Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-441-1034/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09055-2025-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. S. (I. S.) gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimas dėl nuteistajam I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. liepos 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo I. S. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti Probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo bei svarstyti nuteistajam I. S. papildomų kompleksinių teismo įpareigojimų, pavyzdžiui, dalyvauti elgesio pataisos programose, skirti psichologo-psichoterapeuto paslaugas, dalyvauti socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo skatinimo programose, nustatymą. Skundą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nuteistojo gynėja nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. I. S. iš esmės nevykdė probacijos sąlygų dėl vienos priežasties – narkotinių medžiagų vartojimo. Gydymasis nuo priklausomybės narkotinių medžiagų vartojimui reikalauja paties asmens kantrių pastangų ir pagalbos, empatijos iš kitų bei tikslingų poveikio / gydymo / reabilitacijos priemonių taikymo tokiems asmenims. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, teismo paskirtas papildomas įpareigojimas yra labai efektyvus ir tikslingas nuteistajam I. S., tačiau nutraukus šių paslaugų teikimą, nuteistajam I. S. įvyko jo žalingo ir mažiau pavojingo nei nusikalstamo elgesio atkryčiai. Tai yra tendencingas ir priežastinis ryšys tarp nuteistojo bausmės vykdymo sąlygų laikymosi ir susiformavusių to elgesio pasekmių.

Skundu nesutinkama su žemesniojo teismo išvada, kad nuteistasis iš esmės tinkamai nevykdo nei vieno jam paskirto įpareigojimo, sistemiškai pažeidinėja bendrąsias probacijos sąlygas. Nuteistojo gynėja nurodo, kad neužtenka asmeniui pateikti formalius nurodymus ir palikti jį vieną. Socialinės paslaugos turi būti tikslingos, tačiau neturi būti atliekamos atsainiai ir formaliai. Byloje nėra duomenų apie tai, kokių tikslingų veiksmų ir priemonių ėmėsi socialiniai darbuotojai ir priežiūrą vykdantys asmenys, kad nuteistajam betarpiškai padėtų gydytis turimą priklausomybę narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui.

Nuteistojo gynėja sutinka, kad nuteistajam I. S. būtina stiprinti psichikos sveikatos sutrikimų prevenciją ir taikyti specialias teikiamas paslaugas, siekiant visiškai užtikrinti nuteistojo elgesio pokyčių teigiamą adaptaciją įvairiose jo gyvenimo, socialinio bendravimo ir kitose srityje, todėl tikslinga nuteistajam paskirti papildomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 19 straipsnyje nustatytas probuojamojo resocializacijos priemones, kurios užtikrintų bei sustiprintų nuteistojo elgesio pataisos įgyvendinimą, siekiant efektyvių probacijos tikslų.

Apibendrindama skundo argumentus nuteistojo gynėja nurodo, kad byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog I. S. supranta savo ydingo elgesio problemą, todėl tikslinga įvertinti tai, kad probacijos tikslas nėra pasiekiamas per trumpą laiką. Taigi, nėra objektyvaus pagrindo vertinti, kad nuteistasis piktybiškai nesilaiko teismo jam skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Panaikinus nuteistajam taikomą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus nuteistąjį realiai atlikti paskirtą bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai, kadangi į įkalinimo įstaigą patekę asmenys, veikiami aplinkos, pradeda vartoti narkotines medžiagas.

Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo I. S. gynėjos skundas atmestinas.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į nuteistojo I. S. gynėjos prašymą skundo nagrinėjimui surengti žodinį bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad BPK 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundas, paduotas dėl šio kodekso 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Nagrinėjamu atveju skundą apygardos teismui pateikė nuteistojo I. S. gynėja, todėl, atsižvelgiant į aptartą baudžiamojo proceso įstatymo normą, skundui nagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra privaloma rengti teismo posėdį, šis skundas nepatenka į nurodytus atvejus, kai privaloma rengti žodinį skundo nagrinėjimą. Jokių naujų ir (ar) išskirtinių aplinkybių, kurioms esant pateiktas skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nuteistojo gynėja nenurodė, o aukštesniajam teismui pakanka pateiktos bylos medžiagos sprendimo priėmimui ir atsakymų į nuteistojo I. S. gynėjos skunde keliamus klausimus suformulavimui, t. y. byloje esančių duomenų yra pakankamai siekiant tinkamai ir objektyviai išnagrinėti pateiktą skundą, dėl ko nėra pagrindo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, kuriuo neprašoma bloginti proceso dalyvio padėties, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį, į jį kviesti proceso dalyvius ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Taigi, dėl šių priežasčių skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta teikimo medžiaga, nuteistojo I. S. asmens byla, įvertinęs nuteistojo I. S. gynėjos skundo argumentus, pateiktus papildomus duomenis bei skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties motyvus, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Visų pirma, Probacijos įstatyme numatyta, kad probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo priežiūra – tai tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 9 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 dėl Europos probacijos taisyklių, kurioje įtvirtinta, kad probacija – tai bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Taigi, įstatymas numato dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą: 1) probacijos tarnyba turi būti nustačius, kad padidėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Iš asmens bylos matyti, kad nuteistojo I. S. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2025 m. liepos 4 d. Nuteistasis 2025 m. liepos 10 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis, paskirtais įpareigojimais, draudimais, nuteistajam išaiškintos pasekmės už jų nevykdymą (asmens b. l. 7–26, 33). Taigi, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, aukštesnysis teismas daro pagrįstą išvadą, kad nuteistasis žinojo ir suprato, kaip jis privalo elgtis bausmės vykdymo atidėjimo metu, kokios pasekmės gresia tuo atveju, jeigu netinkamai vykdys ar nevykdys teismo jam paskirtų pareigų, pažeis jam nustatytus draudimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžiu I. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies 5, 8, 10 punktais, atidėtas I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 (trejiems) metams, taikant intensyvią priežiūrą, kartu nuteistajam nustatydamas šiuos įpareigojimus: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) neišvykt už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartimi, tenkinus Probacijos tarnybos teikimą, nuteistajam I. S. paskirta BK 75 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta pareiga gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis I. S. 2025 m. liepos 10 d. išreiškė sutikimą gydytis (asmens b. l. 41). Probacijos tarnyba teikimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi dėl to, kad nuteistasis I. S. iš esmės nevykdo visų jam teismo paskirtų įpareigojimų.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis ne kartą pažeidė jam nustatytą įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Antai, pirmasis pažeidimas fiksuotas 2025 m. lapkričio 2 d. nuo 1.09 val. iki 2.00 val., nustatyta, kad nuteistasis buvo (duomenys neskelbtini) (asmens b. l. 64). Nuteistasis 2025 m. lapkričio 4 d. paaiškinime Probacijos tarnybai nurodė, kad nurodytu laikotarpiu vyko pasiimti dukros, buvusios (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto pažeidimo gailisi, nurodo, kad daugiau tai nebepasikartos (asmens b. l. 65). 2025 m. gruodžio 15 d. taip pat fiksuotas pažeidimas, nuteistasis namo grįžo 22.13 val. Vis tik nuteistasis Probacijos tarnybos pareigūnams pranešė, kad vėluos grįžti namo (asmens b. l. 22). 2026 m. vasario 10 d. nuteistasis namuose nebuvo nuo 22.00 val. iki 22.28 val. Probacijos tarnybos pareigūnams iškart nepavyko susiekti su nuteistuoju telefonu, šis neatsiliepė. Vėliau nuteistasis paaiškino, kad jis buvo pas seserį, kadangi susipyko su motina, vėlavo autobusas (asmens b. l. 22). Nuo 2026 m. vasario 12 d. 22.00 val. iki 2026 m. vasario 13 d. 6.00 val. nuteistasis nebuvo savo gyvenamojoje vietoje, apie gyvenamosios vietos pasikeitimą iš anksto nepranešė, Probacijos tarnybos pareigūnams su nuteistuoju nepavyko susisiekti (asmens b. l. 22). 2026 m. vasario 13 d. pasiaiškinime nuteistasis nurodė nenakvojęs namuose, kadangi jį iš namų išvarė motina, dėl to jis gyvens kitu adresu (asmens b. l. 85). Nuo 2026 m. kovo 12 d. 22.11 val. nuteistasis nebuvo savo gyvenamosios vietos adresu, iki 2026 m. kovo 13 d. 9.54 val. nekrovė elektroninio stebėjimo įrangos (asmens b. l. 22). Nuteistasis 2026 m. kovo 16 d. pasiaiškinime nurodė, kad kovo 12 d. nebuvo namuose, kadangi mirė jo dėdė, dėl to jam reikėjo būtinai išvykti. Dėl padaryto pažeidimo gailisi (asmens b. l. 103). Užfiksuota, kad Probacijos tarnyba 2026 m. kovo 13 d. susisiekė su nuteistojo I. S. motina, kurios buvo paprašyta informuoti sūnų apie būtinybę atvykti pasiaiškinti. Nuteistojo motina Probacijos tarnybos pareigūnams nenurodė jokių duomenų apie I. S. giminaičio mirtį. Nuo 2026 m. kovo 25 d. 22.00 val. iki 2026 m. kovo 26 d. 6.06 val. nuteistasis nebuvo savo gyvenamojoje vietoje (asmens b. l. 22). Nuteistasis 2026 m. balandžio 10 d. pasiaiškinime nurodė, kad kovo 25 d. nebuvo namuose, kadangi nespėjo į autobusą (asmens b. l. 115). Nuo 2026 m. balandžio 25 d. 22.00 val. iki 2026 m. balandžio 26 d. 6. 00 val. ir nuo 2026 m. balandžio 26 d. 22.00 val. iki 22.42 fiksuotas nuteistojo nebuvimas gyvenamojoje vietoje (asmens b. l. 23). Kaip nurodoma Probacijos tarnybos teikime, nuteistojo šeimos nariai buvo sunerimę, dėl to kreipėsi į policiją dėl nuteistojo paieškos. Probacijos tarnybos pareigūnams 2026 m. balandžio 27 d. nepavyko susisiekti su nuteistuoju, todėl buvo susiekta su nuteistojo motina, kuri paaiškino, kad sūnus grįžo, tačiau su niekuo nebendrauja, miega. Nuo 2026 m. gegužės 4 d. 22.00 val. iki 2026 m. gegužės 6.00 val. nuteistasis nebuvo gyvenamosios vietos adresu, Probacijos tarnybos pareigūnams 2026 m. gegužės 5 d. paskambinus nuteistojo telefono numeriu, telefonu atsiliepė nepažįstamas vyras, kuris pranešė, kad perduos nuteistajam I. S. telefoną, tačiau nuteistasis su Probacijos tarnybos pareigūnais nesusisiekė. Paskutinis asmens nebuvimo gyvenamojoje vietoje fiksuotas nuo 2026 m. gegužės 5 d. 22.00 val. iki 2026 m. gegužės 6 d. 6.00 val. (asmens b. l. 23). Taigi, kaip matyti, nuteistasis ne kartą pažeidė jam paskirtą įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nakties metu. Nuteistasis Probacijos tarnybai pateiktuose pasiaiškinimuose nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių jam nustatyto įpareigojimo būti savo gyvenamojoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, sistemingą pažeidinėjimą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog I. S. nevykdo jam paskirtos pareigos nustatytu laiku būti savo gyvenamojoje vietoje, negalėtų būti pagrindu naikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, jeigu ši pareiga nebūtų įvykdyta dėl objektyvių priežasčių. Tačiau, kaip matyti, nagrinėjamu atveju I. S. nustatytos pareigos nevykdė be pateisinamos priežastis, o tai parodo, kad bausmės tikslai nuteistajam negali būti pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

Nuteistasis I. S. taip pat nevykdo teismo nustatyto įpareigojimo tęsti darbą ar mokslą, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis I. S. šio įpareigojimo nebevykdo nuo 2026 m. vasario 5 d. (asmens b. l. 7). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prasidėjus nuteistojo probacijai, su juo nepavyko susisiekti socialiniam darbuotojui. Kontaktą su nuteistuoju socialiniam darbuotojui pavyko užmegzti tik 2025 m. rugsėjo 12 d., kuomet konsultacijos metu, be kita ko, nuteistajam buvo įteikti darbdavių kontaktai. Susisiekus su nuteistuoju telefonu 2025 m. rugsėjo 16 d., šis informavo, kad dar neskambino darbdaviams, kadangi neturėjo laiko. Nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. iki 2025 m. spalio 1 d. su nuteistuoju vėl nepavyko susiekti. 2025 m. spalio 22 d. nuteistasis informavo socialinį darbuotą, kad savarankiškai susirado darbą (duomenys neskelbtini), tačiau 2025 m. spalio 27 d. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) neįsidarbino ir vyks į darbo pokalbį dėl (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. spalio 29 d. iki 2025 m. lapkričio 13 d. nuteistasis telefonu neatsiliepė (asmens b. l. 73). Šiuo metu byloje taip pat nėra duomenų apie nuteistojo įsidarbinimą. Teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad per visą probacijos laikotarpį tik vieną kartą buvo darbo pokalbyje, tačiau jo į darbą nepriėmė. Skambino dėl dviejų darbų, tačiau jam niekas neatsiliepė. Vėliau nebandė darbintis (b. l. 14). Nors nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau, net ir esant specialistų pagalbai, pats nededa jokių pastangų susirasti darbą. Šios aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis taip pat nesilaiko ir šio jam teismo paskirto įpareigojimo.

Nustatyta, kad nuteistasis nevykdo teismo nustatyto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos asmens bylos, nuteistajam I. S. 2025 m. liepos 10 d., tuo metu, kai nuteistasis buvo supažindintas su probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, Probacijos tarnyboje atlikus seilių narkotikų testą, nustatytas narkotinės medžiagos – kokaino – vartojimas be gydytojo paskyrimo (asmens b. l. 42). Nuteistajam buvo primintos teisinės pasekmės, su kuriomis jis buvo pasirašytinai supažindintas. Nuteistasis iš esmės Probacijos tarnybai pradėjus jo kontrolę buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje, padarymą (asmens b. l. 43, 63). Vis tik, nepraėjus net 2 (dviem) savaitėms nuo dienos, kuomet Probacijos tarnyba nuteistąjį supažindino su teisinėmis pasekmėmis už vengimą vykdyti probacijos sąlygas, nuteistojo atžvilgiu 2025 m. liepos 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje padarymo (asmens b. l. 62). Nuteistasis I. S. 2025 m. rugsėjo 26 d. pasiaiškinime Probacijos tarnybai nurodė, kad turėjo narkotinių medžiagų savo reikmėms, norėjo turimą narkotinę medžiagą suvartoti, tačiau nespėjo. Nuteistasis nurodė besigailintis dėl tokio savo elgesio (asmens b. l. 58). Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis I. S. taip pat netinkamai lanko priklausomybių specialisto konsultacijas, t. y. nuteistasis neatvyko į 2025 m. liepos 31 d., 2025 m. rugpjūčio 13 d., 2025 m. rugsėjo 29 d., 2025 m. spalio 3 d. numatytas konsultacijas (asmens b. l. 20). Nuteistasis, esant Probacijos tarnybos siuntimui į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, savarankiškai į gydymo įstaigą nesikreipė dėl gydymosi dėl priklausomybės nuo nelegalių psichoaktyvių medžiagų (narkotikų) (asmens b. l. 70–71). Iš asmens byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis, sutikęs, kad jam būtų paskirtas įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas, neatvykdavo į iš anksto sutartas konsultacijas į Respublikinį priklausomybių ligų centrą (asmens b. l. 97). Apygardos teisme gauti papildomi duomenys iš Respublikinės priklausomybių ligų centro, iš kurių matyti, kad nuteistasis I. S. buvo atvykęs į Respublikinį priklausomybių ligų centrą į iš anksto suplanuotas konsultacijas 2026 m. birželio 22 d. ir 2026 m. liepos 20 d. Vis tik abiejų konsultacijų metu buvo fiksuoti pažeidimai – nuteistasis vartojo alkoholį diena – kelios dienos prieš konsultaciją. Kaip nurodoma medicininiuose dokumentuose, nuteistasis nemato problemos alkoholio vartojime.

Aptarti duomenys apygardos teismui leidžia daryti išvada, kad nuteistasis nuo pat probacijos taikymo pradžios netinkamai vykdė jam teismo nustatytus įpareigojimus, juos nuolat pažeidinėjo. Visai tai leidžia apygardos teismui daryti išvadą, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų, jog pateisintų jam teismo parodytą pasitikėjimą, kad bausmės tikslai gali būti pasiketi be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad nuteistasis iš esmės negali tinkamai vykdyti jam teismo paskirtų įpareigojimų dėl turimos priklausomybės, o byloje nėra duomenų, jog nuteistojo priežiūrą vykdantys pareigūnai probacijos taikymo laikotarpiu padėtų nuteistajam pasiekti probacijos tikslų, apygardos teismas tokius nuteistojo gynėjos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Probacijos tarnybos pareigūnai, užfiksavę, kad nuteistasis nevykdo jam paskirtų įpareigojimų, stengdavosi su nuteistuoju susiekti, tačiau pats nuteistasis vengė bendrauti su Probacijos tarnybos pareigūnais, neatsiliepdavo telefonu, neperskambindavo, šaukiamas neatvykdavo. Taip pat nustatyta, kad Probacijos tarnyba, nustačiusi, jog nuteistasis nesilaiko teismo nustatyto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kreipėsi į teismą dėl papildomų pareigų nuteistajam paskyrimo, kad šiam būtų sudarytos sąlygos gydytis savo turimą priklausomybę. Probacijos tarnyba siuntė nuteistąjį į Respublikinės priklausomybių ligų centrą, tačiau nuteistasis nebuvo nuvykęs, nuo teismo paskirto įpareigojimo gydytis priklausomybės ligas iki Probacijos tarnybos kreipimosi į apylinkės teismą dėl nuteistajam taikomo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo buvo nuvykęs vos porą kartų. Be to, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, nuteistąjį prižiūrinti institucija dėjo pastangas, kad nuteistasis keistų savo elgesį, taip pat suteikė ne vieną galimybę įrodyti, kad jis gali tinkamai vykdyti jam teismo paskirtas pareigas (ne kartą po atvejo vadybos nebuvo kreiptasi į teismą, o buvo suteikiamas nuteistajam šansas pasitaisyti, ne kartą buvo primintos teisės ir pareigos bei atsakomybė už jam paskirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų nevykdymą).

Apygardos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo elgesį probacijos priežiūros laikotarpiu, į jo požiūrį į teismo naujai paskirtą pareigą gydytis priklausomybės ligas, neturi pagrindo sutikti su skunde nurodomu argumentu, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam naujas resocializacijos priemones. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtinas pačio probuojamojo aktyvus prisidėjimas, bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nuteistojo I. S. suinteresuotumas pateisinti jam teismo parodytą pasitikėjimą, kadangi jis pažeidžia ne vieną jam skirtą įpareigojimą, o jų kompleksą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nuteistasis nori pakeisti sudarytą dienotvarkę ar dėl tam tikrų susiklosčiusių pateisinamų ir reikšmingų aplinkybių nesilaikyti jam nustatytų įpareigojimų, privalo nedelsiant kreiptis į probacijos tarnybą prašydamas leidimo tokiems veiksmams atlikti, o padaręs pažeidimą apie jį informuoti tarnybą, nurodyti tokio elgesio priežastis ir siekį keisti savo elgesį teigiama linkme. Tuo tarpu piktybiškai nesilaikant paskirtų įpareigojimų ir nebendradarbiaujant su probacijos įstaiga, iš to kylanti atsakomybė tenka pačiam probuojamajam.

Kaip minėta anksčiau, Probacijos įstatymas numato, kad Probacijos tarnybai nustačius padidėjusią nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką arba žalos kitiems asmenims riziką, teismas gali panaikinti nuteistajam paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje žemesniojo teismo nutartyje, nuteistojo I. S. nusikalstamo elgesio rizika yra padidėjusi. 2025 m. rugpjūčio 19 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (91 balai) ir vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. 2026 m. sausio 6 d. atlikus pakartotinį nuteistojo I. S. nusikalstamo elgesio vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, svertinių balų skaičius padidėjo nuo 91 balo iki 96 balų. Didelės žalos rizika visuomenei išliko vidutinė. 2026 m. kovo 17 d. pervertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, svertinių balų skaičius padidėjo nuo 96 balų iki 97 balų. Didelės žalos rizika visuomenei išliko vidutinė. Atlikus dar vieną pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2026 m. balandžio 27 d.), nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau svertinių balų skaičius padidėjo nuo 97 balų iki 99 balų, didelės žalos rizika visuomenei išliko vidutinė (nepakito) (asmens b. l. 8). Taigi, žemesnysis teismas, atsižvelgęs į šias nurodomas aplinkybes, kurios neabejotinai išpildo Probacijos įstatyme įtvirtintą vieną iš būtinųjų sąlygų, kuriai esant teismas gali panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, pagrįstai panaikino nuteistajam I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį atlikti paskirtą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui skiriama bausme yra siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, sulaikyti juos nuo pakartotinio nusikalstamumo, auklėti laikytis įstatymų bei gerbti bendro gyvenimo taisykles, kas lemia, jog tik nuteistojo interesus ir norus tenkinančios bausmės paskyrimas neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrįstumo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su Probacijos tarnyba, siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Nustatytų pareigų nevykdymas be pateisinamų priežasčių lemia, kad dėl to kylančios pasekmės – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas – tenka pačiam nuteistajam. Ne kas kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas tinkamu ir nepriekaištingu probacijos sąlygų vykdymu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis probacijos metu ne vieną kartą buvo supažindintas su probacijos atlikimo tvarka, sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą, dėl probacijos sąlygų pažeidimų buvo organizuoti net keli atvejo vadybos posėdžiai, tačiau nuteistasis savo elgesio nekeičia ir toliau nevykdo nustatytų pareigų, todėl toks jo netinkamas elgesys nebegali būti toliau toleruojamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad I. S. savo kaip nuteistojo, iš kurio tikimasi pozityvių elgesio pokyčių, padėtį vertino nerūpestingai, net ir suvokdamas realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo grėsmę sistemingai nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, galimai padarė naują nusikalstamą veiką, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas šiuo atveju nebus pasiektas be realaus bausmės atlikimo. Nuteistajam I. S. buvo sudarytos galimybės keisti savo elgesį, tačiau jis jomis sąmoningai nepasinaudojo. Apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju, tikslinga panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį I. S. pasiųsti atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo gynėja skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų apygardos teismui svarų pagrindą manyti, kad jam paskirtų įpareigojimų jis negalėjo tinkamai vykdyti dėl nuo jo nepriklausiusių priežasčių, ir jog nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl nuteistojo gynėjos skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo I. S. (I. S.) gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.