Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-525-1121/2026 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00393-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.5; 2.1.16.1.2.1.6; 2.14.4 (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Mindaugo Povilansko ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jolitai Žilienei, dalyvaujant prokurorui Silvai Gailiūnei (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis), kaltinamojo N. B. (N. B.) gynėjui advokatui Ridui Žemkauskui (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. B. nustatytas suėmimo terminas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 11 d. iki 2026 m. rugsėjo 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartimi N. B. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 11 d. iki 2026 m. rugsėjo 11 d., nustačius pagrindą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo N. B. skundas atmestinas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą, įvertinusi skunde nurodytus argumentus bei motyvus, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, patikrinusi skundžiamą nutartį, išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, daro išvadą, kad kaltinamajam N. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams nustatytas pagrįstai.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Vertintina, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad N. B. galėjo padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų parodymuose, kitų objektų apžiūros protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, akistatos protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme, kadangi tai daroma baudžiamąją bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, nustatant/ pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia turėti teismui priimant nuosprendį.

N. B. kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. Už numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas, be alternatyvių bausmių, numato galimybę skirti realią laisvės atėmimo bausmę, kurios numatytas maksimalus terminas yra didesnis nei vieneri metai. Vadinasi, šiuo atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta būtina suėmimo sąlyga. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

Apie pagrįstą manymą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teisėsaugos institucijų, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Esant pagrįstam manymui, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęsiamas) atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Bylos duomenimis, kaltinamasis N. B. nevedęs, Lietuvos Respublikoje nedirba nuo 2022 m. lapkričio 23 d., registruotas Užimtumo tarnyboje, nesimoko, neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 101–113). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis Lietuvos Respublikoje savo vardu turėtų registruoto nekilnojamo turto, jis nėra saistomas ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis N. B. neatvyko į 2025 m. rugpjūčio 6 d., 9.30 val. posėdį (šaukimas siųstas gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteiktas), telefonu neatsiliepė (abonentas buvo nepasiekiamas), iš 2025 m. rugsėjo 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog kaltinamojo nepavyko ir atvesdinti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, N. B. neatvyko viso į 4 teisiamuosius posėdžius – 2025 m. rugpjūčio 6 d., 2025 m. rugsėjo 10 d., 2025 m. rugsėjo 30 d., 2026 m. vasario 5 d. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis kartu su prašymu dėl konkretaus gynėjo paskyrimo (4 t., b.1.35–45) prieš 2025 m. rugpjūčio 6 d. posėdį 2025 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu paštu pateikė ir jo gautą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį, kurioje buvo nustatyta teismo posėdžio data – 2026 m. rugpjūčio 6 d., 9.30 val., todėl sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo apie 2026 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdį, tačiau į jį neatvyko savo valia. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės rodo didesnį asmenybės pavojingumą, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Taip pat pats kaltinamasis 2026 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu ir savo skunde nurodė, kad gyvena ir dirba Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiame proceso etape išlieka reali tikimybė, jog paleistas į laisvę kaltinamasis, kuris neturi tvirtų socialinių, ekonominių ir šeiminių santykių Lietuvos Respublikoje, gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Konstatuotina, kad šiuo atveju taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę bus užtikrintas nepertraukiamas kaltinamojo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime bei galimai ir nuosprendžio vykdyme, todėl skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartyje pagrįstai nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas.

BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas (taip pat ir pratęsiamas jo taikymas) tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Spręstina, kad šiuo atveju kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas dviem mėnesiams nėra per griežtas, atsižvelgiant į galimai padarytos nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes ir N. B. charakterizuojančius duomenis. Nors iš dalies sutiktina su skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo N. B., tačiau apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į skundžiamos nutarties turinį, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad tokia aplinkybė turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui. Akcentuotina, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė konkrečiu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Nagrinėjamu atveju fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, užkardo galimybę įtariamajam bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Šio rezultato, teisėjų kolegijos vertinimu, dabartinėje proceso stadijoje, nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pvz. rašytinio pasižadėjimo, namų areštu, intensyvia priežiūra, nes jomis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu, nei suėmimo atveju) suvaržyta įtariamojo fizinio judėjimo laisvė, įtariamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau nebūtų visiškai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas neužtikrintų visiško asmens veiksmų kontroliavimo, t. y. nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir proceso stadiją, spręstina, kad griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati, pagrįsta ir proporcinga galimam kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

Pastebėtina, kad kardomoji priemonė nėra taikoma neribotą laiką. Šiuo atveju kaltinamajam N. B. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2026 m. birželio 11 d., t. y. skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą 3 mėnesiams, suėmime išbūtas laikas sieks 3 mėnesius. BPK 127 straipsnio 11 dalis reglamentuoja, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme numatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurios tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju BK 182 straipsnio 3 dalies sankcija be kitų alternatyvių bausmių numato laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad suėmimo terminas, skundžiama nutartimi pratęstas iki 3 mėnesių, šiuo metu nepažeidžia ir minėtos BPK nuostatos. Spręstina, kad N. B. teisės ir laisvės suvaržytos, laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems bei pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, todėl toks asmens teisių suvaržymas pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti kaltinamojo N. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama