, reikšmingus duomenis, tačiau tokie veiksmai turi būti atliekami laikantis įstatyme nustatytų procesinių terminų. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius procesinių sprendimų apskundimo terminus, tuo pačiu nustatė ir prezumpciją, jog tokie terminai atitinka protingumo principo reikalavimus, t. y. atsakingas bei rūpestingas asmuo, kuris siekia apginti galimai pažeistas teises, paprastai (net ir atsiradus įvairaus pobūdžio nenumatytoms gyvenimiškoms aplinkybėms (tokių šiuo atveju net nėra nustatyta)) turi objektyvias galimybes per tokį terminą pateikti skundą.

Apygardos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl kokių nors svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms nutarimo apskundimo terminas negali būti atnaujintas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.