Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2026 m. sausio 19 d. nutarimu A. P. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 35 Eur dydžio bauda, nes ji nuo 2025 m. sausio 15 d. 16.00 val. iki 2025 m. sausio 17 d. 05.00 val., Trakų rajono savivaldybėje, Lentvaryje, Lakštingalų g. 17, paliko stovėti automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant vejos, kai nėra tai leidžiančių ir tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, transporto eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje/vietoje, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucijos vyresnysis tyrėjas nepagrįstai padarė išvadą, jog A. P. automobilį pastatė neleistinoje vietoje, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokiai išvadai pritarė. Skunde aiškinama, kad vietoje, kurioje buvo pastatytas automobilis, nebuvo jokių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog toje vietoje automobilį statyti yra draudžiama. Pažymima, kad vietoje, kurioje stovėjo automobilis, žolė buvo nevešli, jos plotai buvo netolygūs, todėl tos vietos, kurioje augo žolė ir stovėjo automobilis, nėra pagrindo vertinti kaip vejos. Administracinio nusižengimo byloje nėra kelio plano, kadastrinės bylos arba kitų dokumentų, kurių turinys leistų daryti išvadas apie kelkraščio plotį, ar jame yra numatyta veja, kur pagal kadastrinius matavimus ši veja galėtų prasidėti.

Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog A. P. neturėjo pagrindo manyti, kad ji pastatė automobilį ant vejos. Šiuo atveju ji buvo įsitikinusi, kad automobilį pastatė ant kelkraščio, kuris paprasčiausiai kai kuriuose vietose yra apžėlęs žole.

Apeliaciniame skunde tikinama, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nepagrįstai buvo nesivadovauta Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos rašte užfiksuotais duomenimis. Teisės aktai nedraudžia įrengti kelkraščius, kurie būtų platesni nei vienas metras. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai, savivaldybėms perduoti rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Taigi šiuo atveju kelio savininkas yra Trakų rajono savivaldybė, kurios atstovas nurodė, jog kelio kelkraštis yra penkių metrų pločio. Jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kelkraštis yra siauresnis nei penki metrai, nėra. Nei Institucijos vyresnysis tyrėjas, nei pirmosios instancijos teismas nepaneigė kelio savininko atstovo nurodytos informacijos, kad kelkraščio plotis yra penki metrai, ant kelio elementų nėra vejos ir ant kelkraščio galima statyti automobilius.

Advokatas nurodo, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos seniūnas pateikė duomenis apie kelio kelkraštį nuo 2012 metų iki 2025 metų. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kelkraštis net trylika metų nebuvo apžėlęs želdiniais ir dar 2012 metais buvo išplatintas.

Apeliaciniame skunde aiškinama, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog A. P. automobilis nuo kelio važiuojamosios dalies yra nutolęs daugiau nei metrą ar penkis metrus ir stovi už kelkraščio ribų. Atstovo įsitikinimu, administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkti visi A. P. kaltę pagrindžiantys įrodymai, todėl visi neaiškumai bei visos kylančios abejonės turi būti vertinamos jos naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. P. atstovo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl to, kad A. P. nuo 2025 m. sausio 15 d. 16.00 val. iki 2025 m. sausio 17 d. 05.00 val. paliko stovėti automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netoli namo, esančio Trakų rajono savivaldybėje, Lentvaryje, Lakštingalų g. 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar A. P. automobilis stovėjo vietoje, kurioje draudžiama statyti automobilius, ar tuo atveju, jeigu jis stovėjo draudžiamoje vietoje, teisės pažeidėja turėjo objektyvią galimybe suprasti, jog pažeidžia KET reikalavimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins dviem paminėtais skunde nurodomais aspektais.

Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sustojo ir stovėjo vietoje, kurioje pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Akivaizdu, kad ši norma yra blanketinė – nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y. KET, kuriose yra nustatyta, kur draudžiama sustoti ir stovėti transporto priemonėms. KET 150.5 punkte yra nustatyta, kad sustoti bei stovėti draudžiama ir ant vejos (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Čia iš karto pažymėtina, kad jokių KET nurodytų išimčių, kai automobilis gali stovėti ant vejos, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, tokių išimčių egzistavimas nėra įrodinėjamas ir apeliaciniame skunde.

Teigtina, kad veja įprastai yra suprantama kaip žole apaugęs plotas ar pievelė, veja gali būti susiformavusi tiek natūraliai, tiek specialiai pasėta. KET 3.8 punkte yra nustatyta, jog kelkraštis yra šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju A. P. automobilis iš tikrųjų stovėjo vietoje, kurioje draudžiama statyti automobilį, t. y. ant vejos, o ne kelkraštyje.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos matyti, kad A. P. automobilis buvo pastatytas šalia asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies, visi keturi automobilio ratai akivaizdžiai buvo plote, kuriame auga žolė, aiškiai už kelio sankasos briaunos. Žolė toje vietoje, kurioje stovėjo automobilis, yra išvažinėta automobilių (matomi automobilių ratų pėdsakai), tačiau šis faktas neleidžia daryti išvados, jog ši vieta yra skirta automobilių eismui ar jų statymui (pagal KET 150.5 punkto nuostatas automobiliams sustoti bei stovėti yra draudžiama ir teritorijose, kurios nėra skirtos transporto priemonių eismui (stovėjimui)). Šiuo atveju teigtina, kad vejos būklę, jos tankumą būtent ir lemia tai, jog toje vietoje, nesilaikant KET reikalavimų, paliekami stovėti automobiliai. Tuo pačiu pastebėtina, kad iš aptariamos nuotraukos taip pat matyti, kad žolė toje vietoje, kurioje stovėjo A. P. automobilis, yra ženkliai žemenė nei šiek tiek toliau auganti žolė. Šis faktas leidžia teigti, kad žolė ten, kur stovėjo automobilis, buvo prižiūrima (pjaunama) tuo metų laiku, kai ji želia ir yra būtinybė ją prižiūrėti.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad administracinio nusižengimo byloje nėra užfiksuota faktų, kurie leistų daryti išvadą, jog A. P. turėjo suprasti, kad automobilį stato draudžiamoje vietoje, t. y. ant vejos. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes tai, kad automobilis buvo pastatytas ten, kur jį statyti pagal KET yra draudžiama, A. P. kaip asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones ir privalantis žinoti KET reikalavimus bei jų laikytis (KET 5 punktas), turėjo suprasti pagal toje vietoje augančią žolę. Tuo pačiu būtina pabrėžti, kad nuotraukoje matosi ir kiti du automobiliai, kurie stovi ant žvyro/skaldos dangos, esančios už kelio važiuojamosios dalies. Dangų, ant kurių stovėjo trys automobiliai, skirtumai yra akivaizdūs ir A. P. turėjo leisti aiškiai suprasti, jog ta vieta, kurioje ji pastatė automobilį, nėra skirta nei automobilių eismui, nei jų statymui. Aplinkybė, kad tarp kelio vejos nėra jokio bortelio, ženklių aukščių skirtumų, šaligatvių arba bet kokio kito žymėjimo, aptarto aplinkos vertinimo nekeičia.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad iš tikrųjų nėra nustatyta ir teisės pažeidėjos atstovas nenurodo jokių faktų, kurie būtų leidę A. P. manyti, jog ji automobilį stato tam skirtoje vietoje, kad ta vieta yra vertinama kaip kelkraštis. Kaip jau buvo minėta, kelkraštis yra šalia važiuojamosios dalies esantis kelio elementas, kuris yra dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad vieta, kurioje stovėjo A. P. automobilis, nebuvo dengta nei tokia pačia kaip važiuojamoji dalis, nei kokia nors kita danga (pavyzdžiui, žvyras, skalda ir pan.), taip pat ši vieta nebuvo atskirta nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija. Iš nuotraukos, kurioje yra užfiksuotas stovintis A. P. automobilis, matyti, kad beveik iš karto už važiuojamosios kelio dalies bei sankasos briaunos auga žolė, kuri nuo jai automobiliais daromo poveikio, yra išretėjusi, išrausta bei prispausta prie žemės, toje vietoje yra susidariusios provėžos, tačiau, kaip jau minėta, vejos būklė nekeičia šios vietos vertinimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad KET 3.16 punkte yra nustatyta, jog transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Akivaizdu, kad vieta, kurioje buvo paliktas stovėti A. P. automobilis, neturi transporto priemonių stovėjimo vietoms būdingų požymių, t. y. nėra jokių kelio ženklų ar kelio ženklinimo, kurie rodytų, jog toje vietoje asmuo turi teisę statyti automobilį. Vietos, kurioje stovėjo automobilis, nėra pagrindo vertinti kaip suformuotos kelio konstrukcijos dalies, skirtos trumpalaikiam eismui bei sustojimui.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos seniūno pateiktų duomenų matyti, jog Lakštingalų gatvės kelkraštis buvo išplatintas dar 2012 metais. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais teiginiais, tuo pačiu konstatuoja, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog kelkraštis buvo išplatintas ar bent jau žolė neaugo ne visoje administracinio nusižengimo bylai reikšmingoje gatvės atkarpoje, o tik tam tikrose jos dalyse. Čia būtina pastebėti, kad aptariami duomenys niekaip nepatvirtina, jog A. P. automobilis buvo pastatytas toje vietoje, kurioje anksčiau galimai buvo išplatintas kelkraštis. Iš tikrųjų šiuo atveju automobilis stovėjo tarp galimai išplatintų gatvės vietų, t. y. ten, kur ir anksčiau augo žolė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendžiat A. P. klausimus nebuvo atsižvelgta į Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos raštus, kuriuose nurodyta, jog aptariamo kelio kelkraštis yra 5 metrų pločio, ant jo elementų nėra vejos, ant kelio kelkraščio galima statyti automobilius ir pan. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokio turinio raštų administracinio nusižengimo byloje nėra. Tuo pačiu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad yra akivaizdu, jog būtent tos vietos, kurioje stovėjo A. P. automobilis, nėra jokio pagrindo vertinti kaip įrengto kelkraščio.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2026 m. sausio 29 d. raštas, skirtas A. P. atstovui, kuriame nurodoma, jog Lakštingalų gatvė yra įtraukta į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, šios gatvės kategorija – pagalbinė. Taip pat rašte paaiškinta, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 nustato, jog vietinės reikšmės pagalbinėse gatvėse automobilių statymas gali būti organizuojamas tiek izoliuotose stovėjimo aikštelėse, tiek prie važiuojamosios dalies įrengtose stovėjimo juostose, atsižvelgiant į gatvės kategoriją, eismo intensyvumą ir teritorijos užstatymo pobūdį. Trakų rajono savivaldybės administracija, vykdydama jai teisės aktų pavestas funkcijas vykdo Lakštingalų gatvės einamuosius priežiūros darbus savivaldybei nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio ribose. Iš esmės tokia pati informacija yra nurodyta ir kitame Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorės rašte, skirtame apie teisės pažeidimą pranešusiam asmeniui. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys neleidžia daryti išvados, jog A. P. automobilis būtų stovėjęs izoliuotoje stovėjimo aikštelėje ar prie važiuojamosios dalies įrengtoje stovėjimo juostoje.

Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 30 d. nutarties dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo, todėl ši nutartis paliekama galioti, o A. P. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad skundžiama nutartis turėtų būti naikinama ar keičiama, apeliacinės instancijos teismas savarankiškai taip pat nenustatė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą ir A. P. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.