Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

KAL1 2019 m. spalio 6 d., apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis KAL1 neatvyko į 2019 m. spalio 15 d., 25 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. teisiamuosius posėdžius. Policijos pareigūnų pagalba atvesdinti kaltinamojo nepavyko, KAL1 pagal gyvenamąją vietą surasti nepavyko, oficialiai jis (duomenys neskelbtini), telefonu neatsiliepia. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo paieška (1 t., b. l. 73–74). 2020 m. sausio 27 d., 18.41 val., KAL1 buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste bei perduotas Vilniaus miesto 5 PK pareigūnams (1 t., b. l. 77). Buvo suderinta teisiamojo posėdžio data – 2020 m. vasario 7 d., 9.30 val. KAL1 buvo asmeniškai pasirašytinai įteiktas šaukimas, be to, asmeniškai buvo kalbėta su kaltinamuoju telefonu. Pokalbio metu KAL1 patvirtino, kad jam žinoma apie posėdžio laiką ir vietą, pasižadėjo, kad niekur neišvyks bei tikrai dalyvaus 2020 m. vasario 7 d., 9.30 val., teisiamajame posėdyje, tačiau į 2020 m. vasario 7 d., 9.30 val., teisiamąjį posėdį KAL1 neatvyko, telefonu abonentas nepasiekiamas, jo buvimo vieta nežinoma. Pažymėtina ir tai, kad KAL1 po sulaikymo savo 2020 m. sausio 27 d. paaiškinime nurodė, kad jis laikinai gyvens (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Tikslaus buto numerio neprisimena (1 t., b. l. 89–90). Už neatvykimą į 2020 m. vasario 7 d. teisiamąjį posėdį be svarbių priežasčių ir trukdymą nagrinėti baudžiamąją bylą, kaltinamajam KAL1 buvo skirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 163 straipsnio 1 dalyje numatytą prievartos priemonė – 1 mėnesio areštas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartimi atnaujinta kaltinamojo paieška (1 t., b. l. 100–101). Iš 2025 m. sausio 3 d. gauto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato pranešimo matyti, kad buvo tikrinami žinomi KAL1 gyvenamieji adresai, tačiau asmuo nerastas. Buvo patikrinti policijos informacinės sistemos ir registrai, nustatyta, kad asmuo 2020 m. sausio 27 d., 06.41 val., išskrido iš Vilniaus oro uosto į (duomenys neskelbtini), duomenų apie sugrįžimą į Lietuvą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis KAL1 savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos, šiuo metu slapstosi (duomenys neskelbtini), t. y. vengia atvykti į teismą, su teismu nebendradarbiauja, žinodamas apie baudžiamąjį procesą ir paskirtus teisiamuosius posėdžius, į teismą nevyko, jo taip pat nebuvo galimybės atvesdinti, nes atvesdinimą vykdantys policijos pareigūnai KAL1 nerasdavo jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nutarta bylą nagrinėti kaltinamajam KAL1 nedalyvaujant (BPK 246 straipsnis).

KAL1 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 6 d., dienos metu, buvo adresu (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholinius gėrimus. 2019 m. spalio 5 d. taip pat iš vakaro vartojo alkoholį. Vakare išgėrė apie 4 stikliukus brendžio ir nusprendė nuvažiuoti į „Čili“ piceriją (duomenys neskelbtini). Anksčiau nurodytu adresu stovėjo išnuomotas automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas yra nuo (duomenys neskelbtini). Jis yra (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. buvo picerijoje ir užsisakė pavalgyti. Kai pavalgė, nusprendė važiuoti į namus ir atsisėdo už „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, užmigo prie vairo. Užmigo, nes buvo nemiegojęs 3 paras. Vėliau jį pažadino policininkai ir pasiūlė tikrintis girtumą. Jis atsisakė tikrintis girtumą, nes buvo nedaug išgėręs ir jautėsi blaivus. Atsisakė, nes išsigando, kad jam gali būti nustatytas girtumas. Jam buvo išaiškinta, kad atsisakymas tikrintis girtumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Suvokė, kad gali kilti pasekmės. Kai atsisakė tikrintis girtumą buvo sulaikytas. Labai gailisi ir pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką (1 t., b. l. 43–44).

Liudytojas V. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 6 d., apie 21.45 val., gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus, rado sankryžoje stovintį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už vairo miegantį vairuotoją. Atidarė automobilio vairuotojo pusės duris, kad įsitikinti ar vairuotojui viskas gerai su sveikata. Kai vairuotojas atsibudo, jis pasuko vairą ir pradėjo važiuoti link Kelių policijos pastato. Jis spėjo užgesinti variklį ir ištraukti raktą iš užvedimo spynos. Kai vairuotojas sustojo jis nuvedė jį į GMP automobilį, ten vairuotojas elgėsi neadekvačiai ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Netrukus atvažiavo policininkai ir pasiūlė vairuotojui patikrinti blaivumą, tačiau vairuotojas atsisakė. Policininkai sulaikė automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją (1 t., b. l. 18).

Liudytoja S. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2019 m. spalio 6 d., 13.30 val., iki 2019 m. spalio 7 d., 01.30 val., ji dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) E. T. pagal iš anksto patvirtintą grafiką, tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patruliuodami apie 21.55 val., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini), sankryžoje, stovi „BOLT“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame miega vyras, į aplinką nereaguoja. Situacija neaiški. Pranešė pravažiuojantis. Jiems atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo GMP 0801 medikai, kurie bendravo su automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai KAL1. Jai su kolega priėjus prie vairuotojo KAL1, visiškai neadekvačiai elgėsi, asmens vyzdžiai buvo susitraukę, į šviesą nereagavo, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, jautėsi jam iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Ji paklausė KAL1 ar jis vartojo alkoholinius gėrimus ir ką jis veikė automobilyje, jis atsakė, kad ilgą laiką nemiegojo, todėl yra pavargęs. GMP 0801 medikai jai paaiškino, kad atvykę į įvykio vietą, išlipo iš tarnybinio transporto, priėjo prie automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prie vairo miegojo vyriškis. Vyriškis pamatęs medikus, susuko automobilio ratus į dešinę ir pradėjo važiuoti į priekį kelis metrus. Medikas atidaręs automobilio dureles, iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktus ir neleido toliau važiuoti. Ji su kolega pasiūlė KAL1 pasitikrinti blaivumą, kadangi jis buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Ji kelis kartus įspėjo KAL1 dėl atsakomybės ir dar kelis kartus pasiūlė jam pasitikrinti girtumą, tačiau jis ir toliau kategoriškai atsisakė. KAL1 buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus VPK OVS (1 t., b. l. 11–13).

Iš 2019 m. spalio 6 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad KAL1 vengė neblaivumo nustatymo procedūros, nors turėjo akivaizdžių neblaivumo požymių: iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgesys buvo neadekvatus, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pasirašyti atsisakė (1 t., b. l. 32).

Iš viešosios įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 25).

Iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Toyota Auris 1.8 Hybrid Active“ (2014 m.) vertė 2019 m. spalio mėn. duomenimis yra 8 840 Eur su PVM (1 t., b. l. 23).

III. Teismo argumentai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo KAL1 kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamajam KAL1 pasislėpus nuo baudžiamojo proceso, nedalyvavo vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai iš kurių matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 43–44). Kaltinamajam KAL1 pareikštame kaltinime nurodytas esmines aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, o būtent – ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų V. J. (1 t., b. l. 18), S. Ž. (1 t., b. l. 11–13) parodymai, kiti byloje surinkti duomenys. Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, aplinkybę, jog kaltinamasis KAL1 nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, matyti, kad KAL1 vengė neblaivumo nustatymo procedūros, nors turėjo akivaizdžių neblaivumo požymių: iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgesys buvo neadekvatus, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pasirašyti atsisakė (1 t., b. l. 32). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad įrodyta, jog KAL1 2019 m. spalio 6 d., apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo KAL1 veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.T

IV. Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę KAL1, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam KAL1, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – KAL1 padarė vieną tyčinį, baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), susijusį su transporto eismo saugumu.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam KAL1 klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis KAL1 iki BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau neteistas (1 t., b. l. 48), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 45–46). Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir KAL1 asmenybę – yra vidutinio amžiaus, išsiskyręs. Teismas nustatė KAL1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). KAL1 atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 90 MGL (4 500 Eur) baudą. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.

KAL1 dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis KAL1 BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 6 d., 22.50 val., iki 2019 m. spalio 7 d., 12.08 val. 1 (vieną) dieną. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, KAL1 laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę KAL1 pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nekoordinuotus judesius, vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad KAL1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ikiteisminio tyrimo metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 7 d. Konstatuotina, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas jau yra suėjęs. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam KAL1, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis 2019 m. spalio 6 d., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus aplinkybę, kad automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad automobiliu kaltinamasis naudosis būdamas neblaivus, svarstytinas klausimas dėl minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo KAL1 būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo KAL1 teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra brandaus, darbingo amžiaus. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės ,,Toyota Auris 1.8 Hybrid Active“ (2014 m.) vertė 2019 m. spalio mėn. duomenimis yra vertė 2025 m. birželio mėn. duomenimis siekia 8 840 Eur (su PVM). Teismas, sutikdamas su prokuroro ir advokato pastebėjimais, sutinka, kad nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti į tai, kad anksčiau minėtos transporto priemonės vertės duomenys, pagal kuriuos būtų galima spręsti/nustatyti išieškotinos transporto priemonės vertės sumą, nebėra aktualūs šiai dienai ir nevisiškai atitinka tikrovę, kadangi, minėta, automobilio vertė buvo nustatyta remiantis 2019 m. spalio mėn. duomenimis, t. y. duomenys šiuo metu yra daugiau nei 6 metų senumo, pastebėtina, kad transporto priemonės turi natūralią dėvėjimosi ir nuvertėjimo tendenciją, nepriklausomai nuo to ar juo yra važinėjama (aplinkos veiksniai, amortizacija). Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, įvertinant tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, teismo vertinimu, visos automobilio vertę sudarančios sumos išieškojimas neatitiktų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, todėl šiuo konkrečiu atveju iš kaltinamojo išieškotina mažesnė automobilio vertę sudaranti pinigų suma – 500 Eur. Būtent tokios sumos išieškojimas iš kaltinamojo pripažįstamas proporcingu, ne per dideliu, vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad dalies transporto priemonės – automobilio „Toyota Auris“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

VI. Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2026 m. gegužės 8 d. pažymą Nr. APD-2026-05364 (1 t., b. l. 147–149), dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gynėjas advokatas R. Vanagas), iš kurios matyti, kad kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 62,50 Eur. Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, t. y. ne jo iniciatyva, o teismui pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punktas), byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Kaltinamajam KAL1 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas teisėtam savininkui. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vokas su jame esančia kompaktine plokštele (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 313 straipsniu,

nusprendžia:

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) MGL, 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir KAL1 skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, 3 000 (trijų tūkstančių) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, KAL1 į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 6 d., 22.50 val., iki 2019 m. spalio 7 d., 12.08 val., 1 (vieną) dieną, 1 (vieną0 laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešių) MGL dydžio baudai, ir paskirti KAL1 galutinę 54 (penkiasdešimt keturių) MGL, 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti KAL1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 7 d. Konstatuojama, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas jau yra suėjęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš KAL1 transporto priemonės „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su jame esančia kompaktine plokštele (prisegtą prie bylos viršelio) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalimi, kaltinamasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.