- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-17
- Bylos Nr.
- 1S-408-1058/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00005-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pran.)
Skundas Nr. 1S-408-1058/2026 Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00005-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.23; 2.14.4 (S)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo liudytojo D. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atmestas liudytojo D. K. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi skirtos 2 MGL (100 EUR) dydžio baudos už neatvykimą į teisiamąjį posėdį panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-208-1123/2026, kurioje L. J. (L. J.) yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, A. U. ir M. Ž. yra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi liudytojui D. K. už neatvykimą į Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. gegužės 25 d. 9.30 val. paskirtą teisiamąjį posėdį be svarbių priežasčių paskirta 2 MGL (100 EUR) dydžio bauda. Liudytojas D. K. 2026 m. birželio 1 d. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą baudą, nurodydamas, kad neatvyko į teisiamąjį posėdį ne dėl siekio vilkinti bylos nagrinėjimą, bet dėl to, jog neteisingai suprato teismo šaukimo turinį ir manė, kad šis posėdis vyks nuotoliniu būdu, mėgino jungtis nuotoliniu būdu, tačiau tik po teismo sekretorės skambučio suprato, jog jam buvo pareiga atvykti į teismą. Be to, tądien buvo vaiko gimtadienis, suplanuoti šeimos renginiai, atvykimas iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių būtų pareikalavęs daug laiko, išlaidų ir būtų apsunkinęs jo darbo pareigų vykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartimi liudytojo D. K. skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartis palikta galioti, konstatuojant, kad liudytojas į 2026 m. gegužės 25 d. 9.30 val. vykusį teisiamąjį posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių, jam apie teisiamojo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, o nustatytas baudos dydis yra proporcingas nurodymo nevykdymo sunkumui. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartimi liudytojas D. K. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui.
Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai
Šalies argumentai
Skundu liudytojas D. K. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartį; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi paskirtą 2 MGL (100 EUR) dydžio baudą; 3) jei teismas nenustatytų pagrindo baudą panaikinti visiškai, sumažinti paskirtos baudos dydį iki minimalios, proporcingos konkrečioms aplinkybėms procesinės poveikio priemonės.
Skunde nurodoma, kad teismo pozicija dėl nuotolinio dalyvavimo nebuvo nuosekli, aiški ir stabili bei galėjo objektyviai suklaidinti liudytoją. Liudytojo įsitikinimu, iš ankstesnės teismo praktikos ar komunikacijos buvo susidaręs pagrįstas įspūdis, kad dalyvavimas nuotoliniu būdu gali būti leidžiamas, tačiau vėliau toks būdas buvo nebeleistas, o po to tam tikrais atvejais vėlgi taikytas. Todėl tokia kintanti proceso organizavimo praktika savaime sudarė prielaidas suklysti dėl savo pareigų vykdymo formos, o neigiama tokio neapibrėžtumo pasekmė negali būti perkelta vien liudytojui. Susiklosčiusi situacija rodo ne tiek piktybišką liudytojo elgesį, kiek komunikacinį ir organizacinį neapibrėžtumą, prie kurio susidarymo prisidėjo ir pats teismas. Atitinkamai spręstina, kad išvada, jog liudytoją suklaidino vien jo paties nerūpestingumas, yra pernelyg kategoriška ir nevisiškai atitinka faktinį situacijos kontekstą.
Liudytojo teigimu, neatvykimą į teisiamąjį posėdį lėmė ne procesinių pareigų ignoravimas, o objektyviai susiformavęs klaidingas situacijos supratimas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad liudytojas tikėjosi būti apklaustas nuotoliniu būdu ir dėl to neatvyko į teismą, o būtent tai ir patvirtina, kad jis ne vengė dalyvauti procese apskritai, bet tikėjosi savo pareigą įvykdyti kita forma. Liudytojas komunikavo su teismu, išreiškė valią dalyvauti, mėgino prisijungti nuotoliniu būdu, todėl jo elgesys akivaizdžiai skiriasi nuo atvejų, kai asmuo ignoruoja teismo šaukimą, nebendrauja ir apskritai nesidomi proceso eiga. Todėl svarbus yra ne tik formalus neatvykimo faktas, bet ir tai, ar teismas pakankamai įvertino, jog klaidingą liudytojo supratimą galėjo lemti ne tik jo asmeninis neapdairumas, bet ir nepakankamai aiški bei nuosekli teismo pozicija dėl nuotolinio dalyvavimo galimybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 37 straipsnio 2 dalimi, pažymima, kad teismas privalo vertinti visas konkrečios situacijos aplinkybes kompleksiškai, atsižvelgdamas į proceso realybę, šalių bendravimą ir objektyvias prielaidas suklysti. Šiuo atveju nenuoseklus teismo požiūris į nuotolinio dalyvavimo galimybę turėjo būti vertinamas kaip reikšminga aplinkybė, galinti pateisinti liudytojo klaidingą situacijos supratimą. Todėl jei teismas anksčiau buvo sudaręs prielaidas manyti, kad nuotolinis dalyvavimas yra galimas, o vėliau savo poziciją keitė ar taikė nevienodai, liudytojo suklydimas negali būti vertinamas kaip aiškus ir sąmoningas teismo nurodymų ignoravimas.
Akcentuojama, kad vertinimas, jog 2 MGL dydžio bauda yra proporcinga ir atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš esmės yra deklaratyvus. Tinkamai nebuvo įvertinta, kad liudytojas nesiekė vilkinti proceso, neatsisakė duoti parodymų ir buvo suklaidintas dėl dalyvavimo formos – šios aplinkybės reikšmingai mažina elgesio pavojingumą proceso tvarkai. Net jei būtų manoma, kad liudytojas turėjo būti atidesnis, tai savaime nereiškia, jog baudos skyrimas ir ypač jos palikimas galioti buvo vienintelė tinkama reakcija. Proceso drausmės tikslai galėjo būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, o mažiausiai – individualizuojant sankciją taip, kad ji atitiktų ne formalų pažeidimo faktą, bet realų kaltės laipsnį bei situacijos dviprasmiškumą.
Liudytojo įsitikinimu, kai proceso dalyvio elgesį lėmė ne vien jo neveikimas, bet ir paties teismo sukurtas ar toleruotas neapibrėžtumas dėl dalyvavimo formos, tokia aplinkybė turi būti vertinama liudytojo naudai. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai proceso organizavimo nenuoseklumo neigiamos pasekmės perkeliamos tik proceso dalyviui, nors pats teismas turi pareigą užtikrinti aiškų, tikslų ir neklaidinantį informavimą apie procesines pareigas. Tai ypač aktualu kalbant apie liudytoją, kuris nėra profesionalus proceso dalyvis ir pagrįstai gali vadovautis teismo pateikiamos informacijos aiškumu bei nuoseklumu. Todėl tokiu atveju turėjo būti konstatuotas ne tik neatvykimo faktas, bet ir kritiškai įvertinta, ar pats procesinės komunikacijos modelis nesukūrė objektyvių prielaidų liudytojui suklysti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs liudytojo D. K. skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi skirdamas liudytojui D. K. baudą už nedalyvavimą 2026 m. gegužės 25 d. 9.30 val. teisiamajame posėdyje be svarbios priežasties ir 2026 m. birželio 3 d. nutartimi atmesdamas liudytojo skundą, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes.
BPK 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį, liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio.
BPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; 2) nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; 3) išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; 4) šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; 5) ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; 6) šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; 7) šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Pagal BPK 37 straipsnio 2 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis.
Neabejotina, kad liudytojas D. K. apie 2026 m. gegužės 25 d. 9.30 val. teisiamąjį posėdį žinojo iš anksto, t. y. dar 2026 m. balandžio 22 d., kai susipažino su jam elektroniniu paštu atsiųstu teismo šaukimu (t. 7, b. l. 124). D. K. neginčija to, jog žinojo, kad 2026 m. gegužės 25 d. 9.30 val. privalo dalyvauti teisiamajame posėdyje, tačiau nurodo, jog teismo pozicija dėl nuotolinio dalyvavimo nebuvo nuosekli, aiški ir stabili bei galėjo objektyviai suklaidinti liudytoją. Atitinkamai aukštesnysis teismas pažymi, kad iš tiesų pirmiausia liudytojas D. K. buvo šaukiamas į 2026 m. balandžio 23 d. 13.30 val. teisiamąjį posėdį (t. 7, b. l. 104). Skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2026 m. kovo 25 d. liudytojas D. K., atsakydamas į elektroninį laišką, kuriuo jam buvo išsiųstas šaukimas į minimą teisiamąjį posėdį, patvirtino jį gavęs bei nurodė prašantis teisiamajame posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu – 2026 m. kovo 26 d. prisijungimo nuoroda į 2026 m. balandžio 23 d. 13.30 val. teisiamąjį posėdį buvo išsiųsta liudytojo elektroniniu paštu, kurią iš skundo turinio, akivaizdu, D. K. gavo (t. 7, b. l. 105). Visgi, 2026 m. balandžio 23 d. 13.30 val. teisiamasis posėdis nevyko, dėl ko liudytojas buvo šaukiamas į 2026 m. gegužės 25 d. 9.30 val. teisiamąjį posėdį (t. 7, b. l. 111, 121). D. K. ir šiame teisiamajame posėdyje pageidavo dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja šio liudytojo prašymo netenkino, nurodydama, jog nesant techninių galimybių užtikrinti D. K. apklausą nuotoliniu būdu, liudytojo yra prašoma atvykti į teisiamąjį posėdį teismo šaukime nurodytu laiku (t. 7, b. l. 124).
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka, kad liudytojui D. K. pirmajame suplanuotame teisiamajame posėdyje iš tiesų buvo leista dalyvauti nuotoliniu būdu, liudytojui elektroniniu paštu išsiunčiant prisijungimo nuorodą. Visgi, šį teisiamąjį posėdį atšaukus ir liudytoją informavus apie naują teisiamojo posėdžio datą, kurią patvirtino žinantis, jis analogiškai prašė ir šiame posėdyje dalyvauti nuotoliu būdu, tačiau, priešingai nei pirmuoju atveju, buvo informuotas nesant galimybių jo dalyvavimą užtikrinti nuotoliniu būdu. Apie šį prašymo netenkinimą liudytojas buvo informuotas. Tokia nustatytų aplinkybių visuma, viena vertus, iš tiesų galėtų būti laikoma nenuoseklia, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, apie liudytojo negalėjimą dalyvauti nuotoliniu būdu, nesant techninių galimybių, jam nedviprasmiškai buvo išaiškinta, kai tuo tarpu pats liudytojas motyvuoto prašymo, kodėl yra prašoma teisiamajame posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, nepateikė. Be to, net ir liudytojui pranešus apie šią bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliuciją dėl nuotolinio dalyvavimo galimybių nebuvimo, liudytojas teismui laiku nenurodė, kad jis negali atvykti į teismą, nepateikė neatvykimą pagrindžiančių duomenų ar dokumentų ir tik teismo posėdžio dieną, pradėjus teismo posėdį, dėl neatvykimo sekretorei susisiekus su juo telefonu, nurodė, jog į teismą neatvyks, nes norėtų būti apklaustas nuotoliniu būdu, taip pat, tądien yra jo vaiko gimtadienis ir jis negalėjo atvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių. Todėl liudytojo tikėjimasis, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, jis vis vien galės dalyvauti nuotoliniu būdu, rodo jo nerūpestingumą ir neatsakingą požiūrį į procesines pareigas ir negali būti laikomos svarbia priežastimi pagal BPK 37 straipsnio 2 dalį. Nors ir sutiktina, kad D. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra liudytojas, kiekviename teisiamajame posėdyje nedalyvauja, tačiau nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo vertinti, jog D. K. teismo teikta informacija buvo neaiški ar nenuosekli, galėjusi leisti dviprasmiškai vertinti dalyvavimo teisiamajame posėdyje galimybes. Be jokios pateisinamos priežasties pažeidęs įstatyme nustatytą pareigą atvykti šaukiamas į teismo posėdį, asmuo turi prisiimti iš to kylančias pasekmes, juo labiau, kad liudytojas apie savo procesines pareigas buvo aiškiai informuotas. Liudytojo tikėjimasis jam tenkančią procesinę pareigą įgyvendinti jam patogiu būdu, žinant, jog nėra suteikta teisė dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, rodo ne komunikacinį ar organizacinį neapibrėžtumą, tačiau nepragrįstą liudytojo pasirinkimą dalyvauti jam patogiu būdu, nesant liudytojui suteiktos diskrecijos parinkti dalyvavimo būdo.
Priešingos išvados neleidžia daryti ir liudytojo D. K. akcentuojama jo gyvenamoji vieta, kuri yra pakankamai nutolusi nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo vietos, taip pat ir aplinkybės dėl tądien švenčiamo vaiko gimtadienio, liudytojo noro būti apklaustam nuotoliniu būdu, nes jos taip pat nesudaro pagrindo liudytojui neatvykti į teisiamąjį posėdį. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju vien liudytojo D. K. gyvenamoji vieta nesudaro būtinumo jam dalyvauti teisiamajame posėdyje tik nuotoliniu būdu. Liudytojas apie teisiamojo posėdžio datą buvo informuotas kiek daugiau nei prieš mėnesį, todėl, net ir gyvendamas santykinai toli nuo Vilniaus miesto, į teisiamąjį posėdį privalėjo atvykti. Tuo tarpu patirtas kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidas liudytojas turi teisę prašyti atlyginti BPK 104 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, nors skunde aukštesniajam teismui akcentuojama, kad liudytojas tokiais savo veiksmais nevengė dalyvauti procese, tačiau jam neatvykus į teismą nesant svarbių priežasčių, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principai buvo pažeisti. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes tik tokiu būdu garantuojamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Todėl nagrinėjamu atveju jokių svarbių aplinkybių, nepriklausiusių nuo asmens valios, kurių pagrindu galėtų būti pateisinamas liudytojo neatvykimas į 2025 m. gegužės 25 d. 9.30 val. vykusį teisiamąjį posėdį, nenustačius, Vilniaus miesto apylinkės teismas D. K. pagrįstai paskyrė baudą.
Skunde aukštesniajam teismui liudytojas D. K. laikosi pozicijos, kad jam paskirtos baudos dydis – 2 MGL (100 EUR) – yra neproporcingas. Kaip ir pažymėta aukščiau, pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį, už nedalyvavimą teisiamajame posėdyje gali būti skiriama iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o pirmosios instancijos teismas liudytojui skyrė pakankamai nedidelę – 2 MGL dydžių – baudą. Nors liudytojas D. K. akcentuoja, kad proceso drausmės tikslai galėjo būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, tačiau už nedalyvavimą teisiamajame posėdyje gali būti skiriama tik bauda arba tam tikrais atvejais areštas. Šiuo atveju liudytojui paskirtas baudos dydis atitinka baudžiamojo proceso tikslus, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, o pagrindo panaikinti skirtą baudą ar pakeisti jos dydį nebuvo, jis nenustatytas ir skundo nagrinėjimo metu, taip pat nepateikti ir jokie duomenys, kurie leistų spręsti apie per didelį baudos dydį. Dėl minėtų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi D. K. paskirta bauda ir jos dydis vertintini kaip pagrįsti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti dėl liudytojo D. K. skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Atmesti liudytojo D. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.